Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Žemaitaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A.V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, vedęs, teistas:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliu – BK) 271 straipsnio 2 dalį (BK straipsnio redakcija galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuo kurios atleistas pagal amnestijos aktą;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. kovo 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos 2001 m. birželio 19 d. nutartimi, pagal BK 278 straipsnio 1 dalį (BK straipsnio redakcija galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 5 mėnesiams, įpareigojant be organo prižiūrinčio bausmės vykdymą sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (BK straipsnio redakcija galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 1 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 5 mėnesiams, įpareigojant be organo prižiūrinčio bausmės vykdymą sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos;

4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (BK straipsnio redakcija galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 5 mėnesiams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 111 straipsnio 1 dalį (BK straipsnio redakcija galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 5 metų laisvės atėmimo bausme. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 22 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 7 mėnesių ir 26 dienų laisvės atėmimo bausmės;

6) Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

7) Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 3 mėnesių ir 14 dienų laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei dalyvauti elgesio korekcijos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, bausmę atlikęs 2015 m. kovo 18 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2020 m. rugpjūčio 5 d., apie 22.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smogė kumščiu tris kartus į galvą savo sugyventinei E. V. ir ją pastūmė, dėl ko ji nugara atsitrenkė į šaldytuvą ir šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas galvos kairėje momeninėje srityje, nugaros krūtininėje-juosmeninėje srityse, dešinio ir kairio sėdmenų srityse, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kartu su E. V. gyvena jos nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini.), Klaipėdoje, apie 4 metus, yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį. 2020 m. rugpjūčio 6 d., apie 16.00 val., jis grįžo į namus, jo sugyventinė E. V. jau buvo neblaivi, alkoholį vartojo viena. Jis prisijungė ir tada jie gėrė dviese. Gėrė alų. Kiek išgėrė jis nežino, tačiau E. V. jau buvo stipriai neblaivi. Jis taip pat greitai apsvaigo, kadangi po darbų buvo pavargęs. Jokio konflikto iš pradžių tarp jo ir E. V. nebuvo, tačiau tą patį vakarą, apie 22.30 val., tarp jų kilo žodinis konfliktas. Būtent dėl ko tas konfliktas kilo, neprisimena, tik atsimena, kad E. V. norėjo, kad jis išeitų iš jos nuomojamo buto. Tuomet jis trenkė jai 3 kartus rankos kumščiu į galvą. Pripažįsta, kad sukėlė savo sugyventinei fizinį skausmą. Dėl to nuoširdžiai gailisi. Taip pasielgė, kadangi buvo per didelis alkoholio kiekis. Kai abu yra blaivūs, tarp jų jokių konfliktų nebūna. Sudavęs minėtus smūgius E. V. į galvą, jis apsiramino ir nuėjo miegoti, tačiau netrukus buvo pažadintas policijos pareigūnų ir pristatytas į policijos komisariatą. Daugiau jokių asmenų kartu su juo ir E. V. bute įvykio metu nebuvo. E. V. du vaikai gyvena Kaune su E. V. mama ir jos seserimi. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, jis gyvens bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Šį butą jis buvo anksčiau išsinuomoję, kai buvo susipykęs su E. V. ir minėtas butas iki šiol yra tuščias. Gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos ir pažada, jog tai daugiau nepasikartos (66-69 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. V. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš nukentėjusiosios E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kartu su A. V. gyvena apie 4 metus jos nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 8-121, Klaipėdoje, yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, ji turi du vaikus, kurie gyvena Kaune su močiute. Abiejų vaikų įvykio metu namuose nebuvo, jie su A. V. buvo tik dviese. 2020 m. rugpjūčio 5 d., apie 16.00 val., į namus grįžo A. V.. Ji tuo metu jau vartojo alkoholinius gėrimus viena, o A. V. grįžus, alkoholį toliau vartojo dviese. Iš pradžių su A. V. jokių konfliktų nebuvo, tačiau apie 22.00 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji apie valandą telefonu kalbėjo su savo vaiku, o A. V. supyko dėl to, jog ji neskiria jam dėmesio ir per ilgai bendrauja su savo vaiku. To konflikto metu A. V. kairės rankos kumščiu trenkė jai per galvą, į pakaušio sritį. Ji pradėjo verkti ir sakyti, kad skauda, tuomet A. V. ją pastūmė ir ji atsitrenkė nugara į šaldytuvą. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. A. V. nuėjo miegoti, o ji tuo metu iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai A. V. išvežė į policijos komisariatą. Greitosios medicinos pagalbos ji atsisakė, kadangi jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, jokie akivaizdūs sužalojimai padaryti nebuvo. Ji A. V. bijo, nepageidauja, kad jis gyventų jos bute. Kai A. V. būna blaivas, jie sutaria gerai, jokių konfliktų tarp jų nebūna (19-22 b. l.).

Iš 2020 m. rugpjūčio 5 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo matyti, kad jame užfiksuotos nukentėjusiosios E. V. fizinio skausmo sukėlimo aplinkybės. Taip pat nurodyta, kad E. V. yra akivaizdžiai neblaivi (10-13 b. l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. V. nustatytos poodines kraujosruvas galvos kairėje momeninėje srityje, nugaros krūtininėje-juosmeninėje srityse, dešinio ir kairio sėdmenų srityse. Sužalojimai padaryti paveikus šias vietas kietu buku daiktu ar daiktais, padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (34-35 b. l.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis A. V. padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį - sugyventinę, kita vertus, prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to gailisi, jo pavartotas smurtas nesukėlė sunkių ir ilgalaikių pasekmių, dirba. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam A. V. dar gali būti skiriama už laisvės atėmimą ir areštą švelnesnė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas, nustatant artimą sankcijos vidurkiui jo dydį, įpareigojant per bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės dydis sumažintinas trečdaliu, į bausmę įskaitytinas sulaikyme nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. 22.44 val. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. 13.28 val. išbūtas laikas (2 dienos). Taip pat A. V. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. nustatyti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. 22.44 val. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. 13.28 val. išbūtą laiką (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – aštuonių mėnesių dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti A. V., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.