Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. S., Z. K., A. Ž., V. P., R. S. ir L. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama palikimo paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. po sutuoktinio P. J. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė iš karto pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Taip pat pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas A. J. J. po motinos A. J. mirties (duomenys neskelbtini). atsiradusį palikimą priėmė iš karto pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad jos senelis P. J. mirė (duomenys neskelbtini) Jis nepaliko testamento, todėl jo turtą galėjo paveldėti pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai – vaikai kartu su mirusiojo sutuoktine A. J.. Palikimo atsiradimo metu galiojusio civilinio kodekso nuostatos numatė, kad palikimą priimti buvo galima per 6 mėnesius pateikiant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradedant turtą faktiškai valdyti. Dėl P. J. palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. A. J. palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti – jai atiteko visi mirusiojo asmeniniai daiktai, santaupos, ji liko gyventi jiems priklausiusiame name, juo naudojosi, prižiūrėjo, remontavo bei mokėjo mokesčius. A. J. mirė (duomenys neskelbtini), ji taip pat nebuvo sudariusi testamento. Nei vienas jos įstatyminis įpėdinis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Palikimą priėmė A. J. J. pradėdamas paveldimą turtą valdyti iš karto po motinos mirties. Jam atiteko visi A. J. asmeniniai daiktai, namų apyvokos daiktai, dokumentai. Jis mokėjo mokesčius už namą, jį prižiūrėjo, remontavo, turtą valdė kaip savo.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio CK nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 straipsnis). Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad P. J. kartu su žmona A. J. valdė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). P. J. mirė (duomenys neskelbtini) Kaip matyti iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Šventežerio seniūnijos rašto, mirus sutuoktiniui A. J. tapo šeimos ūkio galva, jai atiteko visas kolūkio kiemo nekilnojamasis turtas, kurį pagal ūkines knygas ji valdė iki mirties. Pagal byloje notarės pateiktus duomenis po P. J. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Taigi byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad A. J. priėmė P. J. palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje notarės pateikti duomenys patvirtina, kad po jos mirties paveldėjimo byla taip pat neužvesta. Pareiškėja nurodė, kad po A. J. mirties jos tėvas A. J. J. rūpinosi nekilnojamuoju turtu, (duomenys neskelbtini) jį prižiūrėjo, remontavo, taip pat pasiėmė A. J. priklausiusius asmeninius daiktus, buitinę techniką. Tokiu būdu A. J. J. priėmė po A. J. mirties likusį palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad A. J. priėmė palikimą po sutuoktinio P. J., mirties (duomenys neskelbtini). pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, o A. J. J. priėmė palikimą, po A. J. mirties (duomenys neskelbtini) pradėdamas turtą faktiškai valdyti, todėl prašomi faktai nustatytini teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Ginčo dėl paveldimo turto nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Palikimo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., gimusi (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio P. J., gimusio (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Palikimo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po motinos A. J., gimusios (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.