Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2012-09-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-39-416/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-14
Bylos Nr.
II-39-416/2012
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-01067-2012-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Pareiškėjas
R. M.
Pažeidėjas
R. M.
Administracinė byla Nr. II-39-416/2012Teisminio proceso Nr. 4-28-3-01067-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 63.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 14 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant pareiškėjai R. M., jos atstovei adv. I. K., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. skundą dėl 2012-07-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-12-6911111,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-07-12 Marijampolės AVPK Kelių policijos skyrius priėmė nutarimą Nr. 64N-1802979-12 administracinio teisės pažeidimo byloje dėl to, kad 2012-06-27 apie 15 val. 30 min. Prienų r. sav., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 32 km, pilietė R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, lenkdama kitą transporto priemonę, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir privertė priešpriešais važiuojantį automobilį staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, ir R. M. už KET 141.3 punkto reikalavimų pažeidimą pagal LR ATPK 124² str. 1 d. paskyrė 600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta R. M. skundu prašo:

1. Panaikinti Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio vado N. V. 2012 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 64N-1802979-12 ir administracinę bylą nutraukti.

2. Nepanaikinus skundžiamo nutarimo, teismo prašo pakeisti Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio vado N. V. 2012 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 64N-1802979-12 ir skirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.

3. Stabdyti Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio vado N. V. 2012 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 64N-1802979-12 vykdymą iki bylos dėl skundo išnagrinėjimo.

Pareiškėja R. M. nurodo, kad nutarimas yra neteisėtas, nes priimant jį buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (LR ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), dėl ko nepagrįstai buvo pripažinta, kad pareiškėja padarė administracinį teisės pažeidimą. Pareiškėja neginčija ir neneigia, kad vairuodama transporto priemonę kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai lenkė kitą automobilį, tačiau lenkdama buvo visiškai įsitikinusi, kad lenkimas yra saugus ir nekeliantis pavojaus jai ar kitiems asmenims.

Policijos pareigūnams sustabdžius R. M., pastaroji nurodė, kad neįsitikinusi, jog priešpriešiais esanti eismo juosta yra laisva, nebūtų dariusi lenkimo. Pareiškėja pareigūnams paaiškino, kad tik aplenkus ta pačia eismo juosta važiuojantį automobilį, pastebėjo iš priekio dideliu greičiu atvažiuojantį policijos automobilį. Jokios pavojingos situacijos šiuo atveju nebuvo.

Nežiūrint to, policijos pareigūnai šią aplinkybę visiškai ignoravo ir nekreipė jokio dėmesio į pareiškėjos paaiškinimus dėl lenkimo bei formaliai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Prieš surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnai pradėjo aiškinti pareiškėjai, kad ji lenkė kitą automobilį ir privertė priešpriešiais važiuojantį policijos automobilį staiga stabdyti, tačiau pareiškėja paaiškino pareigūnams, kad jokio draudimo lenkti nebuvo, greičio pareiškėja neviršijo, o priešpriešiais važiuojantį automobilį pamatė tik aplenkusi ta pačia eismo juosta labai lėtai važiavusią kitą transporto priemonę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėja nemanė ir nemano, kad savo lenkimu sukėlė pavojingą situaciją ar juo labiau privertė staigiai stabdyti priešpriešiais važiuojantį automobilį. Tas pačias aplinkybes pareiškėja nurodė ir administracinio teisės pažeidimo protokole.

R. M., nesutikdama su pareigūnų ne va tai nustatytu pažeidimu, administracinio teisės pažeidimo protokole tik nurodė, kad lenkė įsitikinusi, kad yra saugu, nes priekyje važiavęs automobilis specialiai pasitraukė iš dešinės juostos į šalikelę, nes labai lėtai važiavo.

2012 m. liepos 12 d. nagrinėjant R. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiškėja pareigūnui paaiškino 2012 m. birželio 27 d. įvykio aplinkybes bei nurodė, kad jokio pažeidimo nepadarė, nes lenkdama kitą automobilį buvo įsitikinusi lenkimo saugumu. Pareigūnų protokole bei nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių, t.y. realių minėto įvykio aplinkybių, kadangi jokių tyčinių ar neatsargių pavojingų veiksmų pareiškėja neatliko ir negalėjo atlikti.

Visų pirma, pareigūnai nepagrįstai nurodo, kad dėl pareiškėjos lenkimo jie buvo priversti stabdyti automobilį ir keisti važiavimo kryptį. Jokio stabdymo ir krypties keitimo nereikėjo, kadangi pareiškėja jau buvo aplenkusi transporto priemonę. Be to, kaip jau ir ne kartą nurodėme, eismo juosta buvo tuščia, kadangi lenkiamas automobilis buvo pasitraukęs į šalikelę ir važiavo labai lėtai.

Pažymėtina, jog viešosios teisės šakose (ypač baudžiamojoje teisėje) taikomas principas – visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kuris lemia tai, jog siekiant asmenį patraukti teisinėn atsakomybėn būtina pašalinti tai padaryti kliudančias aplinkybes. Šios kategorijos bylose paprastai tai pasireiškia tuo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama įvykio versija privalo būti patikrinta.

Šiuo atveju pareiškėjos tiek pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės liko visiškai neištirtos bei nepaneigtos, pareigūnai netinkamai kvalifikavo jos atliktus veiksmus bei neatsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimus.

Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas.

Šiuo atveju administracinėje byloje nėra jokių įrodymų (tik prielaidos), kad buvo padarytas ATPK 124² str. 1 d. numatytas administracinės teisės pažeidimas bei kad yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis (t.y. subjektas, subjektyvioji pusė, objektas, objektyvioji pusė).

Šiuo atveju administracinėje byloje nėra jokių įrodymų (tik prielaidos), kad buvo padarytas ATPK 124² str. 1 d. numatytas administracinės teisės pažeidimas bei kad yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis (t.y. subjektas, subjektyvioji pusė, objektas, objektyvioji pusė).

Kadangi administracinėje teisėje taikomas principas – visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, esant likusių abejonių dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo, pareigūnas neturėjo pagrindo pripažinti R. M. padarius ATPK 124² str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą bei atitinkamai skirti pažeidėjai 600 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 4 mėnesiams.

Institucija, skirdama pareiškėjai 600 Lt baudą su teisės vairuoti atėmimu 4 mėnesiams, neatsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, tinkamai neįvertino pažeidėjo asmenybės bei nenustatė visų bylai reikšmingų lengvinančių aplinkybių ir kad nėra sunkinančių aplinkybių.

Šiuo atveju pareiškėja neturi jokių galiojančių administracinių nuobaudų, nėra potencialiai linkusi nusikalsti, pats, pasak policijos pareigūnų, padarytas pareiškėjos pažeidimas niekam nesukėlė neigiamų pasekmių ar turtinių nuostolių.

Šiuo atveju, pareiškėjai R. M. paskirtoji nuobauda - 600 Lt bauda bei ypatingai teisės vairuoti atėmimas 4 mėnesiams galėtų būti netaikoma, remiantis ATPK 30¹ str. 1 d. dėl žemiau išdėstytų motyvų ir aplinkybių:

Pareiškėjos šeimoje yra susiklosčiusi ypatingai bloga ir gana reta situacija. R. M. turi prižiūrėti ir rūpinti sunkiai sergančiu 24 m. amžiaus sūnumi E. M., gyvenančiu Antakalnio g. 7, Marijampolė. Kaip įrodymą pateikiame VĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro atsakymą į prašymą dėl informacijos pateikimo. Minėtame rašte nurodyta, kad E. M. nustatyta diagnozė – paranoidinė šizofrenija. Jis yra 2 kartus gydytas psichiatrijos stacionare ( 2012 m. balandžio mėnesį ir 2012 m. birželio mėnesį). Nustatytas psichikos susirgimas yra lėtinis, numatomas ilgalaikis ir nuolatinis gydymas. Dėl dabartinės sveikatos būklės E. M. reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, atvykimo į gydymo įstaigą pagalba.

E. M. šiuo metu taip pat yra gydomas Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninėje. Nors ir buvo paskirtas gydymas ambulatoriškai antipsichotikais, tačiau ypatingai pablogėjus sūnaus būklei, pareiškėja R. M. buvo priversta vežti sūnų į ligoninę. Be to, pareiškėja konsultavosi ne tik su Marijampolės gydytojais, bet ir su kitais psichiatrais bei psichologais, kurie patvirtino tą patį, kas nurodyta pateikiamoje pažymoje apie sveikatos būklę. Gydytojai taip pat patarė, kad ligos progresavimui sustabdyti ir E. M. psichinei būklei pagerinti reikalingi psichiatrijos seansai, kurie vyksta Kaune. Be to, reikalinga nuolatinė priežiūra, privalomas ligonio lankymas ir bendravimas su juo, siekiant sugrąžinti jį į stabilią psichinę būklę.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai R. M. teisė vairuoti transporto priemonę yra būtina ir labai svarbi. Neturint galimybės vairuoti automobilį, pareiškėja negalėtų rūpintis savo sūnumi bei suteikti jam būtiną ir tinkamą priežiūrą. Manome, kad ši aplinkybė yra labai svarbi, todėl atsižvelgiant į patį neva tai padaryto pažeidimo pobūdį bei į protingumo ir teisingumo principus, paskirtoji nuobauda turėtų būti naikintina, remiantis ATPK 30¹ str. 1 d.

Pareiškėja R. M. yra išsituokusi nuo 2010 m. lapkričio 2 d. Nors E. M. tėvas ir buvęs pareiškėjos vyras yra gyvas ir kaip tėvas turintis pareigą rūpintis savo vaiku, E. M. atsisako padėti. R. M. ne kartą prašė pasirūpinti sūnumi, pabendrauti su juo, padėti materialiai, tačiau tėvas atsisako. Atsižvelgiant į tai, R. M. lieka vienintelis asmuo, kuris rūpinasi ir vienintelė prižiūri savo, nors ir pilnametį, tačiau psichiškai sergantį savo sūnų.

Nežiūrint to, kad R. M. viena prižiūri savo sūnų, ji viena ir išlaiko jį. Tėvas atsisako padėti ir materialiai, motyvuodamas tuo, kad sūnus pilnametis, jis juo rūpinosi iki pilnametystės, o dabar jam nepriklauso sūnaus remti. Tačiau pareiškėjos sūnus sunkiai serga, dėl savo ligos ir būklės jis negali dirbti, todėl R. M. vienai tenka jį išlaikyti, vežioti pas gydytojus, pirkti reikalingus vaistus, mokėti už psichoterapijos kursus ir t.t. R. M. yra nekilnojamojo turto agentė, vykdanti nekilnojamojo turto veiklą pagal individualios veiklos pažymą. Tai yra vienintelė jos veikla bei vienintelės iš to gaunamos pajamos (kaip įrodymą pateikiame Individualios veiklos pažymą bei Nekilnojamojo turto brokerio paslaugų teikimo sutartį). Kadangi nekilnojamojo turto agentės veiklos pobūdis yra nekilnojamojo turto paieška, apžiūra, vertinimas, pristatymas klientui ir t.t., transporto priemonė pareiškėjai reikalinga ne tik kaip priemonė nuvažiuoti į darbą, bet automobilis jai reikalingas kaip pagrindinė darbo priemonė. Be automobilio pareiškėja negalėtų dirbti, todėl nukentėtų ne tik jos, bet ir sunkiai sergančio sūnaus interesai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. 1 d. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama arba išvis neskiriama tokiais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, bei kai nėra nustatytos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės.

Šiuo atveju, įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, ir nusprendus, kad administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti pareiškėjai ATPK 30 str. 1 d. ir neskirti administracinės nuobaudos, arba ją sušvelninti, skiriant tik minimalią piniginę baudą. Be to, pareiškėja gailisi dėl susiklosčiusios situacijos, nėra linkusi daryti administracinius teisės pažeidimus, todėl nepritaikius minėtos nuostatos ir R. M. neatgavus vairuotojo pažymėjimo, situacija šeimoje, tiek finansinė, tiek moralinė, dar labiau pablogėtų.

Institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atsiliepime į skundą nurodė, jog nesutinka su R. M. skundu ir mano, kad R. M. kaltė dėl minėto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu bei kita byloje surinkta medžiaga, o nuobauda už pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² str. 1 d., R. M. paskirta teisėtai ir pagrįstai. R. M. skunde nurodo, kad nesutinka su pažeidimu ir prašo nutarimą panaikinti arba nepanaikinus nutarimo skirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas. R. M. kaltė dėl minėto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta nuosekliais policijos pareigūno, užfiksavusio R. M. padarytą administracinį teisės pažeidimą, parodymais išdėstytais jo tarnybiniame pranešime iš karto po pažeidimo užfiksavimo. Šie pareigūno aprodymai yra nuoseklūs neprieštaraujantys kitiems ir faktinėms bylos aplinkybėms. Policijos pareigūnai pažeidimą užfiksavo vykdydami savo tiesiogines pareigas. Duomenų, kad policijos pareigūnai norėtų dėl kokių nors asmeninių priežasčių pakenkti R. M., nėra. Priešingai, R. M. parodymai laikytini siekimu išvengti administracinės atsakomybės, nes surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ji su pažeidimu kaip ir sutiko. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo priimtose nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad LR ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas sietinas su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, buvimu. Iš apibendrintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas konkrečiose bylose yra nepripažinęs tokių aplinkybių, kaip asmens teigiamas charakterizavimas darbe (a. b. Nr. N16-536/2006, N16-597/2006, N16-949/2006), asmens nebuvimas priklausomybės ligų centro įskaitoje (a. b. Nr. N16-536/2006), asmens išklausymas kurso paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (a. b. Nr. N16-1757/2006), N16-1756/2006), baudų už anksčiau paskirtus pažeidimus sumokėjimas (a. b. Nr. N16-594/2006), paskirtos baudos sumokėjimas (a. b. Nr. N16-1756/2006, Nr. N5-1647/2006), tai, kad asmuo anksčiau nebaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (a. b. Nr. N16-949/2006, N17-1874/2006), tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi (a. b. Nr. N3-020/2006), tai, kad transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą (a. b. Nr. N14-2082/2006), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis (a. b. Nr. N16-1022/200), tam tikras šeiminio-asmeninio pobūdžio aplinkybes (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan.) (a. b. Nr. N16-595/2006), išskirtinėmis, pakankamomis LR ATPK 30¹ str. 1 d. taikymui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad tokiomis aplinkybėmis nelaikytinos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens šeiminė padėtis, rūpinimasis vaikais ir senyvo amžiaus artimaisiais, dirbamo darbo pobūdis (a. b. N16-595/2006). R. M. skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima taikyti LR ATPK 30¹ str. normas, nėra išskirtinės, galinčios sąlygoti nuobaudos sumažinimą, nes apie tai, kad gali netekti teisės vairuoti motorines transporto priemones, o tuo pačiu ir darbo, R. M. turėjo pagalvoti prieš eilinį kartą pažeisdama Kelių eismo taisykles. Administracinės nuobaudos tikslas yra nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį. LR ATPK 20 straipsnyje pasakyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, todėl manome, kad R. M. paskiriant tik baudą nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apie savo ir savo šeimos gerovę, galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, R. M. turėjo pagalvoti prieš eilinį kartą pažeisdama Kelių eismo taisykles. Kadangi R. M. visgi pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl jis turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Tokie nepalankūs, nemalonūs nubaustąjam administracine nuobauda padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos būtų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. R. M. varavo autombilį ir sukėlė pavojimgą situaciją. Tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti skaudžių šio R. M. poelgio paskemių. Savo pasekmėmis tai ypač sunkus sunkus administarcinis pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į kit eismo dalyvių teises ir laisves, parodantis atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimč ir galėjęs sukelti itin sunkias pasekmes. Institucija mano, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio vado N. V. 2012-07-12 nutarimu administracinė nuobauda R. M. paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji adekvati padarytam pažeidimui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas teismo posėdyje savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Nagrinėdamas skundą, teismas patikrina priimto nutarimo, dėl kurio paduotas skundas, teisėtumą ir pagrįstumą(LR ATPK 301 str.).

Trečiasis pareiškėjos skundo reikalavimas - Stabdyti Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 1-ojo būrio vado N. V. 2012 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 64N-1802979-12 vykdymą iki bylos dėl skundo išnagrinėjimo – teismo nenagrinėtinas, kadangi nutarimas nėra įsiteisėjęs, todėl nepradėtas vykdyti, pareiškėjai institucija, priėmusi nutarimą, po skundo gavimo yra išdavusi laikiną vairuotojo pažymėjimą.

ATPK 124² str. 1 d. nustato, kad „Transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

Apklausta teisme pareiškėja R. M. parodė, kad savo kaltės dėl pažeidimo, už kurį nubausta skundžiamu nutarimu, nepripažįsta ir savęs įvykdžiusia pažeidimą nelaiko. Teikdama antrąjį skundo reikalavimą dėl švelnesnės, nei numato įstatymas, nuobaudos skyrimo kaltės taip pat nepripažįsta, o tik nori apsidrausti, kad nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemonę. Paaiškino, kad 2012-06-27 važiavo iš Kauno iš ligoninės keliu VIA Baltika. Prieš ją važiavo lengvasis automobilis šalikele. Važiavo lėtai, trukdydamas eismą. Jį aplenkė vilkikas su priekaba. Lenkimui apribojimo tame magistralės ruože nebuvo, greičio neviršijo. Todėl nutarė jai trukdantį automobilį aplenkti. Toli matė automobilį, sąlygos lenkimui buvo idealios. Tada pradėjo lenkti į šalikelę pasitraukusį automobilį. Tik tada iš priekio link jos artėjęs ir jos matytas automobilis pradėjo greitai artėti. Tik tada pamatė, kad tai policijos automobilis. Jiems prasilenkus, jis įsijungė švyturėlius pasivijo ją ir nesupranta dėl ko, sustabdė. Dar rašant protokolą ji nesutiko, jog sukėlė lenkimu pavojingą situaciją. Nesutinka ir šiuo metu. Lenkė tik šalikele važiuojantį lengvąjį automobilį, kategoriškai neigia lenkusi krovininį vilkiką ir sukėlusi avarinę situaciją. Yra įsitikinusi, kad pasitaikė tame kelyje ir tapo pareigūnų auka. Surašant protokolą pareigūnams neprieštaravo, nes nesitikėjo, kad bus tokios nuobaudos. Pareigūnai pasakė, kad pretenzijų man neturi, viską galės pasakyti nagrinėjant pažeidimą, emocijos jai nemaišė.

Liudytojas R. V. parodė, kad dirba Alytaus AVPK. 2012-06-27 su kolega R. K. patruliavo VIA Baltika magistralėje. Jiems važiuojant keliu Kauno kryptimi, priešpriešais važiavo krovininis vilkikas. Jį staiga pradėjo lenkti iš paskos vilkikui važiavusi pareiškėja su lengvuoju automobiliu. Jis staiga išniro iš už vilkiko. R. K., vairavusiam jų tarnybinį automobilį teko staiga stabdyti ir nusukti į šalikelę, kad išvengti susidūrimo su pareiškėjos automobiliu kaktomuša. Ji dėl savo atliekamo lenkimo manevro buvo išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą. Tik jiems staigiai stabdžius ir pasitraukus į šalikelę, atsirado minimalus tarpas jiems su pareiškėja prasilenkti. Tada jie apsisuko, įjungė švyturėlius ir paviję sustabdė pareiškėjos automobilį. Jai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už pavojingą vairavimą. Kiek prisimena, rašant protokolą, pareiškėja kažką minėjo, kad turi problemų dėl sūnaus. Tų aplinkybių neprisimena.

Liudytojas R. K. parodė, kad dirba Alytaus AVPK. 2012-06-27 patruliavo kartu su R. V. kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai. Važiavo Kauno kryptimi. Jiems iš priekio važiavo krovininis vilkikas. Likus apie 30 metrų iki prasilenkimo su tuo vilkiku, jį staiga pradėjo lenkti lengvasis automobilis. Teko staigiai stabdyti, kad išvengti su juo susidūrimo. Jei nebūtų stabdę ir sukę į šalikelę, būtų susidūrę. Tik saugos diržai juo apsaugojo nuo atsitrenkimo galvomis į priekinį stiklą. Tad pavijo tą automobilį ir jį vairavusiai pareiškėjai buvo surašytas protokolas. Rašymo metu jis sakė, kad sūnus guli ligoninėje, buvo susijaudinusi. Kategoriškai patvirtina, kad jie patys važiavo 80-90 km/h greičiu, todėl netiesą sako pareiškėja teigdama, jog jie jos atžvilgiu staigiai pradėjo greitėti. Kategoriškai patvirtina,, kad pareiškėja lenkė vilkiką, o ne lengvąjį automobilį. Pareiškėją tuomet pamatė pirmą kartą, jokių asmeniškų tarp jo, jo kolegos ir pareiškėjos nėra. Jei ne pareiškėjos grubus ir pavojingas žmonių gyvybėms pažeidimas, jie nebūtų sukęsi ir sulaikinėję pareiškėjos vairuojamo automobilio. Pati pareiškėja protokole nurodė, kad atlikinėjo lenkimo manevrą. Jos nurodytas įsitikinimas, kad buvo saugu, dar nereiškia, kad taip buvo. Jiems, kad išvengti susidūrimo, teko stabdyti ir staigiai trauktis į šalikelę, kad liktų tarpas automobiliams nesusiduriant prasilenkti.

Ištyręs įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų tyrimo metu gauti duomenys sutampa su tais duomenimis, kurie buvo gauti iš tų pačių įrodymų šaltinių protokolą surašiusios institucijos atlikto tyrimo metu. Liudytojai, teisme, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, patvirtino savo parodymus, kurie sutampa su byloje esančiame tarnybiniame pranešime(b.l.4)iškart po įvykio nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Iš šių įrodymų viseto analizės nustatytos sekančios įvykio aplinkybės: R. M. 2012-06-27 apie 15 val. 30 min. Prienų r. sav., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 32 km vairavo automobilį, lenkdama kitą transporto priemonę, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir privertė priešpriešais važiuojantį automobilį staiga stabdyti ir keisti važiavimo kryptį.

Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjos parodymus, kadangi jie iš esmės nesutampa su apklaustų liudytojų parodymais. Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja yra suinteresuota bylos baigtimi ir yra patraukta dėl įvykio administracinėn atsakomybėn, todėl įmanomais ir pasirinktais būdais realizuoja savo teisę į gynybą.

Teismas taip pat konstatuoja, kad nors R. M. nesutinka su liudytojų parodymais, motyvuodama tuo, kad jie yra policijos pareigūnai, o ji visiškai atsitiktinai „tapo jų auka“, teismas šią pareiškėjos argumentaciją kaip ne teisinę ir nepagrįstą įrodymais, o tik prielaidomis ir samprotavimais, atmeta. Teismas konstatuoja, kad šių liudytojų parodymais abejoti nėra jokio pagrindo, nes jie parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Be to, teismas vadovaujasi LVAT suformuota praktika šiuo klausimu, Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenims, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų.

LR ATPK 256 str. nustato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Teismas konstatuoja, kad sutinkamai su šia įstatymo norma, nagrinėjamą autoįvykį tyrusi institucija, naudodamasi liudytojų parodymais ir rašytine bylos medžiaga, pagrįstai nustatė ir padarė išvadą, kad R. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio patraukta atsakomybėn.

Teismas taip pat konstatuoja, kad nuobauda R. M. paskirta pagrįstai ir teisėtai, savo dydžiu yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui. Pareiškėja, nors savo kaltės ir nepripažįsta, tačiau skundu prašo, atsižvelgiant į jos nurodytas šeimines ir su darbo pobūdžiu susijusias aplinkybes, jai, pakeičiant priimtą skundžiamą nutarimą, taikyti LR ATPK 30¹str. nuostatas. Spręsdamas skundą šio reikalavimo dalyje teismas atsižvelgia į tai, kad skundo nagrinėjimo metu pareiškėja nurodė, jog savo kaltės dėl pažeidimo, už kurį nubausta skundžiamu nutarimu, nepripažįsta ir savęs įvykdžiusia pažeidimą nelaiko. Teikdama antrąjį skundo reikalavimą dėl švelnesnės, nei numato įstatymas, nuobaudos skyrimo kaltės taip pat nepripažįsta, o tik nori apsidrausti, kad nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemonę.

LR ATPK 30¹str. nustato, kad Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Šiuo atveju teismas nenustatė nė vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pareiškėja savo kaltės nepripažįsta, kaip pati nurodo, keldama pastarąjį reikalavimą „nori apsidrausti, kad nebūtų atimta teisė vairuoti transporto priemonę“. Esant šioms aplinkybėms, LR ATPK 30¹str. nuostatų taikymas pareiškėjai iškreiptų šio instituto esmę ir prasmę, iškreiptų teisingumo ir protingumo kriterijus, VLAT praktiką šios normos taikymo srityje, kuri pateikta ir detaliai išdėstyta nuobaudą paskyrusios institucijos atsiliepime į skundą. Todėl teismas konstatuoja, kad ši norma pareiškėjai institucijos, paskyrusios nuobaudą, buvo netaikyta pagrįstai, nes nebuvo jos taikymui visų būtinų pagrindų. Teismas laikosi VLAT suformuotos praktikos, kad LR ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, buvimu. Iš apibendrintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas konkrečiose bylose yra nepripažinęs tokių aplinkybių, kaip asmens teigiamas charakterizavimas darbe (a. b. Nr. N16-536/2006, N16-597/2006, N16-949/2006), asmens nebuvimas priklausomybės ligų centro įskaitoje (a. b. Nr. N16-536/2006), asmens išklausymas kurso paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (a. b. Nr. N16-1757/2006), N16-1756/2006), baudų už anksčiau paskirtus pažeidimus sumokėjimas (a. b. Nr. N16-594/2006), paskirtos baudos sumokėjimas (a. b. Nr. N16-1756/2006, Nr. N5-1647/2006), tai, kad asmuo anksčiau nebaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (a. b. Nr. N16-949/2006, N17-1874/2006), tai, kad asmuo nuoširdžiai gailisi (a. b. Nr. N3-020/2006), tai, kad transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą (a. b. Nr. N14-2082/2006), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis (a. b. Nr. N16-1022/200), tam tikras šeiminio-asmeninio pobūdžio aplinkybes (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan.) (a. b. Nr. N16-595/2006) išskirtinėmis, pakankamomis LR ATPK 30¹ str. 1 d. taikymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos ATPK 302 str.1d.1p.,

nutaria:

R. M. skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą..

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarties nuorašą siųsti Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriui ir R. M..

Teisėjas Laimondas Noreika