Kauno apygardos teismo nutartis

2013-06-19 · Civilinė byla Nr. 2S-1477-254/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-19
Bylos Nr.
2S-1477-254/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Atsakovas
V. V. L.
Ieškovas
R. L.
Civilinė byla Nr. 2S-1477-254/2013;
procesinio dokumento kategorijos: 110.4; 122.2.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-933-375/2013 pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui V. V. L. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo V. V. L. priešieškinį ieškovei R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą byloje teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme gautas atsakovo prašymas panaikinti 2011 m. birželio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau neišsprendė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo, todėl atsakovas negali realizuoti savo nuosavybės teisių į asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi prašymą atmetė šiais motyvais:

1. Nors šalys, pateikdamos prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu perėjo iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną, iš esmės ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą priteisimo buvo perkeltas į sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nepateikė duomenų, kad teismo sprendimas įvykdytas, t. y. išmokėta kompensacija ieškovei. Tenkinus atsakovo prašymą ir panaikinus areštą turtui, neliktų apribojimų parduoti šį turtą, už kurį ieškovei turi būti išmokėta kompensacija, bei iškiltų teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, nes liktų neužtikrintas atsakovo turtinės prievolės ieškovei įvykdymas.

2. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė sutinka, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurios šiai dienai užtikrina priteistos kompensacijos už turtą išmokėjimą, būtų panaikintos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2013 m. balandžio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo prašymą ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones gyvenamajam namui šiais motyvais:

1. Įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 541 straipsnis), apeliantas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti 2011 m. birželio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė, kad teismas palikdamas galioti laikinąsias apsaugos priemones pažeidė šalių teises ir pareigas bendru sutikimu susitarti dėl šalių turtinių teisių ir pareigu nustatymo.

2. Šalys, pateikdamos teismui prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu, perėjo iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną ir laisvu apsisprendimu sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje pačios išsprendė turtinius reikalavimus. Šalys prašyme nutraukti santuoką bendru sutikimu nurodė, kad turtinių ginčų tarp šalių nėra. Tokiu būdu, teismas atmesdamas apelianto prašymą, nepagrįstai ėmėsi spręsti sutartyje numatytus šalių turtinius įsipareigojimus nurodydamas, kad galimai ateityje apeliantas neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų. Teismas darydamas tokią išvada pažeidė šalių lygiateisiškumo principus bei nepateikė jokių įrodymų, kuo vadovaujantis buvo priimta tokia nutartis.

3. Apeliantas sutartyje numatytus įsipareigojimus išmokėti ieškovei 80 000 Lt kompensaciją, gali įvykdyti tik realizavęs nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, kuriam šiuo metu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau teismas pats apsunkina sutarties įvykdymą ir pažeidžia šalių sutartinius santykius bei sudaro realią grėsmę turtinei prievolei neįvykdyti.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo tenkinti apelianto atskirąjį skundą, nurodydama, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.3. punktu šalys susitarė, kad santuokos metu šalys iš esmės pagerino apeliantui asmeninės nuosavybės teise priklausantį pastatą – gyvenamąjį namą. Apeliantas, pasirašydamas sutartį, įsipareigoja per 2 (dvejus) metus nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo dienos sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją už santuokoje atliktus apelianto vardu registruoto gyvenamojo namo pagerinimus. Minėtu punktu šalys nenumatė jokių prievolės įvykdymo užtikrinimo sąlygų, taip pat nenurodė, jog pageidauja palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nustatyta, kad 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo apeliantui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 57-58). Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos siekiant užtikrinti ieškovės ieškinio reikalavimus dėl šio namo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kompensacijos už šį turtą jai priteisimo. Teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu, perėjęs iš ieškinio teisenos tvarkos (CK 3.60 straipsnis) į supaprastinto proceso tvarką (CK 3.51 straipsnis), tenkino šalių prašymą nutraukti jų santuoką bendru sutikimu ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 6.3. punktu apeliantas įsipareigojo per 2 (dvejus) metus nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo dienos sumokėti ieškovei 80 000 Lt piniginę kompensaciją už santuokoje atliktus apeliantui asmenine nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pagerinimus (t 2, b. 1. 97–100).

Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas. Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Teismas neįpareigotas tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje nurodytas dalytinas turtas priklauso jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, jei nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Sutuoktiniai laisva valia išsprendžia jų turto padalijimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, nes turto nurodymas, jo valdymą nuosavybės teise pagrindžiančių įrodymų pateikimas (išrašai iš turtą apskaitančių įstaigų ar turtines teises išviešinančių viešųjų registrų) ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga. Tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3. 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-384/2008).

Teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu tenkino ieškovės ir atsakovo prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu bei patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nes ji atitiko CK 3.53 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus ir neprieštaravo viešajai tvarkai bei nepažeidė sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 541 straipsnis), apeliantas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti 2011 m. birželio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios buvo taikytos ieškinio teisenos tvarka, tarp šalių kilus ginčui dėl ginčo turto teisinio režimo. Šalys, pateikdamos teismui prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu, laisvu apsisprendimu sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje patys išsprendė turtinius reikalavimus ir nurodė, kad turtinių ginčų tarp šalių nėra. Šalys sutarė, jog ginčo turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso apeliantui, o pastarasis privalantis sumokėti kompensaciją už santuokos metu atliktus pagerinimus šio turto. Jokių prievolės įvykdymo užtikrinimo sąlygų (pvz.: jog pageidauja palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones) šalys nenumatė. Ieškovė neprieštaraujanti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui. Kaip nurodo apeliantas, sutartyje numatytus įsipareigojimus išmokėti ieškovei 80 000 Lt litų kompensaciją, gali įvykdyti tik realizavęs ginčo turtą.

Atsižvelgus į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, ginčo turto teisinę prigimtį, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį (CPK 144 straipsnio 1 dalis), bei į priešingos šalies poziciją, konstatuotina, jog laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju tik apsunkintų sutarties įvykdymą ir pažeistų šalių sutartinius santykius bei galimai sudarytų realią grėsmę turtinei prievolei neįvykdyti, kas yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2011 m. birželio 20 d. nutartimi apelianto asmeniniam turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-933-375/2013 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo areštuotas apeliantui V. V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini).

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalė Burdulienė