Šiaulių apylinkės teismo nutartis

išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. L. S., D. Š., V. Š., VĮ Turto bankui dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. Š. palaikė pareiškimą, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jis ir brolis D. Š. po tėvo A. P. Š.mirties atsisakė savo palikimo dalies, išvyko dirbti į užsienį. Tuo metu jau buvo gimęs jo sūnus K. Š., kuris yra A. P. Š. anūkas. Tik š. m. vasarą turto bendraturtei panorus parduoti namo, esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliai, dalį, tapo žinoma, kad kita namo dalis tebėra A. P. Š. nuosavybė, nes mama šios palikimo dalies nebuvo priėmusi. Nurodė, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, gyvena jis, skolų nėra.

6. Išvadą teikiančios institucijos - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovas Aurimas Bagavičius teismo posėdyje palaikė išvadą, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad tiek pareiškėjui, tiek suinteresuotiems asmenims patvirtinus, jog skolų nėra, mano, jog apyrašo sudarymas nebūtinas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis. Taigi, kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios.

10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir, ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

11. Iš byloje pateikto gimimo įrašo kopijos matyti, kad nepilnamečio vaiko K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra pareiškėjas M. Š. ir suinteresuotas asmuo A. L. S., kurie (duomenys neskelbtini) santuoką yra nutraukę (b. l. 13, 16). Suinteresuotas asmuo D. Š. ir pareiškėjas M. Š. yra suinteresuoto asmens V. Š. ir palikėjo A. P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai (b. l. 11, 12, 14, 17). Pareiškėjas pareiškime nurodė, jog po tėvo A. P. Š. mirties V. Š. per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarų biurą pagal palikimo atsiradimo vietą dėl tėvo palikimo priėmimo. Šiaulių miesto 5-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla. Nei jis, nei jo brolis D. Š., kaip pirmos eilės įpėdiniai, į tėvo palikimą nepretendavo, laikė, kad visas tėvo turtas turi atitekti judviejų motinai - mirusiojo tėvo A. P. Š. sutuoktinei V. Š., todėl notarų biure palikimo atsisakė. Ko pasėkoje Šiaulių miesto antrasis notarų biuras (duomenys neskelbtini) d. išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą, kuriame užfiksuota, jog V. Š. yra priėmusi sutuoktinio A. P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą (b. l. 21). Iš nuosavybės teisės liudijimo kopijų matyti, jog V. Š. paveldėjo tik dalį jos sutuoktiniui priklausančio nekilnojamojo turto (b. l. 22-24, 29-31). Kita likusi nekilojamo turto dalis liko registruota A. P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vardu ir dalis turto liko nepaveldėta. Iš (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo kopijos matyti, jog A. P. Š., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), paveldėjo dalį savo motinos J. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), turėto nekilnojamojo turto, kuris šiuo metu ir yra likęs registruotas A. P. Š. vardu (b. l. 19-20)

12. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad po A. P. Š. mirties liko nepaveldėtas turtas, kurį atsižvelgiant į tai, jog pirmos eilės įpėdiniai – palikėjo vaikai (D. Š. ir M. Š.) palikimo atsisakė, pagal įstatymą turėtų paveldėti palikėjo vaikaitis pareiškėjo M. Š. sūnus K. Š. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog pareiškėjas, atsižvelgdamas ir manydamas, jog su broliu atsisakė paveldimo turto, visą tėvo nekilnojamąjį turtą paveldėjo jų motina V. Š., daugiau į notarų biurą nesikreipė, ir turėdamas nepakankamai tiek teisinių žinių, tiek patirties palikimo klausimais, manė, jog paveldėjimo klausimai yra pilnai sutvarkyti. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, jog yra praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad pareiškėjas, atstovaudamas savo nepilnamečio vaiko interesus, per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl objektyvių priežasčių, kas sudaro pagrindą šias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CPK 78 straipsnio 1 dalis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

14. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas taip pat teismo prašo išduoti leidimą nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą. VTAS neprieštarauja, kad pareiškėjas priimtų palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Nepilnametis K. Š. yra palikėjo A. P. Š. vaikaitis, palikėjo įpėdinis. Jis savarankiškai negali atlikti procedūrų, susijusių su palikimo priėmimu. Pareiškėjas yra įstatyminis nepilnamečio atstovas, jis gali savo vaiko vardu priimti palikimą, todėl pareiškėjui išduotinas teismo leidimas priimti nepilnamečio vaiko K. Š. vardu įstatyminiu pagrindu priklausantį A. P. Š. palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Pareiškėjui išaiškinama, kad vadovaujantis CK 5.52 straipsniu, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o kreipiantis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo - tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290- 292 straipsniais, 577-578 straipsniais, 580–582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, atsiradusį po A. P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Leisti pareiškėjui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priimti nepilnamečio vaiko K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus A. P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutartis dalyje dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo per 7 dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.