Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Aistei Jungaitytei, Erikai Mosteikaitei, Ievai Valatkevičiūtei, Ugnei Baliutytei,

atsakovės akcinės bendrovės „Energetikos tinklų institutas“ atstovui Giedriui Lynikui, advokatei Daliai Stakvilevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT Valdos“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energetikos tinklų institutas“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Mariusta“, uždaroji akcinė bendrovė „Lieda“, uždaroji akcinė bendrovė „Partnerystės projektai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės teikiami duomenys nepatvirtina, kad statinio stogo būklė buvo tokia, kad suteikė jai teisę vienašališkai priimti sprendimus ir iš atsakovės reikalauti tik prisidėjimo lėšomis, nesuteikiant teisės dalyvauti procese priimant atitinkamus sprendimus, t. y. veikti be bendraturčio sutikimo. Tai, kad stogo būklė nebuvo avarinė rodo ir tai, kad rangos darbai buvo atlikti tik 2015 m., nors projektas pagal ieškovės teikiamus duomenis buvo parengtas dar 2013 m. rudenį. Ieškovė veikė netinkamai inicijuodama ir atlikdama stogo remonto (ar rekonstrukcijos) darbus, todėl jai tenka rizika dėl visų patirtų kaštų. Atsakovė nuo pat ieškovės pirminių veiksmų nurodė, kad priimant sprendimą dėl darbų, susijusių su stogo dangos remontu (ar galimai rekonstrukcija) pirmiausiai tikisi ieškovės sprendimo dėl turto įsigijimo. Tačiau ieškovė neinformavusi atsakovės savo iniciatyva užsakė statinio dalies konstrukcijų ekspertizės aktą. Nenustatyta kritinė stogo būklė, galima avarijos grėsmė, kuri būtų leidusi atlikti bendrojo naudojimo objektų remonto darbus nesilaikant procedūrų ir nesant bendro patalpų savininkų sprendimo dėl atliekamų darbų apimties. Tik 2013 m. lapkričio 27 d. raštu ieškovė nurodo atsakovei jos pareigą prisidėti prie stogo remonto, nors iš esmės visi sprendimai susiję su stogo remonto apimtimi jau buvo priimti vienašališkai ieškovės. Tačiau apie priimtus sprendimus ieškovė neinformavo atsakovės bei nepateikė dokumentų. Ieškovė tik savo iniciatyva parengė konkurso sąlygas dėl stogo remonto bei atsakovę tik informavo apie galimą dalyvavimą galutiniame etape – laimėtojo atrinkime. Tačiau prieš sprendžiant dėl laimėtojo, ieškovė privalėjo sudaryti atsakovei galimybę susipažinti su rangovo atrinkimo procedūra, nustatytais reikalavimais, suteikti teisę atsakovei organizuoti ir surasti tiekėją, kuris galimai būtų atlikęs darbus pigiau nei ieškovės neaišku kokiu būdu atrinkti rangovai. Ieškovė, veikdama tik vienašališkai apribojo atsakovės teisę prižiūrėti rangos darbus, už kuriuos dabar ieškiniu reikalaujama atlyginimo. Atsakovė neturi jokių duomenų, kad galėtų spręsti, apie tai, kokie darbai buvo atlikti, ar jie atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kokie darbai buvo faktiškai atlikti. Ieškovė teismui teikė tik lokalinę sąmatą, tačiau nepateikė patvirtinto projekto, rangos sutarties, statybos darbų žurnalo, atliktų darbų aktų, išpildomosios dokumentacijos, kurių pagrindu atsakovė galėtų priimti sprendimą dėl atliktų darbų pagrįstumo. Ieškovė tik nurodo bendrą sumą – 468 388,93 Lt, tačiau teikia lokalinę sąmatą, kuri yra nepasirašyta rengėjo bei nepatvirtinta užsakovo. Atsakovei nežinoma, kokiomis sąlygomis buvo sudaryta rangos sutartis su UAB „Mariusta” ir ar šis rangovas tinkamai įvykdė rangos darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovė ir atsakovė bendros dalinės nuosavybės teise valdė pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant bylą teisme, ieškovė 2018 m. vasario 22 d. pardavė jai priklausančią turto dalį. Stogo remonto metu šalys buvo bendraturtės. Ieškovė, atlikusi stogo remontą savo lėšomis, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės kaip iš bendraturtės proporcingai turimam turtui patirtas remonto išlaidas.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).

Bendrasavininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).

Ieškovės atstovas tiek ieškinyje, tiek posėdyje nurodė, kad atsakovės sutikimo nėra, nes vengė įvairiais būdais duoti tokį sutikimą. Atsakovės atstovai nurodė, kad sutikimas nebuvo duotas, nes pradžioje buvo derėtasi dėl patalpų pirkimo–pardavimo, nebuvo susitarta dėl remonto, rekonstrukcijos apimties darbų kainos ir pan. Todėl laikytina, kad atsakovės sutikimo dėl stogo remonto nėra.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Atsakovė, kaip bendraturtė, nėra atleidžiama nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, šiuo atveju namo stogą. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Ieškovė nurodė, kad pagal UAB „PK Projektavimo Biuras“ atliktą ekspertizę buvo nustatyta, kad statinio stogas turi avarinių požymių (popierinės bylos 1 tomo priedas). Todėl imtasi darbų, šalinant avarinę stogo būklę. Teismas skyrė ekspertizę, užduodant ekspertui vieną iš klausimų, ar stogas 2013 metais buvo avarinės būklės (4 t., el. b. l. 2–175). Teismo paskirtos ekspertizės išvadoje nurodyta, jog nebuvo pateikti dokumentai, todėl ekspertas negali jų įvertinti (4 t., el. b. l. 138). Ekspertas išvadoje taip pat nurodė, jog nei ieškovei, nei VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ nepriskirta kompetencija padaryti išvadą apie avarinę stogo būklę. Byloje nėra patikimų įrodymų, kad stogo būklė buvo avarinė, todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė ir šios aplinkybės apie išlaidas, nesusijusias su privalomais statinių naudojimo ir priežiūros darbų būtinumo.

Bendraturčiai privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Tai reiškia, kad dar iki tokio pobūdžio darbų atlikimo, kuriuos atliko ieškovė, turėjo pareigą kreiptis į atsakovę ir gauti iš jos atitinkamus rašytinius sutikimus, o atsakovei nepagrįstai atsisakius tokį sutikimą pateikti – kreiptis į teismą ir reikalauti leisti tokius darbus atlikti nesant atsakovės sutikimo. Ieškovei tokio sutikimo negavus, taip pat negavus teismo leidimo atlikti darbus nesant atsakovės sutikimo, ieškovė neturėjo teisės vykdyti atitinkamų darbų, o vėliau – reikalauti atlyginimo už tokius darbus iš atsakovės. Todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsakovė šioje byloje patyrė 7 868,63 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti ir 2 000,00 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, kurias prašo priteisti iš ieškovės.

Ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 93 straipsnis). Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Valstybė šioje byloje patyrė 9,59 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT Valdos“, į. k. 300634954, atsakovei akcinei bendrovei „Energetikos tinklų institutas“, į. k. 132129036, 7 868,63 Eur (septynių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 63 ct) išlaidas advokatės pagalbai apmokėti ir 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) išlaidas už ekspertizės atlikimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NT Valdos“, į. k. 300634954, valstybei 9,59 Eur (devynių eurų 59 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.