Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., gimusi (duomenys neskelbtini), be pilietybės, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. parodė, kad narkotikus ji vartoja 15 metų. 2018 m. rugpjūčio 4 d. apie 20 val. ji atėjo į Vilniaus autobusų stotį, kur prie kavinės „Mc‘Donalds“ pamatė pažįstamą taksi vairuotoją, vardu J.. Be J. automobilyje buvo ir jo panelė, vardu E.. Ji paprašė J. nuvežti ją į Vilniaus romų taborą, kur ji norėjo įsigyti narkotinių medžiagų. J. su E. pavežė ją iki romų taboro. Prie jos priėjus romų tautybės asmeniui iš pastarojo ji nusipirko „čekius“ su heroinu, už vieną „čekį“ mokėdama po 6 eurus. Nusipirkusi narkotinių medžiagų ji kartu su J. ir E. atvažiavo į autobusų stotį, kur jai išlipus iš automobilio parūkyti iškart privažiavo policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo jos daiktus ir pas ją piniginėje rado „čekius“ su narkotine medžiaga. Du „čekius“ su narkotine medžiaga ji suvartojo pati pakeliui į stotį. Narkotines medžiagas ji nusipirko savo vartojimui, neturėdama tikslo šias narkotines medžiagas platinti. Dėl padaryto nusikaltimo ji gailisi (b. l. 36-38, 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu J. J. parodė kad 2018 m. rugpjūčio 4 d. apie 16.00-17.00 val. dirbdamas pavėžėju įmonėje „Taxify“ su įmonės automobiliu „Toyota Prius“ jis buvo prie kavinės „Mc‘Donalds“, esančios Seinų g. 3, Vilniuje, esančioje aikštelėje. Automobilyje buvo jo sugyventinė E. N.. Apie 18.00-19.00 val. prie automobilio priėjo jam iš matymo pažįstama moteris, dažnai būnanti stoties rajone, galimai vartojanti narkotines medžiagas- anksčiau jis yra vežęs šią moterį prie Vilniaus romų taboro. Minėta moteris atsisėdo automobilio gale už E. N. ir paprašė ją nuvežti į romų taborą. Į patį romų taborą jis neveža, todėl jis sutiko šią moterį nuvežti prie romų taboro. Minėtai moteriai sutikus apie 19.30 val. jis nuvyko iki pastato, esančio Motorų g. 10, Vilniuje, kur minėta moteris iš automobilio išlipo, paprašė jos palaukti ir nuėjo link taboro. Už 15 minučių sugrįžusi minėta moteris įlipo į automobilį ir paprašė ją nuvežti į stotį. Minėta moteris su savimi turėjo tik moterišką rankinuką. Jis nuvežė minėtą moterį į stotį. Minėtai moteriai belipant iš automobilio privažiavo policijos pareigūnai, kurie jo pasiteiravo, kur yra kažkokie pinigai- pareigūnai tvirtino, kad jis ir jo sugyventinė apiplėšė kažkokius du vyrus, teiravosi, iš kur jis važiuoja. Pareigūnai liepė visiems iš automobilio išlipti. Minėtos moters rankinuke pareigūnai rado daug folijos lankstinukų (b. l. 15-16).

Ikiteisminio tyrimo metu R. R. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vyresniuoju tyrėju. 2018 m. rugpjūčio 4 d. vakare patruliavimo su policijos tyrėju Š. K. metu buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus romų tabore įvykdytas plėšimas, buvo nurodyti įtariamųjų, pasišalinusių su taksi automobiliu, požymiai. Apie 21 val. stoties rajone jis pastebėjo su automobiliu „Toyota Prius“ atvažiavusius vyrą ir dvi moteris, kuriuos jis nutarė patikrinti. Vienos iš moterų, prisistačiusios I. S., jis paprašė parodyti savo rankinę. I. S. sutiko ir iš rankinės pati ištraukė daiktus: prezervatyvus, veidrodėlį, lūpų dažus ir piniginę. Paprašyta atidaryti piniginę, pastarąją I. S. pati atidarė. Piniginėje jis pamatė folijos lankstinukus. Įtardamas, kad folijos lankstinukuose gali būti narkotinė medžiaga, jis iš I. S. rankų paėmė pastarosios piniginę ir I. S. akivaizdoje iš tos piniginės ištraukė vienuolika folijos lankstinukų. Paklausta, kas tai, I. S. atsakė, kad tai seni, tušti lankstinukai. Atidaręs vieną lankstinuką pastarojo viduje jis pamatė šviesios spalvos miltelius. Paklausta, iš kur šiuos miltelius gavo, I. S. nurodė pirkusi romų tabore savo reikmėms, nes ji vartoja narkotikus (b. l. 11-13).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. R. 2018 m. rugpjūčio 4 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė pas I. S. rastus ir paimtus vienuolika folijos lankstinukų su šviesios spalvos milteliais (b. l. 7).

Specialistas, ištyręs 2018 m. rugpjūčio 4 d. pas I. S. rastuose ir paimtuose folijos lankstinukuose esančią medžiagą, nustatė, kad joje yra narkotinės medžiagos- karfentanilio, kurio masė yra 0,00069 gramo. Nuoplovose, paimtose nuo I. S. rankų, rasti narkotinės medžiagos- kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (b. l. 19-20).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d., baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus romų tabore I. S. neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens įsigijo į vienuolika folijos lankstinukų supakuotos narkotinės medžiagos- karfentanilio, kurio masė 0,00069 gramo, ir šią narkotinę medžiagą laikė su savimi piniginėje iki 2018 m. rugpjūčio 4 d. apie 21.00 val., kai policijos pareigūnai prie pastato, esančio Seinų g. 3, Vilniuje, pas ją rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BK 259 straipsnio 1 dalis.

1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 269 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus.

2. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Minėta, kad I. S. įgijo narkotinės medžiagos- karfentanilio, kurią laikė su savimi iki tol, kol policijos pareigūnai pas ją rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą, supakuotą į folijos lankstinukus. I. S. disponavo karfentaniliu, kuris, vadovaujantis 1961 m. Bendrąja narkotinių medžiagų konvencija, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintais Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais, priskiriamas narkotinėms medžiagoms ir gali būti leidžiamas vartoti tik medicinos tikslams. I. S. narkotinę medžiagą įgijo savo vartojimui, duomenų, patvirtinančių I. S. tikslą parduoti ar kitaip platinti minėtą narkotinę medžiagą, baudžiamojo proceso metu nesurinkta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, pas I. S. rastas narkotinės medžiagos kiekis viršija nedidelį kiekį, taigi I. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir I. S. skirti šešiasdešimties parų arešto bausmę, kurios terminą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sutrumpinti vienu trečdaliu- dvidešimčia parų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.

1. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

2. Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

I. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Šia nusikalstama veika žala nepadaryta. I. S. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi, bausmės terminą prašo sutrumpinti (b. l. 68-71). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 49 straipsnis.

1. Areštą teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais.

2. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje. Arešto terminas skaičiuojamas paromis.

3. Už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

4. Arešto laikas už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.

5. Jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

6. Areštas neskiriamas nėščioms moterims ir gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Spręsdamas dėl I. S. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. I. S. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. I. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. I. S. niekur nedirba, ji neteista. Kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro (b. l. 55-65), I. S. už administracinių nusižengimų padarymą buvo skirtos administracinės nuobaudos- baudos, tačiau I. S. jai skirtų baudų nemoka, taigi galima pagrįstai teigti, kad I. S. skyrus švelniausios rūšies bausmę- baudą, I. S. šios baudos nemokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į tai I. S. skirtina arešto bausmė. Įvertinus tai, kad I. S. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, I. S. skirtinos arešto bausmės terminas nustatytinas didesnis už šios bausmės vidurkį ir už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą I. S. skirtina šešiasdešimties parų arešto bausmė.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, I. S. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, I. S. skirtinos šešiasdešimties parų arešto bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- dvidešimčia parų ir I. S. skirtina galutinė keturiasdešimties parų arešto bausmė.

I. S. nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. 21.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 5 d. 17.54 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikyta (b. l. 25, 39), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, I. S. laikinai sulaikytai išbūtas laikas įskaitytinas į jai skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai arešto parai.

V. Procesinės prievartos priemonės

BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

3 Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 40-41), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintina.

VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- folijos lankstinukai bei I. S. rankų nuoplovos, saugomos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje (b. l. 21, 22), yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, todėl minėti daiktai šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti I. S. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai šešiasdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- dvidešimčia parų ir I. S. skirti galutinę keturiasdešimties parų arešto bausmę.

Į bausmę įskaityti I. S. laikinai sulaikytai išbūtą laiką- vieną parą, ją prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo I. S. sulaikymo vykdant bausmę dienos.

I. S. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- folijos lankstinukus bei I. S. rankų nuoplovas, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.