- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-138-332-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- M. V.
- Nukentėjusysis
- E. D.
- Advokatai
- Genadijus Lukminas
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-332/2009
Teisėja: Vidmantas Rudaitis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. balandžio 30 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009-02-17 nuosprendžio, kuriuo M. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2008-02-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Iš M. V. nukentėjusiojo E. D. naudai priteista 220 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
E. D. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dalyje dėl mobiliojo ryšio telefono „LG KE970“ sugadinimo, dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. nuteistas už tai, kad jis 2008-06-08 apie 1:20 val. Kelmėje, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t.y. suduodamas penkis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, sumušė nukentėjusįjį E. D., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. M. V. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. V. prašo Kelmės rajono apylinkės teismo 2009-02-17 nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad yra nuteistas neteisėtai, nusikaltimo nepadarė ir savo kaltę neigia, kadangi ne jis pažeidė viešąją tvarką ir elgėsi įžūliai, o nukentėjusiuoju byloje pripažintas E. D.. Pažymi, kad nuosprendyje nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, todėl buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas nuosprendis. Mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas ir neteisingai įvertino įvykį, atsižvelgdamas į tai, kad M. V. anksčiau buvo teistas, ir dėl to jo parodymus vertino kritiškai. Nurodo, kad taip pat kritiškai buvo vertinama tai, jog M. V. įvykio metu buvo E. D. sužalotas, gydėsi ligoninėje, nors yra objektyvūs įrodymai – specialisto pažyma apie M. V. sužalojimą, liudytojų parodymai, tačiau teismas tikėjo E. D., kuris būdamas girtas, agresyviai elgėsi, pastumdamas besilaukiančią M. V. draugę, sumušė jį patį, padarydamas jam kūno sužalojimą. Teismo nuosprendyje nurodoma, kad E. D. visą tyrimo laiką nuosekliai teigė, jog jį sumušė M. V. ir kad E. D. parodymus patvirtina jo draugė B. T.. Tačiau nuosprendyje nurodoma, kad M. V. taip pat visą laiką davė nuoseklius parodymus apie tai, kad jį sumušė E. D. ir kad M. V. parodymus patvirtina liudytoja L. T.. Pažymi, kad esant tokiai situacijai, būtina vadovautis objektyviais įrodymais, nešališkų liudytojų parodymais. Teismas nesivadovavo specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad konflikto metu M. V. buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, nurodydamas, kad ja tikėti nėra pagrindo, kadangi M. V. mama yra medikė ir dirba chirurginiame skyriuje. Pažymi, kad tokiu būdu teismas išvadas daro, remdamasis prielaida, kad jeigu M. V. mama dirba medike, tai ji darė įtaką, klastojant medicininius dokumentus. Nuteistasis pažymi, kad jo mama nedirba chirurginiame skyriuje, tačiau jei ir dirbtų, neturėtų galimybės paveikti daugelio specialistų, kurie jį apžiūrėjo ir nustatė jam smegenų sukrėtimą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai, kaip nukentėjusiojo poziciją patvirtinančiais, vadovavosi liudytojų M. K., M. J., G. J., Ž. S., B. S. parodymais. Pažymi, kad faktiškai M. K. nepatvirtino nukentėjusiojo pozicijos – jis apskritai nieko konkretaus patvirtinti negalėjo dėl savo girtumo ir regėjimo sutrikimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, darant akistatą su M. V., tiek teisiamojo posėdžio metu. Kiti nuosprendyje išvardinti liudytojai faktiškai patvirtino M. V. poziciją. Jie parodė, kad pačio įvykio nematė, tačiau po įvykio matė girtą E. D., kuris elgėsi labai agresyviai, keikėsi nešvankiais žodžiais. M. V. tuo metu savo sugyventinės L. T. buvo nuvestas į kambarį. Paaiškina, kad į policiją dėl sumušimo kreipėsi ne tą pačią dieną, kadangi blogai jautėsi. Mano, kad jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis priimtas, atsižvelgiant ne į faktines aplinkybes, o į jo teistumą. Manyta, kad jei jis yra teistas už nusikaltimus, tai tikėtina, kad jis, o ne E. D., pažeidė viešąją tvarką. Nurodo, kad jo teistumas kaip tik jį paskutiniuoju metu drausmino – jis stengėsi išvengti konfliktų, kadangi sugyventinė L. T. laukėsi jo vaiko, kuris dabartiniu metu jau yra gimęs, mokėsi mokykloje ir stengėsi nepadaryti jokių pažeidimų. Mano, kad žalą turėtų atlyginti ne jis E. D., o E. D. jam, kadangi E. D. pradėjo konfliktą ir jį sužalojo. Jis pats E. D. nemušė, iš kur pas jį atsirado įvairūs nubrozdinimai veide, nežino. Mano, kad jie galėjo būti padaryti tą pačią dieną kitoje vietoje, kadangi E. D. tą dieną buvo agresyvus ir galėjo konfliktuoti ne tik su juo, bet ir kitais asmenimis. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu, susipažindamas su byla, prašė tyrėjo išsiaiškinti, kur E. D. girtavo, su kuo bendravo, ar nekonfliktavo su kitais asmenimis, tačiau šis jo prašymas be pagrindo buvo atmestas, kadangi tendencingai buvo manoma, kad dėl šio įvykio kaltas gali būti tik teistas M. V., o neteistas E. D. negali padaryti chuliganiškų veiksmų. E. D. po įvykio nuėjo į darbą, kadangi jam jokių rimtesnių sužalojimimų nebuvo padaryta. Tuo tarpu M. V. gydėsi ligoninėje, o teismas nuosprendžiu priteisė neturtinę žalą E. D., kuris po įvykio mobiliųjų telefonų žinutėmis šantažavo M. V. mamą, reikalaudamas pinigų už tariamai jam sutrikdytą sveikatą, nurodydamas, kad jis dirbtinai gali pasibloginti savo sveikatą ir dėl to M. V. bus blogai. Dėl šių žinučių rašymo M. V. mama D. V. 2008-06-13 su pareiškimu kreipėsi Kelmės rajono PK, tačiau atsakymo apie tyrimo rezultatus iki šiol negavo.
Teismo posėdyje nuteistasis M. V., jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus.
Priimdamas M. V. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė 2009-01-06 teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojo M. K. duotais parodymais, kurie iš esmės patvirtina nukentėjusiojo E. D. ir kitų liudytojų – B. T., M. J., G. J., Ž. S. ir B. S. – parodymus, specialisto išvadomis (t. 1, l. 20, 22), specialisto parodymais (t. 1, l. 23), kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad M. V. sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t.y. suduodamas 5 smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, sumušė nukentėjusįjį E. D., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojas M. K. iki įvykio pažinojo tik nuteistąjį M. V., todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad abejoti jo parodymų objektyvumu nėra pagrindo. Nepaisant to, kad pats liudytojas M. K. pripažino, jog įvykio metu buvo neblaivus, tačiau jis aiškiai, konkrečiai ir nuosekliai, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad matė, kaip M. V. sudavė nukentėjusiajam E. D. į galvos sritį, po ko šis nugriuvo ant žemės, pats M. V. ant žemės nebuvo nugriuvęs. M. K. taip pat parodė, kad jis apglėbė būtent M. V. ir patraukė jį nuo nukentėjusiojo, kad daugiau jo nebemuštų (t. 1, l. 35, 35. 134-135), todėl byloje nustatytas M. K. regėjimo sutrikimas negali būti pagrindu abejoti tuo, kad M. K., apglėbdamas rankomis M. V., t.y. būdamas visiškai arti jo, siekdamas sustabdyti M. V. smurtinius veiksmus, suklydo jį atpažindamas. Taigi, esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pagrindo abejoti liudytojo M. K. parodymais nėra.
Kaip matyti iš specialisto išvadoje (t. 1, l. 27) pacituoto išrašo iš Kelmės rajono PSPC ambulatorinės kortelės, M. V. kreipėsi 2008-06-11 buvęs sumuštas chuliganų. Toje pačioje specialisto išvadoje nurodytas ir išrašas iš Kelmės ligoninės gydymo stacionare istorijos Nr. Y2343, t.y. kad M. V. buvo gydomas chirurginiame skyriuje nuo 2008-06-11 iki 2008-06-16. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad M. V. nustatyti sveikatos sutrikimai buvo padaryti būtent 2008-06-08 metu, o ne 2008-06-11, kuomet jis ir kreipėsi į medikus. Todėl kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. V. pateikta specialisto išvada nesivadovavo.
Įvertinus aukščiau nurodytus ir kitus apylinkės teismo ištirtus įrodymus, kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl M. V. kaltės. Apkaltinamąjį nuosprendį M. V. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas priėmė, įvertinęs visus byloje ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į visas nustatytas bylos aplinkybes, todėl kolegija laiko, kad nėra jokio pagrindo abejoti apylinkės teismo šališkumu. Apelianto M. V. teiginiai dėl šališko teismo nepatvirtinti jokiais faktiniais bylos duomenimis, yra deklaratyvūs, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.