Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovui V. J., jo atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, atsakovės atstovui advokatui G. D., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei V. A. C., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiaisiais asmenimis esant Šakių rajono I notarų biuro notarei Ritai Vasiliauskienei, Šakių rajono savivaldybės administracijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas V. J. paaiškino, jog ieškinį palaiko. Yra mirusios A. J. sūnus. Gerai žino mamos ligą, kuri pasireiškė nuo 1998 metų. Mama gulėjo Kauno klinikose 2001 metais ir yra įrašas apie atminties sutrikimus. Jeigu buvo pripažinta demensija, tai ligai progresuojant, jo nuomone, pats nesugebėtų parašyti testamentą. Jau namuose mama buvo pasiėmusi virvę ir norėjo pasikarti tai anūkas atkalbėjo. Jau 2008 m. mama kartais kambaryje nesiorentuodavo ir norėdavo išeiti namo. Ji sakydavo, kad čia ne jos namai. Po tėčio mirties mamai sveikata pablogėjo. Mama nelabai suvokė, kas atsitiko diedukui, tai į laidotuves jos nevežė. Tuo metu ją slaugė kaimynas ir ji jam pasakojo apie savo jaunystę, o kad diedukas jau miręs nelabai suvokė. Po tėtės mirties sesuo išvyko dirbti į užsienį, tada jis pasiliko mamą prižiūrėti. Tuo metu jo verslas šlubavo, ir jis nedirbo. Gydytojas Š. mamą gydė ir išrašė siuntimą kreiptis į Šakių psichikos centrą dėl globos pripažinimo. 2010-05-18 nustatė protinę demensiją, kadangi 2002 metai jai buvo insultas. Gydytojas Švabas tik vaistus išrašinėjo. Mama naudojo stiprius psichotropinius vaistus apie 12 metų. Mama bijodavo būti viena namie, labai nemiegodavo naktimis. Kai nusivežė mamą į Šakių psichikos centrą pas S., tai gydytojui paklausus kas ją atvežė, ji pasakė, kad tai „mano vyras“. Tėtis mirė 2010-02-05, mama gyveno Kriūkuose viena savo namie, jis kartu su mama gyveno tris mėnesius, o kai grįžo sesuo iš užsienio, tai pakaitom žiūrėjo, o paskui samdė slaugę. Iki mirties mamą prižiūrėjo sesuo. Jo su seserimi geri santykiai, kai jis atvažiavo priimti palikimo, tai jam sesuo sakė neskubėti. Jis nuvyko pas notarę Damušienę, kuri jam pasakė, kad jau yra paveldėjimas. Šakių psichikos centre buvo atliekami bartelio indekso skalė apie jos fizinę negalią, o paskui buvo atlikta protinės būklės mini tyrimas. Tuo metu nustatė 8, kas jau yra žemiau vidurkio. Mamai vaistus išrašydavo šeimos gydytojas Švabas, ji vartojo Klonezapamą. Mamos ligos požymius galėjo suprasti ir pašaliniai asmenys. Mamos savijauta buvo nuolat bloga, 2011-2012 mama tik gulėjo, mažai valgė, 2010 metais mamos buvo bloga būklė, ji namie bijodavo būti viena, nepažindavo žmonių. Po sutuoktinio mirties mamos būklė dar pablogėjo ji šaukdavo „diedukai“ ir dažnai pašalinių žmonių klausdavo, kur jos vyras. Duodavo vaistus ir ji vaikščiodavo nuo lovos iki virtuvės. Tokia pablogėjusi būklė išsilaikė iki pat mirties, du metus. Dimensija nėra išgydoma liga ji visam laikui ir būklė blogėja. Ji tik vaistais paslopinama, kad žmogus ramesnis būtų. Šalutinis ligos poveikis nebuvo gydomas medikamentais, Klonezepamas tik depresinis vaistas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka atsakovė. Velionė turėjo sveikatos problemų, jos buvo periodinės. Tačiau jos sveikata pablogėjo po sutuoktinio mirties. Ji buvo gydoma ir sveikatos būklė atsistatė po 3 mėnesių. Ji jautėsi gerai. Kadangi jai buvo depresija, bet po gydymo atsigaudavo todėl pastovios blogos būklės, kaip nori pateikti ieškovas, pas palikėją nebuvo. Ji savo valią išreiškė, palikti savo turto dalį, dar iki sveikatos pablogėjimo savo dukrai . Tai ji išreiškė testamentu. Surašant testamentą pasikalbėjo ir ji aiškiai nurodė kaip nori paskirstyti savo palikimą. Niekas įtakos nedarė. Be ekspertizės ieškinio tenkinti nėra pagrindo. Slauga buvo nustatyta dėl fizinės būklės. Tuo metu kai tyrė tai gal ir ką reiškė, bet po gydymo pagerėjo, ligos istorija nepatvirtina, kad testatorė negalėjo suvokti savo veiksmų. Jeigu ieškovas matė jos fizinę būklę tai ieškovas jai dar būnant gyvai galėjo kreiptis dėl veiksnumo. Dabar yra keletą padrikų įrašų įrašytų ligos istorijoje sunkiausiais žmogaus gyvenimo metais, tai yra tik po sutuoktinio mirties. Bet kuris žmogus praradęs savo sutuoktinį kurį laiką jam gyvenimas slysta iš po kojų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. J., mirusi 2012 m. sausio 23 (t. 1, b.l.7), yra ieškovo motina (t. 1, b.l. 6). A. J. 2011 m. rugsėjo 22 d. sudarė testamentą, kuriuo visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą paliko atsakovei (t. 1, b.l.114).

Ieškovas įrodinėja, kad A. J. nuo 2001 metų turėjo įvairių sveikatos sutrikimų, dėl ko pamiršdavo daiktų pavadinimus, artimų žmonių vardus, gydėsi Šakių psichikos sveikatos centre, testatorei buvo nustatytas specialiojo nuolatinės slaugos poreikiai (t. 1, b.l. 9), todėl jau testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi buvo paskirta A. J. pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė jo psichinei būsenai nustatyti ginčijamo testamento sudarymo metu (t. 1, 169-170). 2012 m. gruodžio 11 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno II teismo psichiatrijos skyrius pateikė teismui atliktos ekspertizės aktą, kuriame konstatuota, jog A. J. 2011 m. rugsėjo 22 d. sudarydamas testamentą turėjo psichikos sutrikimą – Kraujagyslinė demensija. Dėl minėto psichikos sutrikimo A. J. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti 2011 m. rugsėjo 22 d. testamento sudarymo metu. (t. 2, b.l. 8-9).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.15 straipsnio 2 dalis numato, kad testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Ginčijamo testamento sudarymo metu A. J. nebuvo įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka teismo pripažinta neveiksnia (CK 2.6 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, ieškovas testamentą ginčija remdamasi CK 1.89 straipsniu, kuris numato, jog negaliojančiu pripažįstamas toks sandoris, kurį sudarė fizinis asmuo, nors ir būdamas veiksnus, bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Pagal Lietuvos A. T. praktiką teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. C., bylos Nr. 3K-3-451/2005; 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. AB Ūkio bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-1022/2003; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-993/2002).

Pagal CK 1.89 straipsnio nuostatas negaliojančiais pripažįstami testamentai, sudaryti asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sudarydamas testamentą buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo sandorio sudarymo metu suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad sudarant ginčijamą testamentą velionė A. J. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės dėl psichikos ir kitų sveikatos sutrikimų. Pagal CPK 218 str. eksperto išvada teismui nėra privaloma, tačiau kai ginčijant sandorį ieškinio pagrindu nurodoma psichinė negalia ir jos nulemta būsena, dėl kurios sandorį sudaręs asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, medicininiai duomenys bei ekspertų išvados turi itin svarbią įrodomąją vertę santykyje su kitais įrodymais. Teismo vertinimu, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, būtinas išsamus ekspertinis testatorės sveikatos būklės ir psichinės būsenos ginčo sandorio sudarymo metu tyrimas. Teismas pažymi, kad sandorį sudariusio asmens psichinės būsenos, buvusios testamento sudarymo metu, nustatymas turi esminę reikšmę tikrinant ieškovo reikalavimo pagrįstumą, o atsakymas į tai galimas tik išaiškinus klausimus, reikalaujančius specialių žinių medicinos srityje. Kaip matyti iš bylos medžiagos teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi paskyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Kauno II teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams. 2012 m. gruodžio 11 d. ekspertizės akte Nr. 84TPK-161/2012 Kauno II teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai padarė kategorišką išvadą, kad tiriamoji A. J. testamento sudarymo metu 2011 m. rugsėjo 22 d. konstatuojama kraujagyslinė demencija ir ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teismo psichiatrai ekspertai nurodė, kad A. J. medicininėje kortelėje esančių įrašų nustatyta, kad jai trikti atmintis pradėjo nuo 1996 m. 2001 m. jos vyrui buvo operuojama širdies kraujagyslė, todėl ji labai pergyveno, sutriko miegas, atsirado nerimas. Nuo 2001 m. lapkričio 13 d. iki 2001 m. lapkričio 29 d. gydyta KMUK psichiatrijos klinikoje. 2002 m. kovo 14 d. kreipėsi į Klinikų ambulatorinį skyrių dėl galvos svaigimų, ūžimo, cypimo, sutrikusio miego. 2009 m. sausio 19 d. nurodoma, kad ligonė silpna, vaikšto mažai. 2010 m. kovo 3 d. nurodoma, kad ligonės būklė pablogėjusi po vyro mirties, atmintis bloga, mąstymas sutrikęs.

Dėl ekspertizės išvadų vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs taisykles, nurodydamas, kad eksperto išvada teismui neprivaloma; ji vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės; teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas; konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymai, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Congestum Group“ v. UAB „Sermeta, bylos Nr. 3K-3-54/2009).

Teismas atmeta atsakovės atstovo argumentus, kad testatorė buvo sąmoninga, orientuota bei suprasto savo veiksmus. Šiuos savo argumentus atsakovės atstovas pateikia remdamasis liudytojų S. K., E. V., V. J., G. A. parodymais. Šie liudytojai neigė tai, jog A. J. turėjo psichikos sutrikimų, tačiau teismas laiko, jog šie liudytojų parodymai neatitinka byloje surinktų įrodymų. Pirmiausia, šie įrodymai neatitinka byloje esančios eksperto išvados. Ši išvada yra atlikta kompetetingų, turinčių specialiųjų žinių specialistų, kurie išvadą apie A. J. būklę padarė atsižvelgdami į medicininius dokumentus, bei savo profesines žinias apie ligas ir jų poveikį žmogaus būklei. Tuo tarpu liudytojai gali pateikti tik savo nuomonę, kurią galėjo susidaryti pabendravę su testatore. Vieno žmogaus pokalbis su kitu žmogumi neleidžia daryti išvados apie žmogaus psichinę būklę, nes galbūt bendraujant testatorė galėjo ir nesukelti įtarimų kitam asmeniui, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, jog ji buvo visiškai sveika. Tuo tarpu eksperto išvadoje pateikti duomenys nėra paneigti kitais bylos duomenimis, todėl nėra pagrindo ja abejoti.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė skirtingas aplinkybes apie A. J. sveikatos būklę. Liudytojai Ramutė E. V., J. V., L. J., G. A. teigė, jog A. J. buvo sąmoninga, juos atpažindavo, bendraudavo kaip protinga žmogus, tačiau teismas laiko, jog šie liudytojų parodymai neatitinka kitos byloje esančios medžiagos, todėl jais nesiremtina. A. J. medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad 2010 m. ypač pablogėjusi A. J. atmintis, per 10 m. laikotarpį visi požymiai progresavo, sutrikusi orientacija, nesugeba atlikti elementriausių darbų. Byloje yra mini testo rezultatai, atlikto su A. J. (t. 1, b.l. 68), iš kurio matyti, jog testatorė nesugebėjo atlikti paprastų užduočių, kas patvirtina jos sunkų orientavimąsi, tai yra testatorė nesugebėjo pasakyti kokie yra metai, mėnuo, mėnesio diena, savaitės diena, kuriame rajone gyvena, negalėjo pasakyti trijų išmoktų žodžių, perskaityti ir parašyti, kas parašyta ir t.t. Šios aplinkybės patvirtina, jog A. J. nebuvo pajėgi atlikti elementarių užduočių, o jos nesugebėjimas nurodyti metų, mėnesio, datos parodo jos sunkų orientavimąsi laike. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog nurodytų liudytojų parodymai nėra teisingi bei atitinkantys realią tuo metu buvusią situaciją, todėl jais nesiremtina.

Ekspertų išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal CPK 218 straipsnyje nustatytas taisykles. Tačiau teismas laiko, jog byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šios eksperto išvadas, ar sukeltų pagrįstų abejonių jos teisingumu, todėl teismas neturi pagrindo ja nesivadovauti. Ištyrus visą byloje surinktą medžiagą, šalių, liudytojų parodymus, ekspertų išvadą, t. y. visų įrodymų visuma leidžia daryti įrodytą išvadą, jog mirusioji testatorė A. J., testamento sudarymo dienai 2012 n, rugsėjo 22 d. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – kraujagyslinės demencijos, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, todėl 2012 m. rugsėjo 22 d. testamentas pripažintinas negaliojančiu (CK 1.89 str. 1 d., 5.16 str. 2 d.). Pažymėtina, kad CK 2.10 str. 1d. nustato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar valdyti jų, gali būti teismine tvarka pripažįstamas neveiksniu. A. J. teismo sprendimu nebuvo pripažinta neveiksnia. Todėl jos sudarytas testamentas pripažintinas negaliojančiu kaip sudarytas tokio fizinio asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 str.1d.).

Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 100 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio (t. 1, b.l.4), 1334,50 Lt už ekspertizę (t. 2, b.l.1). Ieškovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kur nurodoma, kad bendra suma yra 2130 Lt, tačiau teismas laiko, jog ši suma mažintina. Pateiktame prašyme nurodomo, jog prašoma priteisti 300 Lt už prašymą dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Teismas laiko, jog šis prašymas buvo pateiktas siekiant ištaisyti ieškinyje netiksliai suformuluotą reikalavimą, tai yra patikslinti pačių pateiktą ieškinį. Kadangi šio dokumento būtinybė atsirado dėl pačio ieškovo ar jo atstovo neapdairumo, teismas laiko, jog būtų neteisinga šią sumą priteisti iš atsakovės. Taip pat teisingumo ministro rekomendacijose nurodoma, jog už dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese parengimą siūlomas maksimalus užmokestis yra 0,12 minimalios mėnesinės algos, tai yra 120 Lt. Ieškovo prašyme nurodoma, kad už prašymą dėl liudytojų iškvietimo yra prašoma 200 Lt, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas – 150 Lt. Teismas laiko, jog šios sumos mažintinos iki 120 Lt kiekviena. Atsižvelgiant į nurodytą, prašoma priteisti bylinėjimosi suma mažintina 410 Lt sumai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 270 str., CK 1.80 str., 5.17 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu 2011 m. rugsėjo 22 d. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) testamentą, registro Nr. 3244, patvirtintą Šakių rajono savivaldybės administracijos Kriūkų seniūnijos seniūnės O. R..

Priteisti iš atsakovės V. A. C. ieškovui V. J. - 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 1720 Lt (tūkstantį septynis šimtus dvidešimt Lt) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, 1334,50Lt (tūkstantį tris šimtus trisdešimt keturis Lt 50 cnt) išlaidų teismo psichiatrinei ekspertizei atlikti.

Priteisti iš atsakovės V. A. C. 48.83 Lt (keturiasdešimt aštuonis Lt 80 cnt.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Šakių rajono apylinkės teismą.