Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-05-31 · Civilinė byla Nr. e2A-463-212/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-31
Bylos Nr.
e2A-463-212/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
BnP Finance
Atsakovas
G. L.
Civilinė byla Nr. e2A-463-212/2017Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02507-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.2; 2.6.1.4; 2.6.2.1; 2.6.18.3; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 31 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, AB apeliacinis skundas dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017m.vasario 15d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės AB BnP Finance ieškinį atsakovui G. L. dėl skolos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BnP Finance, AB prašė iš atsakovo G. L. priteisti 86,89 Eur negrąžinto kredito, 12,45 Eur kredito mokesčio, 332,52 Eur palūkanų, 8,94 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur patirtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.Nurodė, kad tarp kredito davėjos UAB „Credit day“ ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo G. L. 2013-07-13 buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 86,89 Eur vartojimo kreditas 45 dienų terminui. Atsakovas vartojimo kreditą ir 12,45 Eur kredito mokestį įsipareigojo sumokėti iki 2013-08-27.Pradinis kreditorius ir ieškovė 2016-11-23 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp jų ir į atsakovą. Ieškovė 2016-11-23 elektroniniu paštu ir 2016-11-24 registruotu paštu išsiuntė atsakovui pranešimą „Dėl reikalavimo įvykdyti prievolę“ kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Atsakovas iki šiol nėra grąžinęs gauto kredito ir nėra sumokėjęs palūkanų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 86,89 Eur negrąžinto kredito, 12,45 Eur kredito mokesčio, 51,48 Eur palūkanų, 1,12 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 151,94 eurų sumą nuo 2016-12-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio, 121 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.Nustatė, kad 2013 m. liepos 13 d. atsakovas G. L. su pradiniu kreditoriumi UAB „Credit day“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 24733, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 86,89 Eur kreditas 45 dienų terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 12,45 Eur kredito mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais, t. y. atsakovas kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal minėtą vartojimo kredito sutartį tinkamai nevykdė, sutartyje nurodytais terminai pradiniam kreditoriui vartojimo kredito negrąžino, kredito mokesčio nesumokėjo. Atsakovas įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį tinkamai nevykdė, pradiniam kreditoriui liko skolingas 86,89 Eur negrąžinto kredito, 12,45 Eur kredito mokesčio.Pradinis kreditorius UAB „Credit day“ 2016 m. lapkričio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP 20161123/01 reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido ieškovei. Atsakovui apie reikalavimų teisių perleidimą yra pranešta 2016 m. lapkričio 23 d. išsiųstais pranešimais.Teismas konstatavo, kad atsakovas neįvykdė prisiimtos prievolės. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė, taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija, ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 86,89 Eur negrąžinto kredito, 12,45 Eur kredito mokesčio.Nurodė, kad šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte nustatyta, jeigu kredito davėjas grąžintino kredito ar jo dalies nesumoka laiku į sutartyje numatytą kredito davėjo sąskaitą arba sutartis yra nutraukiama sutartyje numatytais pagrindais, tai už laiku negrąžintą kreditą (jo dalį) iki visiško faktinio kredito grąžinimo kredito davėjui dienos skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui sutarties bendrųjų sąlygų 6 skyriuje bei sutarties Specialiųjų sąlygų 1 skyriuje nurodytas palūkanas. Metinė palūkanų norma sudaro 116,26 proc. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra nepagrįstai didelės, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos. Pažymėjo, kad pagal 2010-12-23 Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 11 straipsnio 8 dalį yra nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovė privalo juos įrodyti. Ieškovė į bylą tokių įrodymų nepateikė. Teismas už pradelstą laiką nuo 2013-08-27 iki 2016-11-23 ieškovei iš atsakovo priteisė 51,48 Eur dydžio palūkanų, o likusioje dalyje ieškovės reikalavimą dėl palūkanų atmetė kaip nepagrįstą.Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 8,94 Eur delspinigių, teismas sprendė, kad atsakovui negali būti taikoma dviguba atsakomybė už prievolių įvykdymo termino praleidimą. Teismas tenkino ieškovo reikalavimo dalį dėl palūkanų priteisimo, kurios skaičiuotos už termino grąžinti kreditą (86,89 Eur) praleidimą, todėl negali būti taikoma dviguba atsakomybė bei priteistini ir delspinigiai už tą pačią sumą bei laikotarpį. Teismas nutarė, kad yra pagrindas priteisti ieškovei delspinigius tik už kredito mokesčio (12,45 Eur) mokėjimo termino praleidimą. Todėl priteisė iš atsakovo 1,12 Eur (12,45 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų) delspinigių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimų palūkanų bei delspinigių ir priteisti iš atsakovo G. L. 332,52 Eur mokėjimo palūkanų, 8,94 Eur delspinigių bei 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.Apelianto nuomone, teismas formaliai vertino ir netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias mokėjimo palūkanų priteisimą civilinėje byloje, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas netinkamai kvalifikavo ieškovės prašomas priteisti palūkanas, t. y. ieškovė prašo priteisti ne kompensuojamąsias, o mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Sutarties specialiosios sąlygos numato, kad palūkanos yra mokestis už pinigų skolinimą, todėl kvalifikuotinos kaip mokėjimo palūkanos ir joms netaikomas 0,05 proc. dydis, o turėjo būti taikomas 116,26 proc. metinių palūkanų dydis ir priteistos nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Bankas. Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos 2013 m. vasario 5 d. pozicijoje „Dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, taikymo“ nurodyta, kad mokėjimo palūkanų paskirtis – nustatyti vartojimo kredito gavėjo mokamą mokestį už naudojimąsi vartojimo kredito davėjo pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, jog mokėjimo palūkanų (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu jos nustatytos) skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo. Nutraukus sutartį, pareiga mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas išlieka.Nors atsakovas, kaip vartotojas, ir yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau tai nėra pagrindas mažinti sutartimi šalių sulygtas ir įstatymo reikalavimus atitinkančias palūkanas. Teismas neįvertino fakto, kad atsakovas turėjo galimybę pasirinkti, kokiomis sąlygomis gauti vartojimo kreditą, galėjo rinktis kitą kredito davėją. Pasirinkdamas sudaryti sutartį su UAB „Credit day“ atsakovas susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta palūkanų norma. Nesutinka su teismo argumentais, kad šalių sutartyje nustatytas palūkanų dydis neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų, kad pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus.Atsakovas laiku neatsiskaitė, vėlavo atsiskaityti 1185 dienas, todėl atitinkamai turi sumokėti 332,52 Eur mokėjimo palūkanų sumą, kuri neprieštarauja esamam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai. Be to, atsakovas, gavęs ieškinį, nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį atsakovas neįvykdė.Taip pat teismas netinkamai kvalifikavo prašomas priteisti mokėjimo palūkanas kaip netesybas, todėl atsisakė priteisti delspinigius už 180 dienų. Remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Kreditorius turi teisęs į patirtų nuostolių atlyginimą. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje ir sutartyje numatyta, jog pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui gali būti taikomos 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos dydžio netesybos už kiekvieną pradelstą dieną, o tokios netesybos skaičiuojamos 180 dienų. Atsakovas ilgą laiką vengė įvykdyti prievolę bei naudojasi vartojimo kredito davėjo piniginėmis lėšomis, o prašoma priteisti delspinigių suma, neprieštarauja esamam reglamentavimui ir teismų praktikai.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas, Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo už akių dalis, kuria dalinai patenkintas reikalavimas priteisti kredito palūkanas ir delspinigius, keistina (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Credit day“ ir atsakovas G. L. 2013 m. liepos 13 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 23574, pagal kurią atsakovui 45 dienų terminui buvo suteiktas 86,89 Eur (300 Lt) kreditas. Atsakovas įsipareigojo iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. grąžinti nurodytą vartojimo kredito sumą ir sutartimi sutartas palūkanas, tačiau prievolės laiku neįvykdė.UAB „Credit day“ (pradinis kreditorius) ir ieškovė BnP Finance, AB (naujas kreditorius) 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido naujam kreditorius (ieškovei) reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Atsakovas 2016 m. lapkričio 23 d. pranešimu informuotas apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą bei paragintas įvykdyti prievolę, tačiau į pranešimą nereagavo.Byloje šalių ginčas kilo dėl mokėjimo palūkanų, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais bei delspinigių. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys. Šios palūkanos, dar vadinamos pelno palūkanomis, yra atlyginimas kreditoriui, kurį moka skolininkas už naudojimąsi pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Pelno palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva sumažino prašomų priteisti palūkanų dydį nuo 332,52 Eur iki 51,48 Eur. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino vartojimo kredito sutarties nuostatas, nes šios sutarties bendrosios sąlygos palūkanas apibrėžia kaip mokestį už naudojimąsi kreditu. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte nurodyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo Kredito išmokėjimo Kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus Kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti Kreditą įvykdymo, t. y. iki dienos (imtinai), kuomet visas Kreditas yra faktiškai sugrąžinamas Kredito davėjui. Kreditas laikomas tinkamai (faktiškai) sugrąžintu Kredito davėjui, kai Kredito suma yra įskaitoma į Kredito davėjo sąskaitą. Akivaizdu, kad sutarties šalys susitarė, kad palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos ir jos mokamos už naudojimąsi kreditorės pinigais.Apeliantė, ginčydama teismo sprendimą sumažinti palūkanas, pagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, išaiškino, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje. Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015, kt.).Pirmosios instancijos teismas neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį šalių aptartas mokėjimo palūkanas (116,26 %) sumažino iki kompensuojamųjų palūkanų dydžio. Pažymėtina, jog Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams, atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 116,26 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjos suteiktus naudotis pinigus (CK 6.872 straipsnis).Neginčijamai nustatyta, kad atsakovui buvo suteiktas 86,89 Eur kreditas, kurio atsakovas negrąžino ir šiais pinigais vis dar naudojasi. Būtent dėl šių aplinkybių atsakovas privalo sumokėti pelno (mokėjimo) palūkanas, dėl kurių buvo susitarta 2013 m. liepos 13 d. vartojimo kredito sutartimi. Atsakovas, pasirašydamas vartojimo kredito sutartį, sutiko su 116,26 proc. dydžio fiksuota metine palūkanų norma, skaičiuojamą iki visiško prievolės įvykdymo.Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalis numato, kad už suteiktą vartojimo kreditą mokėjimo palūkanos gali būti mažinamos, tačiau šiuo atveju aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti palūkanas, nenustatytos. Atsakovas nesumokėjo 86,89 Eur kredito, nesidomėjo sutarties vykdymu, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neįrodinėjo, jog sutarties sudarymo metu kreditoriaus nustatytos mokėjimo palūkanos neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą, sutarties sąlygų neginčijo ir jos neatsisakė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo sumažinti mokėjimo palūkanas.Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 332,52 Eur mokėjimo palūkanų. Kaip minėta, šalių sudarytoje kredito sutartyje yra nustatyta fiksuota 116,26 proc. metinių palūkanų norma. Kadangi mokėjimo palūkanos skaičiuojamos nuo termino įvykdyti prievolę (2013-08-28) iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo (2016-11-22), tai atsakovas vėlavo atsiskaityti 1183 dienas, o ne 1185 dienas kaip nurodo ieškovė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, mokėjimo palūkanas sudaro 327,41 Eur (86,89 x 116,26% / 365 d. x 1183 d.).Sutarties specialioje dalyje numatyta, jog Kredito gavėjas privalo mokėti Kredito davėjui 0,05 proc. dydžio delspinigius (Netesybas) į dieną, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų kitų nei Kreditas pagal Sutartį numatytų sumų. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sumažino ieškovės prašomus priteisti 8,94 Eur delspinigius iki 1,12 Eur. CK 6.256 straipsnio 2 dalis numato, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui gali būti taikomos 0,05 % pradelstos sumokėti sumos dydžio netesybos už kiekvieną pradelstą dieną, o tokios netesybos skaičiuojamos 180 dienų. Taigi, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimas dėl 8,94 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas.Apibendrinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, apeliantės argumentus bei formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl palūkanų ir delspinigių sumažinimo, keičia ir apeliantės reikalavimus tenkina iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsnis). Iš viso ieškovei priteistina 151 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, t. y. 121 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 30 Eur (15 + 15) Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti taip:

BnP Finance, AB ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) AB BnP Finance, JAK 302447985, naudai 86,89 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus, 89 euro centus) negrąžinto kredito, 12,45 Eur (dvylika eurų 45 euro centų) kredito mokesčio, 327,41 Eur (tris šimtus dvidešimt septinius eurus 41 euro centą) mokėjimo palūkanų, 8,94 Eur (aštuonis eurus 94 euro centus) netesybų už netinkamą prievolės vykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, 2016 m. gruodžio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 151 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Teisėja Zina Mickevičiūtė