Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

nuteistajam G. S., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nuteistojo M. J. gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. J. ir G. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK ) 259 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), ir paskirtas bausmes subendrinus, remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, M. J. paskirta galutinė bausmė – 35 (trisdešimt penkios) paros arešto. G. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (trys nusikalstamos veikos), pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, ir remiantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus griežčiausia apimant švelnesnes, jam paskirta subendrinta bausmė – 2 (du) metai laisvės atėmimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistųjų G. S. ir M. J. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo G. S. apeliacinio skundo

9. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, taip pat atlikus įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistajam G. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, kuri pagal baudžiamąjį įstatymą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, šioje byloje ir buvo padaryta. Skundžiamas nuosprendis iš esmės surašytas nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nuosprendyje ne tik išsamiai išdėstytas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų turinys, bet ir įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai bei jų visuma, nurodyti aiškūs motyvai dėl įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių nustatymo.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius, remtis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, net jei jie yra nuoseklūs, nėra teisinga. Kaltinamojo, kaip betarpiško nagrinėjamo įvykio dalyvio, pateikiama informacija gali būti svarbi nustatant tiesą byloje, tačiau duomenų, gaunamų apklausiant kaltinamąjį prigimtis yra šiek tiek kitokia nei kitų įrodymų. Kaltinamasis yra suinteresuotas bylos baigtimi proceso dalyvis, todėl jo pateikiama informacija gali būti šališka, kaltinamasis gali sąmoningai duoti neteisingus parodymus, nerizikuodamas, kad už tai jam bus taikomos kokios nors sankcijos arba apskritai jų neduoti. Taigi, kaltinamojo parodymai, turėtų būti vertinami kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Nors nuteistasis G. S. neigia disponavęs narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis su tikslu jam platinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma aukštesniajam teismui neleidžia abejoti tuo, kad nuteistasis padarė kaltinime numatytą nusikalstamą veiką, o jo apylinkės teisme bei apeliaciniame skunde pateikta versija laikyta gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį.

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu G. S. kaltę dėl narkotinių medžiagų platinimo pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes, t. y. kad jis iš nepažįstamo vyro nusipirko 4 maišelius narkotinių medžiagų – fentanilio, sumokėjo tam asmeniui 60 eurų grynais ir grįžo namo. Įsigytas narkotines medžiagas norėjo sunaudoti savo reikmėms. Kitą dieną susitiko su pažįstamu M. G. S. tuo metu su savimi turėjo narkotinių medžiagų fentanilio 2 maišelius, M.s atrodė prastai, žinojo, kad jis irgi vartoja narkotines medžiagas, todėl nusprendė su juo pasidalinti narkotinėmis medžiagomis, kurias turėjo su savimi. Padavė M. vieną maišelį narkotinių medžiagų fentanilio, jis už tai nedavė G. S. pinigų. Tuomet kartu su M.norėjo eiti susileisti narkotinių medžiagų ir tuo metu sulaikė policijos pareigūnai.

12. Pirmosios instancijos teisme G. S. poziciją dėl narkotikų platinimo pakeitė, nurodė, kad kaltės dėl narkotinių medžiagų platinimo nepripažįsta ir paaiškino, kad susitiko su pažįstamu M., susitarė su žmogumi, pardavinėjančiu narkotines medžiagas, susitikti ir kiekvienas iš jų nusipirko iš to žmogaus narkotikų, jis sau pasiėmė dvi dozes, M. pasiėmė vieną. G. S. sumokėjo tam žmogui 60 Eur, M. jam pinigų už narkotines medžiagas neperdavė. Įsigijus narkotines medžiagas, abu nuėjo darytis dozes, išsitraukė švirkštą, atsisuko vandenį ir tuo metu atvažiavo policija. Neigia perdavęs M. J. narkotikų, tvirtina, jog M. pats įsigijo narkotinių medžiagų iš to asmens.

13. Pirmosios instancijos teismas patikimais laikė ir vadovavosi G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, t. y. liudytojo R. L. parodymai apie tai, kad jis, atsitiktinai pamatęs G. S. galimą narkotinių medžiagų perdavimą M. J., kartu su kitais pareigūnais sulaikė kaltinamuosius ir pas juo rado narkotinių medžiagų, bei kito kaltinamojo M. J. parodymai, jog jam narkotines medžiagas perdavė G. S., tuo tarpu pastarojo apylinkės teisme iškelta įvykių versija nebuvo patvirtinta jokiais kitais įrodymais.

14. Apeliacinės instancijos kolegija, siekdama išsamiai išsiaiškinti visas apeliaciniame skunde išdėstytas ginčijamas aplinkybes ir pašalinti bet kokias iškilusias abejones, atliko įrodymų tyrimą, kurio metu liudytoja apklausė ikiteisminio tyrimo metu G. S. apklaususią tyrėją K. N..

17. Apelianto teigimu, teismas be pagrindo jo kaltę grindė liudytojo N. K. parodymais, kurie yra netikslūs, prieštaringi, nelogiški, be to, jie duoti bylos baigtimi suinteresuoto asmens. Tokie skundo teiginiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, todėl atmestini. Visų pirma pažymėtina, kad N. K. niekaip nėra suinteresuotas bylos baigtimi, t. y., nepagrįstai apkaltinti apeliantą dėl nusikaltimo padarymo, nes pareigūnas nei su vienu iš nuteistųjų nėra pažįstamas. Apeliantas skunde grindžia tuo, kad liudytojo parodymuose yra prieštaravimų dėl įvykių detalių, tačiau tai tik subjektyvi jo nuomonė. Kaip matyti iš N. K. tarnybinio pranešimo, šis pareigūnas jame išdėstė esmines įvykio aplinkybes, kurias patvirtino ir kiti su juo buvę pareigūnai, kad jis su kolegomis atlikinėjo tarnybinę užduotį – vykdė asmens paiešką, ir gatvėje pamatę teisėsaugai žinomus asmenis – G. S. ir M. J., kurių elgesys sukėlė įtarimą, šiuos asmenis sulaikė ir rado narkotinių medžiagų. Tiek N. K., tiek ir kiti su juo buvę pareigūnai, P. Š. ir R. L., byloje nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes – kad važiuodami gatve, kitoje gatvės pusėje pamatė M. J., prie kurio priėjo G. S. ir dešine ranka M. J. kažką perdavė į kairę ranką, ką šis įsidėjo į kišenę. Šias aplinkybes policijos pareigūnas R. L., patvirtino ir liudytoju apklaustas teisme.

19. Iš ikiteisminio tyrimo metu M. J. apklausos įtariamuoju protokolo matyti, kad jis davė aiškius ir nuoseklius parodymus, kad paprašė G. S. gauti narkotikų, nurodė, kaip ir kokiomis aplinkybėmis jie susitiko ir jų gavo. M. J. vienareikšmiškai patvirtino, kad G. S. žinojo, kur gauti narkotikų ir kad G. S. padavė jam vieną juodos polietileninį maišelį, kuriame buvo narkotinė medžiaga fentanilis, kurį įsidėjo į kairės pusės kelnių kišenę už tai padavė G. S. 10 eurų grynais. Tuomet jį ir G. S. sulaikė policijos pareigūnai ( T 1, b.l.178-179). Parodymai logiški, atitinka kitus bylos duomenis, tame tarpe ir paties G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pats M. J. nėra nurodęs, kad jis buvo apklaustas neadekvačios būsenos, todėl laikyti šiuos jo parodymus nepatikimais, nėra pagrindo.

20. Nors G. S. skunde teigia, kad M. J. teisme keitė parodymus, nes pradžioje parodė, kad narkotikus pirko kiekvienas atskirai, vėliau patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, teisėjų kolegija, išanalizavusi M. J. parodymų visumą, su šiuo skundo teiginiu nesutinka. M. J. parodymų pradžioje nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. kartu su G. S. nuėjo ir įsigijo narkotinių medžiagų, iš ko pirko, nežino, asmens nepažįsta, tačiau detaliai dėstydamas įvykio aplinkybes jis jau nurodo, kad paklausė G. S., kur galima įsigyti narkotikų, jis pasakė kur, tada jie susitiko ir kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jis davė G. S. 20 eurų, šis nuėjo ir nupirko, o M. J. laukė jo prie turgelio. Kai G. S. grįžo, padavė jam pakelį ir jie nuėjo į turgelį suvartoti, tačiau nespėjo, nes sulaikė pareigūnai. Įvertinus M. J. parodymų visumos kontekstą, akivaizdu, kad parodymų jis nekeitė, o teiginį, jog jie kartu įsigijo narkotines medžiagas M. J. pasakė dėl to, kad jis kartu su G. S. važiavo į (duomenys neskelbtini), kur ir ruošėsi pirkti narkotines medžiagas, tačiau M. J. jų įsigyti nėjo, jis padavė G. S. pinigų ir laukė pastarojo, o narkotines medžiagas jiems G. S. įgijo vienas, tada atnešė jas ir perdavė M. J..

21. Nepagrįstas skundo teiginys, kad be pagrindo nebuvo apžiūrėtas jo turėtas mobilaus ryšio telefonas, kuriame esančių SMS žinučių turinys įrodytų, jog su narkotikų pardavėju buvo tartasi dėl 2 dozių pirkimo ir kad jie atvyks dviese, t. y. kad narkotikus jie įsigijo kiekvienas asmeniškai. Jei, kaip teigia, apeliantas, jo telefono SMS žinutėse ir būtų nurodyta, kad buvo tartasi dėl kelių narkotinių medžiagų dozių pirkimo, tai niekaip nepatvirtina G. S. versijos, kad ir pirkti pas tiekėją jie su M. J. ėjo kartu. Kaip minėta, byloje surinktų įrodymų visumos pakanka daryti neginčijamą išvadą, kad narkotikus apeliantas pirko vienas ir juos atnešęs perdavė laukiančiam M. J..

22. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl jis laikomas baigtu įgyvendinus bent vieną iš jame nurodytų alternatyvių požymių. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kitas asmuo ima realiai disponuoti šiomis medžiagomis.

23. Visų aukščiau aptartų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog G. S. kaltė dėl narkotinių medžiagų laikymo turint tikslą jas platinti, nes yra įrodyta, kad G. S. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, perdavė vieną juodos spalvos polietileninį maišelį užlydytu galu su narkotine medžiaga - karfentaniliu, M. J.. Kaltinamasis, atlikdamas šiuos veiksmus, suvokė, jog tai daro neteisėtai ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, kas neginčijamai patvirtina, kad jo veiksmuose yra visi būtinieji BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.

Dėl nuteistojo M. J. apeliacinio skundo

24. M. J. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas M. J. bausmę ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

25. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teisingumo vykdymas yra pagrindinė teismo funkcija, o teisingo nubaudimo sąlyga yra teismo galimybė paskirti kaltam asmeniui teisingą bausmę, t. y. galimybė tinkamai individualizuoti bausmę. Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir veikų, už kurias apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, tokiu būdu įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

26. Už apeliantui inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 5 dalyje, padarymą šio straipsnio sankcijose numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys – asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Kaip matyti iš nuosprendžio, apylinkės teismas, individualizuodamas M. J. skirtinas bausmes ir nustatydamas jų dydžius, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek ir padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei paties kaltinamojo pavojingumą apibūdinančias aplinkybes.

27. M. J. padarė du baudžiamuosius nusižengimus, nusikalstamos veikos įvykdytos tiesiogine tyčia, baigtos. M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. J. nusikalto nebe pirmą kartą, praeityje yra teistas 18 kartų, dauguma jo teistumų už nusikaltimus nuosavybei. Ankstesniais teismų nuosprendžiais jam buvo skiriamos įvairaus griežtumo bausmės, tačiau nuteistasis jas atlikęs, ir toliau darė nusikalstamas veikas. Apeliantas yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, anksčiau jos atžvilgiu taikytos sankcijos nesulaikė nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jos taip, kad jis daugiau nenusikalstų.

28. M. J. skunde prašo atsižvelgti į jo turtinę padėtį, kad turi dvi mažametes dukras. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie skundo teiginiai neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistajam parinkta per griežta bausmės rūšis. Jis iki nusikalstamų veikų padarymo niekur nedirbo, nėra jokių konkrečių duomenų apie jo galimą įdarbinimą, o mažamečių vaikų turėjimas nuteistojo nuo neteisėtų veikų vykdymo taip pat nesustabdė. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės apeliantą charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti, ignoruojantį visuomenėje nustatytus draudimus asmenį. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija laiko, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos padarymo aplinkybės, kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visuma, pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam griežčiausią BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę – areštą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės rūšies parinkimą bei jos dydžio nustatymą išsamiai motyvavo, t. y. įvertino ne tik nuteistojo padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, tačiau ir jo asmenybės charakteristiką, daromų veikų pakartotinumą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, ir padaręs išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik paskyrus M. J. griežčiausią bausmės rūšį, skyrė jam bausmę, neperžengdamas sankcijose numatytų ribų, dėl ko bausmę keisti ar mažinti trukmę, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Dėl BK pakeitimų (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573)

29. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 61 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Minėto įstatymo 61 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d., (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573)) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir, taip pat nustato skiriamos bausmės dydį. Kaltinamajam prisipažinus, gailintis, padėjus išaiškinti nusikaltimą ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas iš esmės privalo skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę arba skirti alternatyvią bausmę, o už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą – ne didesnę kaip vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba alternatyvią bausmę. Esant minėtoms sąlygoms, didesnės nei minimali laisvės atėmimo bausmės skyrimą privaloma motyvuoti papildomai ( BK 61 str. 4 d.).

30. Pirmosios instancijos teismas G. S. už sunkų nusikaltimą, numatytą 260 straipsnio 1 dalyje, skyrė laisvės atėmimą dvejiems metams, t. y. minimalią sankcijoje numatytą bausmę, kas patvirtina, jog nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 61 straipsnio pakeitimai, kuriais buvo panaikinta bausmės vidurkio taisyklė, šiuo atveju netaikytini. Naujoji BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija lengvinimo aspektu taip pat niekaip neįtakoja ir M. J. teisinės padėties, kadangi naujoji šio straipsnio redakcija numato naujas laisvės atėmimo bausmės skyrimo sąlygas, o M. J. yra skirta kitos rūšies bausmė.

31. Skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistųjų G. S. ir M. J. apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

32. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, pagrindžiančios – 116,67 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo M. J. ir – 189,58 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo G. S., išlaidas.

33. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

34. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi atmetami. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo G. S. prašymu buvo atliktas įrodymų tyrimas, dėl ko byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama ilgiau. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors G. S. ir M. J. nedirba, legalių pajamų neturi, tačiau jis yra jauno, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie jų neįgalumus, dėl ko jie negalėtų dirbti, todėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios atsirado teikiant nuteistiesiems valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš nuteistųjų G. S. ir M. J. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų G. S. ir M. J. apeliacinius skundus atmesti.

priteisti valstybės naudai iš nuteistojo G. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas, kurias sudaro 189, 58 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt devyni Eur 58 ct), ir iš nuteistojo M. J. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas, kurias sudaro 116, 67 Eur (viena šimtas šešiolika Eur 67 ct), susidariusias už nuteistiesiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.