Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-91-51-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-01
Bylos Nr.
1A-91-51-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vilmantas Antanas Gaidelis (pirm.), Viktoras Dovidaitis, Virginija Švediene
Kaltinamasis
A. M., M. L.
Nuteistasis
J. G.
Pranešejas V.Gaidelis Baudžiamoji byla Nr. 1A-91/2008 m.Teisejas G. Dzedulionis Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.2.14.5.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. vasario 1d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vilmanto Antano Gaidelio,

teiseju Virginijos Švedienes, Viktorui Dovidaiciui,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,gynejams Algirdui Grineviciui, Gyciui Jonui Gutauskui,išteisintiesiems A. M., M. L.,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos apeliacini skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2007m. spalio 30d. nuosprendžio, kuriuo:

A. M. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., nepadarius veikos, turincios nusikaltimo požymiu (BPK 3 str. 1 d. 1p.),

M. L. išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., nepadarius veikos, turincios nusikaltimo požymiu (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas J. G., o I. G. ir V. V., remiantis Lietuvos Respublikos 38str., nuo baudžiamosios atsakomybes atleisti, kaltininkams ir nukentejusiajam susitaikius. Šiu asmenu atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustate:

M. L. ir A. M. buvo kaltinami tuo, kad jie, turedami tiksla pagrobti svetima turta, veikdami kartu su V. V., J. G. ir I. G., 2006m. gruodžio 15d. apie 1.00 val. nakties, prie pastato (duomenys neskelbtini) esancioje kartingu aikšteleje, panaudojo fizini smurta prieš nukentejusiji M. P., suduodami šiam smugius rankomis ir kojomis i ivairias kuno vietas. J. G. bandant nuplešti nuo kaklo grandinele, padare nežymu sveikatos sutrikdyma, pasireiškusi odos nubrozdinimais kaktoje, poodinemis kraujosruvomis veide ir stranguliacine vaga kakle, bei J. G. nutraukus nuo rankos grandinele-apyranke bei apieškojus M. P. drabužiu kišenes, pagrobe M. P. priklausanti 399 Lt vertes mobiliojo ryšio telefona „Nokia 6030“ su SIM kortele, 50 Lt vertes odine apyranke bei neturincia materialines vertes baltos spalvos grandinele – apyranke, viso turto už 449 Lt, t.y. buvo kaltinami, kad šiais savo veiksmais padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmasis apylinkes teismas 2007m. spalio 30d. nuosprendžiu M. L. ir A. M. išteisino, motyvuojant tuo, kad A. M. ir M. L. veikoje nera jiems inkriminuojamo nusikaltimo sudeties. Teismas konstatavo, kad nustatytos ivykio aplinkybes leidžia teismui daryti išvada, kad A. M. ir M. L. nežinojo del ko prasidejo konfliktas, nesuvoke draugu daromos veikos pobudžio, o prieje ir pamate, kad mušamas ir plešiamas žmogus, t.y. suvoke G. ir V. daromos veikos nusikalstama pobudi, galimus padarinius, tu padariniu nenorejo ir samoningai ragino nutraukti neteisetus veiksmus.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiasis prokuroras, nesutikdamas su teismo nuosprendžiu, nurodo, kad nuosprendis dalyje del A. M. ir M. L. išteisinimo naikintinas ir ju atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis, kadangi teismo išvados neatitinka bylos aplinkybiu. Prokuroras pažymi, kad teismas savo išvadas grindžia vien kaltinamuju J. G., I. G., A. M. ir M. L. teisminio nagrinejimo metu duotais parodymais ir liudytojo M. M. parodymais, kurie, teismo nuomone, leidžia daryti išvada, kad A. M. ir M. L. šio nusikaltimo nepadare. Apelianto nuomone, šios teismo išvados nepagristos.

Prokuroras nurodo, jog tai, kad A. M. ir M. L. padare jiems inkriminuojama nusikalstama veika, patvirtina J. G., R. D., A. S., E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai. Pažymi, kad nuteistasis J. G. teisminio nagrinejimo metu nurode, jog jis pats sudave pora smugiu nukentejusiajam, o po to kiti jo draugai taip pat smugiavo nukentejusiajam. Ar visi jo draugai muše nukentejusiji – pasakyti negalejo: nežino, nes nekreipe i tai demesio, taciau nepatvirtino, kad nukentejusiojo M. P. nemuše A. M. ir M. L.. Taip pat prokuroras pažymejo, jog J. G. ikiteisminio tyrimo metu nurode, kad jie visi penki muše nukentejusiji, bet kas, kur su kuo ir kiek smugiu sudave tam vaikinui, pasakyti negalejo. Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaltinamasis J. G. teisminio nagrinejimo metu patvirtino. Prokuroro manymu tai, kad nukentejusiji muše penkiese, patvirtina R. D. ir A. S. parodymai, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinejimo metu buvo nuoseklus ir vienodi. Pažymi, jog liudytojas R. D. parode, jog mate, jog M. P. yra apsupe penki – šeši asmenys, iš kuriu vienas spyre gulinciam M. P. i galva. Be to, liudytojas E. K. nurode, jog prie jo priejes ivykio liudytojas A. S. jam paaiškino, kad jo drauga M. P. sumuše butent penki asmenys. Apelianto manymu, tokie nuteistojo ir liudytoju parodymai paneigia A. M. ir M. L. duotus parodymus ir patvirtina, kad jie taip pat nusikalto.

Prokuroras pažymejo, jog pas sulaikytus J. G. ir I. G. buvo rastas tik vienas nukentejusiajam M. P. priklausantis daiktas – apyranke-grandinele. Kiti nukentejusiojo daiktai nebuvo rasti. Todel apeliantas daro išvada, jog minetus daiktus pagrobe kiti nusikaltime dalyvave asmenys, t.y. M. L., V. V. ir A. M..

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog visi kaltinamieji, t.y. J. G., I. G., V. V., M. L. ir A. M., buvo apsupe nukentejusiji M. P., tokiu budu neleisdami jam pasišalinti ir atimdami galimybe pasipriešinti, sumuše nukentejusiji bei pagrobe nukentejusiojo M. P. daiktus, po ko visi kaltinamieji iš nusikaltimo vietos pabego. A. M. versija, kad jis bande nutraukti nusikalstamus veiksmus, paneigta. Prokuroro manymu, surinkti duomenys patvirtina, kad M. L. ir A. M. suvoke, kad daroma nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., bendrininku grupeje su J. G., I. G. ir V. V., ir ja padare.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiasis prokuroras prašo pakeisti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2007m. spalio 30d. nuosprendi: panaikinti nuosprendžio dali, kuria M. L. ir A. M. išteisinti ir pripažinus juos kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., skirti jiems vieneriu metu laisves atemimo bausmes, ju vykdyma atidedant vieneriems metams, nuteistuosius ipareigojant be bausmes vykdymo atidejima prižiurincios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokurore praše skunda patenkinti; išteisintieji ir ju gynejai praše apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas netenkintinas.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2007m. spalio 30d. nuosprendis teisetas ir pagristas. Teismas, ištyres ir ivertines irodymus, padare pagrista išvada, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog A. M. ir M. L. padare veika, turincia nusikaltimo požymiu, todel juos išteisino.

Bylos nagrinejimo metu buvo nustatyta, jog prieš ivyki A. M., M. L. ir M. M. stovejo atskirai nuo broliu G. ir V. V.. Kai išgirdo triukšma, jie atsisuko ir pamate mušama žmogu. Tuomet jie priejo prie šiu asmenu. A. M. teisminio nagrinejimo metu nurode, kad, priejes prie draugu, jis paklause kas vyksta, bande apraminti pažistamus, sake, kad nemuštu nukentejusiojo, neimtu grandineles. Nei jis, nei M. L. nukentejusiojo nemuše (t 2 b.l. 182-183). M. L. teisminio nagrinejimo metu taip pat parode, kad nukentejusiajam smugiu nesudave (šie parodymai atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus pirminius parodymus) (t. 2 b.l. 8, 184). Liudytojas M. M. patvirtino šiuos išteisintuju parodymus ir nurode, kad jie bendravo trise (jis, A. M. ir M. L.), o broliai G. ir V. atitolo. Netrukus išgirdo triukšma. Atsisuke pamate gulinti žmogu. Tuomet jie visi trys priejo prie ju. A. M., priejes prie draugu klause, kas nutiko, ramino juos, kad nemuštu nukentejusiojo (t. 1 b.l. 56, t. 2 b.l. 186). Šie liudytojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinejimo metu buvo nuoseklus, nera paneigti, todel teismas neturejo pagrindo jais netiketi. Kiti byloje esantys irodymai (tame tarpe ir J. G., I. G. ir V. V. duoti parodymai) nepatvirtina, jog A. M. ar M. L. sudave smugius nukentejusiajam ar kitaip ateme galimybe priešintis. Prokuroras pagristai nurodo, kad nuteistasis J. G. teisminio nagrinejimo metu nepaneige, jog A. M. ir M. L. nukentejusiojo nemuše. Taciau nuteistasis šios aplinkybes taip pat ir nepatvirtino. Teismo nuomone nuteistojo J. G. duoti parodymai yra nenuoseklus, keitesi bylos tyrimo ir nagrinejimo metu. Tokiais parodymais nuteistasis menkino savo kalte nusikaltimo padaryme siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybes. Todel ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai, toje ju dalyje, kurie nesutampa su kitais bylos duomenimis, vertintini kritiškai. Pažymetina, kad nuteistasis J. G. teisminio nagrinejimo metu patvirtino M. L. aiškinimus, jog jie abu buvo patalpinti vienoje kameroje. Tada J. G. papraše, kad M. L. jam padetu ir kalte del nusikaltimo prisiimtu sau. Anot M. L., jam pagailo nuteistojo, todel papildomos apklausos metu jis ir nurode, jog 2-3 kartus sudave nukentejusiajam kumšciu i krutine (2 t. b.l. 182, 184). 2007-06-21 M. L. nurode, kad jis nukentejusiojo nemuše, bet save apkalbejo J. G. paprašytas (2006-12-16 t.2 b.l. 13). Teismo medicinos specialistas, apžiurejes nukentejusiji, konstatavo, kad nukentejusiojo krutineje sužalojimu nera. Tai objektyviai paneigia M. L. teigini, kad jis muše nukentejusiji i krutine ir patvirtina jo parodymus, kad save apkalbejo J. G. prašomas.

Prokuroras nepagristai nurodo, jog liudytojai R. D., A. S., E. K. patvirtino tai, kad išteisintieji naudojo smurta prieš nuketejusiji. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinejimo teisme metu liudytojas R. D. nurode, jog kitoje gatves puseje pamate 5-6 vaikinus, kurie buvo sustoje ratu aplink gulinti žmogu. Ka jie ten dare jis nemate. Liudytojas negalejo pasakyti, ar visi vaikinai ta žmogu sparde, bet mate kaip vienas iš ju viena karta spyre gulinciam žmogui i galva. Taciau kuris iš ju spyre, nurodyti negalejo (t. 1 b.l. 54, t. 2 b.l. 186). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas liudytojas A. S. nurode, kad kai pamate vaikinus ir privažiavo prie ivykio vietos, vaikinai nukentejusiojo nemuše (t. 1 b.l. 53). Be to, liudytojo E. K. duoti parodymai nepatvirtina, jog smurta prieš nukentejusiji naudojo A. M. ir M. L.. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, liudytojas paaiškino, jog po ivykio liudytojas A. S. jam pasake, kad nukentejusiji sumuše penki asmenys (t. 1 b.l. 60). Taciau pats A. S. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus patvirtino, jog, kai jie privažiavo, vaikinai nukentejusiojo nemuše. Todel remtis E. K. parodymais nera pagrindo, nes jis pats ivykio nemate, o jo nurodyta aplinkybe del smurto panaudojimo, kuria jis sužinojo iš liudytojo A. S., ikiteisminio tyrimo metu paneige pats ivykio liudytojas A. S..

Tai, kad sulaikius J. ir I. G., pas juos buvo rasta tik apyranke-grandinele, o kiti nukentejusiojo daiktai (mobilaus ryšio telefonas, odine apyranke) nei pas sulaikytuosius, nei nusikaltimo vietoje nebuvo rasti, nepatvirtina, jog šiuos daiktus pagrobe M. L. ir A. M.. Byloje tokiu duomenu nera, todel prokuroro teiginys, jog tai, kad pas G. rastas tik vienas pagrobtas daiktas, savaime reiškia kad kitus nukentejusiojo daiktus pagrobe M. L. ar A. M., yra klaidingas; nenustatyta ir tai, jog nukentejusiojo daiktai buvo jiems perduoti tuojau po nusikaltimo. Pas A. M. ir M. L. pagrobti daiktai nebuvo rasti. A. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tvirtino, kad ivykio metu J. G. bandant nuo nukentejusiojo nutraukti grandinele, kažkas pasake, kad reikia apieškoti kišenes ir tai padare pats J. G. (t. 2 b.l. 40, 183). Tai jis patvirtino ir akistatoje su J. G. (t. 1 b.l. 81-84). Šis A. M. aiškinimas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinejant byla teisme nebuvo paneigtas. Todel prokuroro teiginys, jog nerastus nukentejusiojo daiktus galejo pagrobti A. M. ir M. L., yra bylos duomenimis nepagrista prielaida.

Tokiu budu byloje negincijamai irodyta, kad A. M. ir M. L. nusikaltimo metu buvo nusikaltimo vietoje. Taciau to neneigia ir patys išteisintieji. Todel siekiant irodyti ju kalte padarius nusikaltima, butina negincijamai nustatyti, kad išteisintieji kokiais nors konkreciais veiksmais prisidejo prie nusikaltimo: muše nukentejusiji, ji laike, pasisavino jo daiktus ir kt. Tokiu duomenu baudžiamojoje byloje nera. Tai, kad išteisintieji buvo nusikaltimo vietoje, ko neneigia jie patys, pasak prokuroro, reiškia, kad jie savo buvimu ateme galimybe nukentejusiajam priešintis, neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, nes išteisintiesiems priejus prie nukentejusiojo ir savo draugu, šis partrenktas jau gulejo ant žemes, t.y. jam jau buvo atimta galimybe priešintis. Todel pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti A. M. ir M. L., nepadarius jiems veikos, turincios nusikaltimo požymiu (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), yra pagristas ir teisetas.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia nuosprendžio pagristumo ir teisetumo. Todel keisti ar naikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendi nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vilmantas Antanas GaidelisTeisejai Virginija ŠvedieneViktoras Dovidaitis