- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-1405-112/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02011-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rimvida Zubernienė, Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- D. R.
- Ieškovas
- UAB „Kazimiero Simonavičiaus universitetas“
Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-1405-112/2014
Teisėjas Inga Sakalauskaitė (Proceso Nr. 2-24-3-02011-2013-1)
2014 m. lapkričio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo D. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kazimiero Simonavičiaus universitetas“ ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos priteisimo ir atsakovo D. R. priešieškinį ieškovei UAB „Kazimiero Simonavičiaus universitetas“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 13 400 Lt skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas 2007-08-31 su atsakovu sudaryta studijų sutartimi.
Atsakovas priešieškiniu prašė 2007-08-31 studijų sutartį Nr. 07/2-04 Nr. 31 pripažinti negaliojančia nuo 2008-08-31 bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-07 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo D. R. 13 400 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 13 400 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2013-11-19 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1 865 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Kazimiero Simonavičiaus universitetas“. Priteisti iš atsakovo D. R. 21 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas tarp šalių sudarytą sutartį kvalifikavo kaip paslaugų teikimo sutartį. Nustatė, kad atsakovas studijavo, laikė įskaitas ir egzaminus nuo 2008 m. pradžios iki 2011 m. balandžio 1 d. – iki to laiko kai jam buvo suteiktos akademinės atostogos. Teismas, remdamasi šiais duomenimis, konstatavo, kad atsakovo elgesys po sutarties sudarymo patvirtina aplinkybę, kad jis norėjo įgyti išsilavinimą – gauti ieškovės teikiamas paslaugas, nors ir pagal sutartį nebuvo sumokėjęs už studijas. Teismas atmetė atsakovo argumentus apie kitą studijų kainą kaip nepagrįstus. Pažymėjo, jog sutarties nenutraukimas, nors ir nebuvo sumokėta už studijas sutartyje nustatytu laiku, nesuteikia pagrindo atsakovui nemokėti už suteiktas paslaugas. Be to, nurodė, kad nėra pagrindo teigti, kad sutartis pažeidžia atsakovo kaip vartotojo teises. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta galimybė nutraukti šalių sutarties, nes tai paneigia šalių sudarytos sutarties 11.3 p. Kadangi atsakovas nuo 2008 m. pradžios iki 2011-12-03 buvo ieškovo mokymosi įstaigos studentas ir mokėsi iki 2011-04-01, t. y. naudojosi ieškovės teikiama paslauga, nors ir nemokėjo mokesčių už studijas, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti 13 400 Lt dydžio mokestį už studijas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2014-05-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti - pripažinti, kad 2007-08-31 sudaryta studijų sutartis Nr. 07/2-04 Nr. 31 yra negaliojanti nuo 2008-08-31 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo panaikinti 2013-11-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, jog atsakovas, sumokėdamas mažiau kaip pusę kainos už antrąjį semestrą, prarado teisę toliau studijuoti, t. y. neįvykdė sutarties 1 dalies 3 punkto bei VI dalies 26 punkto, kur nurodyta, jog studentas turi teisę studijuoti tik sumokėjęs mokestį už studijas sutartyje numatyta tvarka ir dydžiu. Sutarties galiojimas nustatytas vienerius metus, ir tik sumokėjus reikiamą įmoką, sutarties galiojimas pratęsiamas dar metams. Kadangi įmokos nebuvo daromos, todėl sutarties galiojimas pasibaigė ir ieškovas neturėjo teikti paslaugų bei aktyviais veiksmais turėjo nutraukti sutartį. Teigia, jog sutartis faktiškai galiojo tik pirmuosius studijų metus. Kadangi studijų sutarties galiojimo terminas yra numatytas pačioje sutartyje, tolimesnis sutarties galiojimas pasibaigia savaime. Mano, kad ieškovė, kaip profesionalė savo srityje turi prisiimti atsakomybę už atsiradusius nuostolius dėl savo aplaidumo bei neveikimo. Pažymėjo, jog ieškovė apie įsiskolinimą neinformavo 5 metus, taip didindamas apelianto nuostolius. Be to, nurodė, kad ieškovė, po sutarties pasibaigimo (2008-08-31), nepagrįstai atliko tolimesnius veiksmus – 2011-04-11 priėmė įsakymą dėl akademinių atostogų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą ieškovė prašo palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą` ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad teismas įrodymus vertino teisingai, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar ieškovė turėjo teisę teikti paslaugas atsakovui ir nenutraukti sutarties, nors jis nevykdė sutartinio įsipareigojimo mokėti įmokas už studijas. Ginčo dėl to, kad atsakovas naudojosi ieškovės paslaugomis, nors už jas nebuvo sumokėjęs, nėra.
Nustatyta, kad 2007-08-31 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta studijų sutartis Nr.07/2-04 Nr. 31, pagal kurią ieškovė įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas vykdyti studijų programą, užtikrinti studijų kokybę ir suteikti studentui išsilavinimą, atitinkantį studijų programą, o atsakovas įsipareigojo vykdyti studijų programą ir visas joje numatytas užduotis, nustatytais sutartyje terminais ir dydžiais mokėti už studijas (b. l. 8–9). Sutarties 19, 20 punktuose įtvirtinta, kad mokestis už vienerių metų studijas (du semestrus) yra 4 400 Lt neakivaizdine studijų forma. Sutarties 26 punkte numatyta, kad sutartis galioja vienerius metus. Studentui įmokėjus sutartimi mokestį už studijas iki egzaminų sesijos arba mokslo metų pradžios, sutartis laikoma galiojančia kitiems studijų metams.
Apeliantas mano, kad sutartis savaime turėjo būti nutraukta jam nesumokėjus už studijas, tačiau ieškovas neveikė tinkamai, todėl turi prisiimti patirtus nuostolius. Kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas teisingai tarp šalių sudarytą sutartį kvalifikavimo kaip paslaugų sutartį (CK 6.716 str. 1, 2 d.). Paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. CK 6.718 str. 1 d. nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo visada privalo vadovautis paslaugų teikėjas: teikdamas paslaugas jis privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Taigi įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas faktiškai lankė paskaitas ir, semestrui pasibaigus, laikė egzaminus. Vadinasi, atsakovas siekė įgyti išsilavinimą, siekė gauti ieškovės teikiamas paslaugas. Be to, atsakovo elgesį vertinant atsižvelgus į CK 6.193 -6.195 straipsnių nuostatas, akivaizdu, kad jis sutarties nutraukti neketino. Atsakovas pats pripažino, jog ketino baigti mokslus ir už studijas sumokėti prieš atsiimant diplomą. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad jis sutartį ketino vykdyti iki galo. Studijų sutartis buvo nutraukta atsakovui nesutikus sumokėti studijų sutartyje nustatytą studijų kainą, nes jo teigimu, buvo susitarta žymiai mažesnė studijų kainą, kurią jis būtų sumokėjęs. Apelianto nurodytos aplinkybės apie mažesnę mokėtiną sumą už studijas nėra paremta jokiais pagrįstais įrodymais, todėl teismas pagrįstai į jas neatsižvelgė. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad atsakovas, žinodamas, jog nėra sumokėjęs už studijas, toliau siekė naudotis ieškovo paslauga, ja naudojosi ir jokių pretenzijų dėl studijų kokybės nepareiškė. Ieškovė, nors ir turėjo pagrindą nutraukti studijų sutartį, veikė atsakovo interesų labui ir toliau teikė paslaugas. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tai, jog ieškovė, atsakovui nesumokėjus už studijas, nenutraukė sutarties, dar nesudaro pagrindo nepriteisti susidariusio įsiskolinimo už suteiktas paslaugas. Nesutiktina su apelianto argumentu, jog ieškovė, nenutraukdamas sutarties, veikė neapdairiai. Priešingai, ieškovė, matydama, jog atsakovas toliau aktyviais veiksmais siekia gauti paslaugas, jas teikė ir pagrįstai tikėjosi, kad už jas bus atlyginta. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai. Atsakovas turėjo teisę pats nutraukti studijų sutartį (sutarties 11.3 p.), tačiau ja nepasinaudojo, todėl ieškovė, veikdamas jo interesų naudai, toliau teikė paslaugas. Studijų sutartį vertinant paslaugų sutarties kontekste, nesutiktina ir su apelianto argumentu, jog sutartis savaime nutrūko jam nesumokėjus už studijas ir toliau negalėjo būti tęsiama. Kadangi sutartis faktiškai buvo tęsiama, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas privalo už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.38, 6.158, 6.200 str., 6.716 str. 1 d., CPK 178 str., 185 str.).
Atsižvelgus į byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su visais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų visų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl paliktinas nepakeistas (326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str., 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo D. R. ieškovei UAB „Kazimiero Simonavičiaus universitetas“ 600 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.