Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Raimondai Žilakauskytei,

2014 m. liepos 1 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. PE_SP1-3481 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus mano, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. PE_SP1-3481 ir įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių į pareiškėjos darbo stažą įskaičiuoti jos dirbtą laiką Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose yra nepagrįstas.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b. l. 17).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

byloje nagrinėjamas ginčas dėl 2014 m. kovo 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (minėta, toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) sprendimo Nr. PE_SP1-3481 (toliau – ir skundžiamas sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovą į darbo stažą įskaityti jos išdirbtą laiką Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose bei įpareigoti atsakovą perskaičiuoti paskirtą senatvės pensiją.

Skundžiamu sprendimu VSDFV Klaipėdos skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (minėta, toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (minėta, toliau – ir Nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, nusprendė pareiškėjai skirti 492,87 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki gyvos galvos (b. l. 10). Senatvės pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į įgytą 26,4733 metų trukmės stažą bei 2006-2013 metais turėtas draudžiamąsias (joms prilygintas) pajamas. Skundžiamu sprendimu, vadovaujantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Nuostatų 23 punktu, taip pat buvo nuspręsta, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą neįskaityti darbo Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpio nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d., kadangi darbo knygelėje įrašas apie priėmimą į darbą nepatvirtintas nustatyta tvarka (nenurodytas dokumento, kuriuo remiantis padarytas įrašas, numeris). Minėtame sprendime taip pat pažymėta, kad Nuostatų 24 punkte nustatyta, kad jei asmuo negali dokumentais įrodyti darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, darbo laikotarpiai gali būti nustatomi teismine tvarka.

Pareiškėja nesutikdama su minėtu 2014 m. kovo 24 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus skundžiamu sprendimu, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (minėta, toliau – ir Fondo valdyba), prašydama įskaityti į jos darbo stažą, darbą Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpiu nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d. (b. l. 13). Fondo valdyba išnagrinėjusi ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4467 pareiškėjos skundo netenkino bei paliko galioti 2014 m. kovo 24 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus skundžiamą sprendimą (b. l. 11-12).

Taigi, nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kyla dėl to, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. PE_SP1-3481 pareiškėjai apskaičiuojant ir skiriant valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją, į jos darbo stažą neįskaitė darbo Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpio nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d.

Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (1994 m. liepos 18 d. Nr. I-549) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156. Pensijų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 1 d., t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apdraustojo asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą sudaro asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, ir asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant savarankiškai. Pensijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, dirbdami pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, įgyja asmenys, išvardyti Pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 3–5 punktuose. Šį stažą sudaro laikas, per kurį šie asmenys patys moka arba už juos yra mokamos ar turi būti mokamos įstatymo jiems nustatytos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos bei laikas, per kurį šie asmenys gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) arba profesinės reabilitacijos pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, ir nedarbo socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą <...> (Pensijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Nuostatais. Nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2014 m. kovo 26 d., t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 38 punkte numatyta, kad senatvės pensijos skiriamos ir mokamos pagal Pensijų įstatymo 20-27, 54-57 straipsnius. Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Nuostatų 23 punktas nustato, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi: 23.1. darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu <...>; 23.2. darbo stažo pažymomis, darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti; 23.3. sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra, – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti; 23.4. valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais; <...> 23.6. atsiskaitomosiomis knygelėmis ir profesinių sąjungų narių bilietais, jeigu nėra kitų dokumentų, įskaitant į stažą laiką, kai šiuose dokumentuose yra žymos apie darbo užmokesčio išmokėjimą ar nario mokesčio, atsižvelgiant į darbo užmokestį, sumokėjimą; <...>.

Iš pareiškėjos darbo knygelės intarpo KT-I Nr. 0059078 matyti, kad įraše Nr. 20 įrašyta, kad pareiškėja 1985 m. rugsėjo 1 d. buvo priimta į Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmus ratelio vadovės pareigoms pagal 1985 m. rugsėjo 1 d. sutartį, nenurodant sutarties numerio (Pensijos byla psl. 11). Įraše Nr. 21 nurodyta, kad 1987 m. birželio 1 d. pareiškėja buvo atleista pačiai prašant pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos darbo įstatymų kodekso 1 straipsnį vaiko iki 8 m. amžiaus priežiūrai (1987 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. 12) (Pensijos byla psl. 11). Pažymėtina, jog minėti įrašai patvirtinti Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmų antspaudu bei direktorės J. Š. parašu. Iš pareiškėjos Pensijos bylos taip pat matyti, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija 2010 m. kovo 30 d. raštu Nr. AP-102 „Dėl duomenų pateikimo“, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2010 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 0300-19-4869 „Dėl duomenų“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvas 2010 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (7.32) A4-4437, Lietuvos vandens transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos taryba 2013 m. spalio 25 d. raštu Nr. 02/28 „Dėl V. J. duomenų“, UAB „Jūreivių aptarnavimo centras“ 2014 m. kovo 7 d. raštu Nr. 8 „Dėl V. J. duomenų“ informavo, kad minėtoms įstaigoms Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmų dokumentai saugoti neperduoti, t. y. nėra jokių duomenų apie pareiškėjos darbą Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpiu nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d. (Pensijos byla psl. 39, 41-42, 44-45).

Taigi, vertinant nagrinėjamoje byloje esančius rašytinius įrodymus, akivaizdu, jog kitų duomenų, išskyrus įrašą darbo knygelėje apie pareiškėjos darbą Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpiu nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d., nėra. Minėta, kad pagal Nuostatų 23.1 punktą, Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu. Aiškinant šią akto nuostatą lingvistiškai, akivaizdu, jog valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, tačiau kartu akcentuotina, jog toje pačioje nuostatoje, po kablelio, detalizuojama kokie laikotarpiai, kurie nurodyti darbo knygelėje yra įskaitomi į darbo stažą, t. y. į darbo stažą įskaitomi tie darbo laikotarpiai, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai). Taigi, pagal minėtą nuostatą, į darbo stažą gali būti įtraukti tik tie darbo laikotarpiai, kurie yra įrašyti darbo knygelėje ir apie šiuos laikotarpius yra faktinių duomenų, t. y. kiti rašytiniai dokumentai, patvirtina darbo knygelėje esančio įrašo teisingumą. Vadinasi, vien tik darbo knygelėje esant įrašui apie išdirbtą laikotarpį, tačiau nesant jokių kitų faktinių duomenų, kurie patvirtintų darbo knygelėje esančio įrašo teisingumą, toks darbo laikotarpis negali būti įskaitomas į darbo stažą. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Nuostatų 24 punkte nurodyta, jog jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka. Iš minėtos nuostatos akivaizdu, jog asmuo privalo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, tuo atveju, kai visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti. Vadinasi, Nuostatų 23.1 punkto teisės normą aiškinant sistemiškai, t. y. ją sugretinant su Nuostatų 24 punktu, akivaizdu, kad vien tik esant įrašui darbo knygelėje apie išdirbtą laikotarpį, toks įrašas dar nepatvirtina faktiškai egzistavusių darbo teisinių santykių. Šiuo atveju darbo teisinius santykius gali patvirtinti tik įmonių, įstaigų, organizacijų dokumentai ar jų dalys, o jų nesant, yra priežastis dėl kurios tokie darbo laikotarpiai, kurie nepatvirtinti dokumentais, negali būti įtraukiami į darbo stažą, tol kol jie nėra įrodyti teismine tvarka. Pažymėtina, jog panašią išvadą apie darbo knygelėje esančius įrašus bei faktinį jų pagrindimą, yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad darbo knygelėje įrašytas darbo laikotarpis gali būti įskaitomas į darbo stažą iš esmės esant dviem sąlygom, t. y. kai darbo knygelėje esantis laikotarpis gali būtų įskaitomas į socialinio draudimo stažą bei yra duomenų, kurie patvirtina, kad toks įrašytas faktas egzistavo, t. y. galima aiškiai nustatyti tokio fakto egzistavimą, jo trukmę ir pan. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1912/2013). Vadinasi, kad pareiškėjos ginčijamas laikotarpis būtų įtrauktas į darbo stažą, toks laikotarpis privalo būti patvirtintas ne tik įrašu darbo knygelėje, tačiau ir egzistuojančiais dokumentais, kurie patvirtina šio įrašo tikrumą – faktą, kad knygelėje nurodytu laikotarpiu pareiškėja iš tikrųjų turėjo darbo teisinius santykius. Šiuo atveju vien tik įrašas esantis darbo knygelėje bei nesant kitų duomenų apie šio patvirtinimą, t. y. apie pareiškėjos darbo laikotarpį, savaime nepatvirtina fakto apie pareiškėjos darbo teisinius santykius. Iš į bylą pateiktų įrodymų viseto matyti, kad buvo užklausta ne viena institucija dėl dokumentų, kurie patvirtintų įrašo pareiškėjos darbo knygelėje tikrumą, t. y. apie pareiškėjos darbą Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpiu nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d. Šiuo atveju nei viena institucija jokios informacijos apie pareiškėjos darbą Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpiu nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d., nepateikė. Taip pat pabrėžtina, jog pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmų dokumentai galėjo būti sunaikinti ir neišsaugoti, dėl tuo metu vykusių įvairių socialinių - politinių pokyčių, dėl kurių visi tos įmonės darbuotojai buvo atleidžiami iš darbo bei visi įmonės dokumentai naikinami. Taigi, nesant informacijos apie pareiškėjos darbo teisinius santykius ginčijamu laikotarpiu, atsakovas skundžiamu sprendimu tokio laikotarpio neįskaitė į pareiškėjos darbo stažą.

Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja skunde ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas visų esamų įrodymų apie pareiškėjos darbo teisinius santykius ginčijamu laikotarpiu nevertino, t. y. skundžiamame sprendime nieko nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjos atleidimo iš darbo, kuris darbo knygelėje įrašytas laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Paminėtina ir tai, kad atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas nors ir sutinka, kad darbo knygelėje įrašas apie atleidimą iš darbo padarytas laikantis visų teisės aktų reikalavimų, tačiau kartu pažymėjo, kad skundžiamame sprendime nebuvo vertinamas atleidimas iš darbo kaip atskiras įrodymas, kadangi buvo vertinamas būtent visas darbo laikotarpis. Ir nesant tinkamai įformintam įrašui pareiškėjos darbo knygelėje įrašui apie priėmimą į darbą bei nesant aiškumui dėl faktinių darbo teisinių santykių, atsakovas užklausė kitas institucijas dėl dokumentų, kurie patvirtintų darbo knygelėje įrašytą pareiškėjos darbo laikotarpį. Nurodė, jog iš archyvų negavus jokių duomenų, buvo nuspręsta pareiškėjos darbo laikotarpio, kuris darbo knygelėje buvo įrašytas nenurodant pareiškėjos priėmimo datos, neįtraukti į pareiškėjos darbo stažą.

Šiuo atveju teisėjų kolegija atsižvelgdama į prieš tai išdėstytus argumentus ir į esamų rašytinių įrodymų visetą, sutinka su atsako argumentais, jog tinkamai darbo knygelėje įrašytas atleidimas, nesudaro pagrindo konstatuoti apie visą pareiškėjos ginčijamą darbo laikotarpį. Šiuo atveju atsakovui iškilus neaiškumams (abejonei) dėl pareiškėjos ginčijamu laikotarpiu darbo santykių egzistavimą, atsakovas privalėjo surinkti duomenis ir įsitikinti ar tokiu laikotarpiu pareiškėja dirbo. Nors pareiškėjos darbo knygelėje esantis 1987 m. birželio 1 d. įrašas apie atleidimą iš darbą ir įformintas tinkamai, t. y. nurodytas įsakymo numeris, patvirtintas Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmų antspaudu bei direktorės J. Š. parašu, tačiau kaip jau prieš tai minėta, vien atleidimo faktas (nors įrašas atitinka formalius teisės aktų reikalavimus) dar nepatvirtina faktiškai išdirbto viso laikotarpio, kadangi jokių kitų dokumentų, kurie patvirtintų apie pareiškėjos darbą Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpiu nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d., nėra. Šiuo atveju darbo knygelėje padaryti įrašai neturi prioriteto prieš pirmiau aptartų įrodymų visumą, kurie buvo surinkti svarstant ar į pareiškėjos darbo stažą įtraukti pareiškėjos ginčijamą laikotarpį.

Senatvės pensijos – viena iš valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšių (Pensijų įstatymo 4 straipsnis). Minėta, jog jas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Nuostatais (Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (Pensijų įstatymo 7 straipsnis). Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (1991 m. gegužės 21 d. Nr. I-1336, toliau – ir VSD įstatymas) reglamentuoja, kad valstybinio socialinio draudimo lėšos kaupiamos valstybinio socialinio draudimo fonde (VSD įstatymo 2 straipsnio 12 dalis), kurį pagal šiuo įstatymu nustatytą kompetenciją administruoja Fondo valdyba (VSD įstatymo 28 straipsnis) ir jos teritoriniai skyriai (VSD įstatymo 30 straipsnis). Fondo valdybos teritorinių įstaigų pagrindiniai uždaviniai – operatyvus Fondo lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimas ir išieškojimas į Fondą laiku ir teisingas socialinio draudimo išmokų paskyrimas ir mokėjimas gavėjams (VSD įstatymo 30 straipsnis). Teisingas socialinio draudimo išmokų paskyrimas reiškia, kad atitinkama išmoka turi būti paskirta asmeniui tik esant įstatymo nustatytų sąlygų visumai ir tokio dydžio, kuris būtų pagrįstas teisės aktų reikalavimais. Nuostatų 63 punktas, detalizuodamas įstatymo nuostatas (VSD įstatymo 31, 36 straipsniai) numato, kad socialinio draudimo skyriai turi teisę reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Socialinio draudimo skyriai privalo pareikalauti šių Nuostatų 56–58 punktuose nurodytų pensijai skirti trūkstamų dokumentų, jeigu asmuo pats dėl svarbių priežasčių neturi galimybės jų pateikti. Socialinio draudimo skyriaus direktorius ar jo įgaliotas šio skyriaus valstybės tarnautojas nustato, ar priežastys svarbios.

Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas atlikdamas jam priskirtą pareigą, nustatytą Nuostatų 63 punkte, iš įvairių institucijų (archyvų) pareikalavo pateikti dokumentus, įrodančius, kad pareiškėja dirbo Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpiu nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d. Iš institucijų, kurioms buvo pateiktos užklausos, negavus jokios informacijos apie tai, kad pareiškėja dirbo Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpiu nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d. bei atsakovui dėl to atsisakius į pareiškėjos darbo stažą įskaityti darbą Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose laikotarpiu nuo 1985 m. rugsėjo 1 d. iki 1987 m. birželio 1 d., pareiškėja, remiantis Nuostatų 24 punktu, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyta tvarka siekti didesnio dydžio senatvės pensijos nustatymo.

Iš skundžiamo 2014 m. kovo 24 d. VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo Nr. PE_SP1-3481 matyti, kad jame aiškiai ir konkrečiai nurodyti teisės aktai bei faktinės aplinkybės, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas individualus administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad 2014 m. kovo 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus sprendimas Nr. PE_SP1-3481 teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinius pareiškėjos reikalavimus - įpareigoti atsakovą į darbo stažą įskaityti jos išdirbtą laiką Klaipėdos Jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose ir perskaičiuoti paskirtą senatvės pensiją.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjos V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.