Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. V. administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., 2014-09-14, apie 19.00 val., Sausio 13-osios g. 37 Vilniuje, vairuodamas automobilį Mercedes Benz ML 320 v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir kliudė stovintį automobilį Opel Sintra v/n T 13059. Apgadinęs abu automobilius iš įvykio vietos pasišalino. Savo veiksmais A. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9, 132, 234 p. reikalavimus ir įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Atvykęs į teismo posėdį A. V. savo kaltę pripažino iš dalies. Jis neneigė, kad kad 2014-09-14 d., apie 19.00 val., Sausio 13-osios g., Vilniuje vairavo automobilį ir kliudė kitos transporto priemonės šoninį veidrodėlį, tačiau teigė, kad neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, nes smūgio nepajuto ir smūgio metu sukelto garso negirdėjo. A. V. patvirtino, kad važiuodamas, po kurio laiko, pastebėjo, kad jo vairuojamo automobilio šoninis veidrodėlis užlenktas, tačiau į tai nekreipė dėmesio. A. V. teisme akcentavo, kad jo automobilis draustas Kasko draudimu, todėl neturėjo dingsties vengti autoįvykio fiksavimo ir šalintis iš įvykio vietos.

Atvykęs į teismo posėdį liudytojas S. P. iš esmės patvirtino paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes. Liudytojas patvirtino, kad būdamas gatvėje pastebėjo jo nuomone pakankamai dideliu greičiu pravažiuojantį automobilį Mercedes Benz, kuris kliudė stovėjusį automobilį ir nuvažiavo. Liudytojas teigė, kad nematė, kokia kėbulo dalimi Mercedes Benz kontaktavo su kita transporto priemone, tačiau automobilių dalių kontaktas sukėlė stiprų garsą. Liudytojas pastebėjo, kad kontakto metu buvo nulaužtas (numuštas) automobilio veidrodėlis, kuris smūgio metu buvo išsviestas į viršų ir nukrito apie 15-20 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Apie pamatytą autoįvykį jis nedelsiant telefonu informavo policijos pareigūnus ir nurodė iš eismo įvykio pasišalinusio automobilio valstybinį numerį.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė inter alia kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

A. V. neneigė savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., tačiau nepripažino, jog įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. Apylinkės teismo nuomone, jo kaltė įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta surinkta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, liudytojo S. P. paaiškinimu ir parodymais duotais teisme, transporto priemonių techninės apžiūros aktais bei fotonuotraukomis.

Minėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. V. 2014-09-14, apie 19.00 val. Sausio 13-osios g., Vilniuje, vairavo automobilį Mercedes Benz, sukėlė eismo įvykį dėl ko buvo apgadintas jo ir kitam asmeniui priklausantis automobilis. A. V. apie įvykusį įvykį policijai nepranešė, neužpildė eismo įvykio deklaracijos ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

A. V. laikėsi nuostatos, kad vairuodamas automobilį nieko negirdėjo ir nieko nematė, nes žiūrėjo tik į priekį. Jis negirdėjo, kaip jo vairuojamas automobilis kliudė stovėjusio automobilio šoninį veidrodėlį ir jį apgadino. Jis teigė, kad nematė, kaip nuo smūgio užsilenkė jo automobilio šoninis veidrodėlis, nes tuo metu žiūrėjo į priekį. Teismas netiki tokiais A. V. parodymais ir juos vertina kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 130 str. 1 d. Manytina, kad vertinant jo parodymus, būtina atsižvelgti ir į kitas bylos aplinkybes, įvykį mačiusio liudytojo parodymus, nustatytus automobilių sugadinimus. Šiuo atveju liudytojas S. P. patvirtino, kad A. V. vairuojamo automobilio kliudymas kitos transporto priemonės sukėlė didelį garsą, o smūgio nulaužtas šoninis veidrodėlis buvo net išsviestas į orą. Byloje esančios fotonuotraukos bei transporto priemonės apžiūros akto duomenys patvirtina, kad automobilio Opel Sintra kairės pusės šoninis veidrodėlis yra apgadintas, o paties A. V. veidrodėlio dalis yra nulaužta. Nors A. V. akcentavo, kad jo eismo įvykio metu vairuotas automobilis buvo draustas ir Kasko draudimu, dėl ko jam nebuvo būtinybės šalintis iš eismo įvykio vietos, tačiau pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė drausta Kasko draudimu, negali būti pagrindas vienareikšmiškai konstatuoti, jog asmuo neturi motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, kad Kasko draudimas paprastai yra sietinas su tam tikro dydžio žalos atlyginimu (kadangi gali būti taikoma išskaita (franšizė) iš atlygintinos žalos, kuri esant nedidelei žalai, gali viršyti žalos dydį, ir tokiu atveju nuostoliai iš viso nėra padengiami). Be to eismo įvykio sukėlimas, net ir tuomet, kai automobilis yra draustas Kasko draudimu, sukelia ir tam tikras neigiamas turtines pasekmes, kaip antai draudimo įmokų padidėjimą. Kartu pažymėtina ir tai, kad automobilio apdraudimas Kasko draudimu savaime nepaneigia, jog eismo įvykį sukėlęs asmuo pasišalinti iš eismo įvykio vietos galėjo ne tik vengdamas žalos atlyginimo kitos transporto priemonės savininkui, bet ir dėl kitokių subjektyvių priežasčių, dėl kurių jis turėjo pagrindą vengti susitikimo su policijos pareigūnais, todėl ir nepasiliko įvykio vietoje. Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančios vaizdinės medžiagos (fotonuotraukų), apgadinimai tiek ant automobilio „Opel Sintra“, tiek ant paties A. V. vairuoto automobilio Mercedes Benz yra akivaizdūs, nematyti jų A. V., kaip protingas, atidus ir sąžiningas asmuo tiesiog negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad A. V. suprato, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, todėl, laikydamasis KET 234 p. reikalavimų, nepriklausomai nuo to, sutinka ar nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo nedelsiant ieškoti kito apgadinto automobilio savininko, užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šios aplinkybės rodo, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, taip pat, kad išvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET taisykles, neteisėtai iš jos pasišalina, t. y. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apylinkės teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, surinkti įrodymai yra pakankami daryti neabejotinai išvadai dėl A. V. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas nenustatė A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tai, kad jis pripažino įvykdęs LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, teismas vertina, kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia į įvykdytų administracinių pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, todėl įvertinus administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagą, manytina, kad A. V. taikytinos LR ATPK 30¹ str. nuostatos, skiriant mažesnę administracinę nuobaudą nei LR ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda ir mažesniam, nei sankcijoje nurodytam minimaliam terminui, atimant teisę vairuoti transporto priemones. Taikydamas A. V. atžvilgiu LR ATPK 30¹ str. nuostatas, teismas, vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais ir atsižvelgia į automobiliams Mercedes Benz ir Opel Sintra padarytus nedidelius sugadinimus

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., 288 str., teismas:

nutarė:

A. V., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir jį nubausti 100 (vieno šimto) litų bauda.

A. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir jį nubausti 800 (aštuonių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., A. V. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 800 (aštuonių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Išaiškinti A. V., kad pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.