Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

remigijus jasiniauskas, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas:

1) 2014 m. rugpjūčio 11 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 3 mėnesius būti namuose, nuo 21 val. iki 5 val., ir per 1 mėnesį pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

2) 2015 m. liepos 13 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant per bausmės vykdymo laiką bendrauti su G. Ž., L. S., E. S. ir E. M. ir įpareigojant būti namuose, nuo 23 val. iki 6 val. Bausmė subendrinta su 2014 m. rugpjūčio 11 d. Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant per bausmės vykdymo laiką bendrauti su G. Ž., L. S., E. S. ir E. M. ir įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2016 m. rugpjūčio 5 d., apie 17.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,54 promilės neblaivumas), savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, tarpusavio konflikto su savo seserimi J. V. metu, jai ranka tyčia sudavė vieną kartą per veidą, tuo sukeldamas savo šeimos nariui – seseriai J. V., fizinį skausmą. Šiais veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. J. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad su seserimi konfliktuoja dėl jos netinkamo gyvenimo būdo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Nukentėjusioji J. V. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad tarp jos ir brolio R. J. kilusio konflikto metu, brolis jai delnu sudavė vieną kartą į veidą, dėl ko po akimi atsirado mėlynė. Taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kartu su sugyventine ir tėvu gyvena tėvų name, esančiame (duomenys neskelbtini). Sesuo J. V. šiuo adresu yra registruota ir kartais gyvena. Motina L. J. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste. 2016 m. rugpjūčio 5 d. į namus atvažiavo motina. R. J. tuo metu buvo pas draugą, gėrė alkoholį. Motina paskambinusi jam, pakvietė jį į namus. Sesuo J. V., sužinojusi, kad atvyko motina, taip pat atėjo į namus. Ji buvo neblaivi. Sesuo niekur nedirba, bet atėjusi į namus, visus daiktus ima, kaip savo, valgo maistą. Šį kartą ji pasielgė panašiai. Jie dėl to susiginčijo ir jis seseriai delnu vieną kartą nestipriai sudavė į veidą. Po šio smūgio jai neliko jokių mušimo žymių. J. V. iš pykčio iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Medikai ją apžiūrėjo ir išvažiavo. Šis konfliktas ir smūgio sudavimas, vyko ne name, o kieme prie namo. Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, gailėjosi (41-42 b. l.).

Nukentėjusioji J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. apie 17.20 val. jai būnant namuose, (duomenys neskelbtini), tarp jos ir brolio R. J. kilo konfliktas, kurio metu brolis jai delnu sudavė vieną kartą į veidą, todėl po akimi atsirado mėlynė. Brolis taip pasielgė pirmą kartą (1-2, 21-23 b. l.).

Liudytoja L. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusiosios J. V. ir kaltinamojo R. J. parodymus (28-29 b. l.).

Byloje yra užfiksuotas pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (10-11 b. l.).

VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelėje nurodyta, kad J. V. nustatyta dešiniojo voko hematoma, sumušimas (16-17 b. l.).

Įvykio dieną 18.33 val., nukentėjusiajai E. V. buvo nustatytas 2,20 promilės neblaivumas (18 b. l.), o kaltinamajam R. J. 18.28 val., nustatytas 1,54 promilės neblaivumas (30 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis žmogaus kūnui siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino. Pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu duoti kaltinamojo (41-42 b. l.), nukentusiosios (1-2, 21-23 b. l.) ir liudytojos L. J. (28-29 b. l.) parodymai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (10-11 b. l.), pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje (12 b. l.), kaltinamajam nustatytas 1,54 promilės neblaivumo laipsnis (30 b. l.). Kadangi kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo seseriai, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis R. J. kaltinamas tyčinio, nesunkaus nusikaltimo padarymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Šio straipsnio 2 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Kaltinamasis yra teistas, baustas administracine tvarka, psichikos ir priklausomybės ligų stebimų ligonių įskaitoje nėra įrašytas (58 b. l.), nedirba (56 b. l.). Teismo posėdžio metu kaltinamasis gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė. Nukentėjusioji patvirtino, kad brolis taip pasielgė pirmą kartą. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis kaltu prisipažino, taikomas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką – 1 sulaikymo parą (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu C papunkčiu, 66 straipsniu) (32, 33 b. l.).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (35, 36 b. l.).

Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 34,74 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo (72 b. l.), kadangi nagrinėjamoje byloje gynėjas buvo paskirtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Minėtos straipsnio nuostatos numato, jog bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl šių išlaidų priteisimas iš kaltinamojo, kuriam gynėjas užtikrintas privalomai, būtų nepagrįstas ir nesuderinamas su teisingumo interesais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas ir 5 punktas, 48 straipsnio 7 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto C papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo parą.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Išaiškinti nuteistajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.