- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-01-03
- Bylos Nr.
- 2A-66-173/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Gražina Davidonienė
- Ieškovas
- O. I.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- A. S., J. S.
- Advokatai
- Dalius Mecelica
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko L. J. , kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Gražinos Davidonienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje nr. 2-12441-173/2007 pagal O. I. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims A. S. , J. S. dėl įpareigojimo sudaryti buto nuomos sutartį ir pripažinimo teisės privatizuoti butą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė O. I. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ja buto, esančio J.Žemgulio g. 28-2, Kaune, nuomos sutartį; 2) pripažinti ieškovei O. I. teisę privatizuoti butą, esantį J.Žemgulio g. 28-2, Kaune, lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti šio buto pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 1991 m. gruodžio 19 d. iki 1999 m. lapkričio mėn., ankstesnis šio buto nuomininkas, ieškovės sutuoktinis V. I. , kreipėsi prašymais į įvairias institucijas ir faktinį turto valdytoją Kauno m. įmonę „Ąžuolas", UAB „Monodora", Kauno m. Valdybos Butų privatizavimo tarnybą, dėl namo - buto, esančio J. Žemgulio g. 28, privatizavimo. Šis klausimas neišspręstas, kadangi nebuvo aiški šio pastato teisinė priklausomybė. Tik 1999-11-16 pastatai buvo perimti Savivaldybės nuosavybėn ir atlikta pastatų teisinė registracija. Kauno miesto savivaldybė, nuomojamo buto J.Žemgulio g. 28-1, Kaune, nuomininkui V. I. pagal Butų privatizavimo įstatymą ne ginčo tvarka nepardavė. 1999-11-16 mirus sutuoktiniui, ieškovė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama įpareigoti Kauno miesto Savivaldybę sudaryti su ja buto nuomos sutartį, kuris 2001-06-14 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1041/2001 ieškinį patenkino, o 2004-02-20 tas pats teismas sprendimu civilinėje byloje Nr.2-844/2004 įpareigojo Kauno miesto Savivaldybės valdybą su ieškove sudaryti buto, esančio Žemgulio g. 28-1, Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį. Minėtais teismo sprendimais buvo išspręstas J.Žemgulio g. 28-1, Kaune, t.y. tik dalies gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir privatizavimo klausimas. Buto Nr.2 nuomos ir privatizavimo klausimas liko neišspręstas dėl tos priežasties, jog 1979-1990 m. laikotarpyje į namo dalį savavališkai įsikėlė Urbonų šeima, kuri tik Kauno miesto apylinkės teismo 2006-05-23 sprendimu buvo pripažinta patalpose gyvenanti savavališkai ir iškeldinta. Ieškovė taip pat nurodė, kad gyvenamasis namas Žemgulio g. 28, Kaune, yra vieno buto pastatas, kurio bendras plotas 116,90 m . Namo butas Nr.2 yra funkciškai susijęs su butu Nr.l, anksčiau sudarė vieną butą (vieną turtinį vienetą) ir pagal savo statybos paskirtį ir pirminius išplanavimo projektus buvo pritaikytas gyventi vienai šeimai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino. Įpareigojo atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su O. I. buto, esančio J.Žemgulio g. 28-2, Kaune, nuomos sutartį. Pripažino ieškovei O. I. teisę privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti su O. I. šio buto pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas nurodė, kad gyvenamasis namas, esantis Žemgulio g. 28, žymimas 4Alm, yra vieno buto pastatas (b.l. 22, 33-34), susidedantis iš patalpų 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 2-1, 2-2, 2-4, 2-6 (b.1.32, pateikta apžiūrai 1989-09-26 inventorinė byla Nr. 20/202169), kurių bendras plotas 116, 90 m², (b.1.22-30). Eksplikacijoje yra nurodytos dviejų butų patalpos, žymimos indeksu - 1 ir indeksu -2 (b.l. 32). Iš pirminių išplanavimo projektų, ir iš to, jog antrasis butas neturi savo sanitarinio mazgo (nėra tualeto, vonios) sprendė, kad antrojo buto patalpos yra funkciškai susijusios su pirmojo. Atsakovui nepateikus įrodymų apie tai, kokiu pagrindu gyvenamasis namas buvo padalintas į du butus, teismas laikė, kad anksčiau šį pastatą sudarė vienas butas. Nustatė jog namo privatizavimo metu, 1979-1990 m., V. I. - buto nuomininkas - ir jo šeimos nariai naudojosi visu 4Alm pastatu (b.l. 16,17,18,19, 35). Šią aplinkybę patvirtino ir apžiūrai pateikti mokesčių apmokėjimo kvitai, raštai įvairioms įstaigoms dėl elektros skaitiklių įvedimo, dėl apsirūpinimo kuru ir pan. (b.1.58-59), kuriuose nurodytas visas pastato 4Alm plotas 116,9 m² Atsakovo atstovė pripažino, jog 0,41 dalis namo nebuvo privatizuota todėl, kad 2-ame bute savavališkai gyveno N. U. , dėl šios priežasties ieškovei 2004-02-20 teismo sprendimu buvo leista privatizuoti tik pirmąjį butą. Kadangi ginčo buto nuomos ir pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo sudarytos ne nuo ankstesnio nuomininko V. I. priklausančių aplinkybių (bute savavališkai gyveno N. U. ), o dėl atsakovo neveikimo bei objektyvių aplinkybių (ginčo buto teisinės registracijos nebuvimo), teismas ieškinį patenkino (b.l. 51-54).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Skunde nurodoma, kad apeliantas nepagrįstai įpareigotas sudaryti su ieškove ginčo buto nuomos sutartį. CK 6.577 str. numatyta, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys sudaromos remiantis savivaldybės institucijos sprendimu (1964 m. CK 320 str.). Kauno miesto savivaldybės institucijos tokio sprendimo nebuvo priėmusios. Ieškovės pateikti mokesčių apmokėjimo kvitai bei kiti rašytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, jog laikotarpiu nuo 1979 m. iki 1990 m., ankstesnis nuomininkas V. I. ir jo šeimos nariai, naudojosi visu, plane pažymėtu 4Alm, pastatu. Be to, Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 23 d. sprendimas, kuriuo N. U. pakartotinai buvo iškeldinta iš ginčo buto nėra įvykdytas, nes vyksta teisminiai ginčai.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui, teismine tvarka galima apginti tik pastarojo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu įgytas asmenų subjektines teises, kurios buvo pažeistos. Norint nustatyti, ar ieškovas turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti, ar ieškovas turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas: a) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą; b) ginčo butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas; c) ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. Kadangi ieškovė ir jos šeimos nariai nebuvo ginčo buto nuomininkai; teise privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis jau buvo pasinaudojusi (privatizavo butą, esantį J.Žemgulio 28-1, Kaune); subjektines teisės privatizuoti ginčo butą negalėjo įgyti. Be to, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog V. I. buvo pateikęs prašymą privatizuoti visą namą, t.y. įskaitant ir ginčo butą, nes Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-1043/2001 ir Nr. 2-844/2007 sprendimais yra nustatyta, kad buto, esančio J.Žemgulio g. 28-1, Kaune, adresas anksčiau buvo Kapinių g. 57-4, Kaune, o V. I. išreiškė valią tik butą, kurį privatizavo ieškovė (b.l. 10-15).
Pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai neprijungti rašytiniai įrodymai (pareiškimas dėl buto privatizavimo, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, perdavimo-priėmimo aktas ir kt.), esantys Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-844/2004.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas tenkinamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) str.).
Asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu. Atsakant į klausimą, ar ieškovas turėjo teisę privatizuoti ginčo butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, galiojusį iki 1998 m. liepos 1 d., pirmiausia reikia nustatyti visas šiame įstatyme nustatytas tokio privatizavimo sąlygas, t. y. ar ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis), ar ginčo butas yra gyvenamoji patalpa ir gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai), taip pat ar ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kiti straipsniai), t. y. nuomininkai, norėję privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas, turėjo įstatymų nustatytais terminai pareikšti norą jas įsigyti nuosavybėn. Be to, pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio prasmę privatizuojamo buto nuomininko ir jo šeimos narių susitarimo sudarymas taip pat buvo būtina buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutarties sudarymo sąlyga.
Sutinkamai su L. R. butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno L. R. teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimos nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa.
Gyvenamajame name, esančiame J. Žemgulio g. 28, Kaune, yra du atskiri butai. Iš byloje esančio pareiškimo matyti, kad ginčo gyvenamosiose patalpose(butas Nr. 2), kurias ieškovė O. I. siekia privatizuoti, gyveno Urbonų šeima. Po Urbonų mirties ir jų dukrai D. V. išsikėlus į naują butą, bute savavališkai apsigyveno R. U. su žmona N. U. (b. l. 57). 2006 m. gegužės 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu N. U. ir V. A. iškeldinti iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų, esančių J. Žemgulio g. 28-2, Kaune. Sprendimo vykdymas N. U. atžvilgiu atidėtas iki 2008 m. gegužės 23 d. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė O. I. siekia lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti gyvenamąsias patalpas, kuriose niekad negyveno, su ieškove ar su jos šeimos nariais nebuvo sudaryta ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, t. y. O. I. nėra subjektas, kuriam Butų privatizavimo įstatymu suteikta teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias J. Žemgulio g. 28-2, Kaune.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatytų bylos aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino bei taikė Butų privatizavimo įstatymą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo O. I. ieškinys atmetamas (CPK 330 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
apeliacinį skundą tenkinti. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo O. I. ieškinį atmesti.