Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-09-09 · Administracinė byla Nr. eI2-11819-809/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-09
Bylos Nr.
eI2-11819-809/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03049-2024-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
M. L. U.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-11819-809/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03049-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. U. (M. L. U.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024-06-03 sprendimą dėl M. L. U. leidimo laikinai gyventi Nr. 760310188 panaikinimo (toliau – ir Sprendimas).

Nurodo, kad pareiškėjui buvo išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris išduodamas užsieniečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG). Išduotas LLG galiojo iki 2025-11-22. Pareiškėjas ketino dirbti įmonėje UAB „Solotransa“. Ši įmonė aktyvią vairuotojų atranką Filipinuose pradėjo vykdyti 2023 m. vasarą. Pasunkėjus ekonominei situacijai, UAB „Solotransa“ atrinktiems darbuotojams buvo pranešta, kad jiems nebus galimybės laikinai suteikti darbo. 2024 m. kovo mėnesį Europoje ekonominė situacija pagerėjo, todėl UAB „Solotansa“ informavo darbuotojus, jog bus organizuojamas jų atvykimas į Lietuvą. Paraleliai UAB „Solotransa“ bendravo su atsakovu. UAB „Solotransa“ dėl Europoje vykusios logistikos sektoriaus ekonominės krizės neturėjo galimybės anksčiau įdarbinti darbuotojų, todėl bendrovė Departamento prašė pratęsti pareiškėjo laikino leidimo gyventi Lietuvoje galiojimo terminą iki 2024-05-31. Iki 2024-05-31 pareiškėjas nebuvo įdarbintas, nes institucijose Filipinuose nepavyko sutvarkyti visų reikalingų dokumentų pareiškėjo atvykimui į Lietuvą dirbti. Tačiau UAB „Solotransa“ pareiškėją įdarbino 2024-06-10. Pareiškėjas tik jau būdamas UAB „Solotransa“ darbuotoju vėliau sužinojo, kad Departamento Sprendimu pareiškėjui buvo panaikintas LLG, nurodant, kad: „duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta“.

Prieštaraudamas Sprendimo teisėtumui nurodo, kad UAB „Solotransa“, kurioje ir ketino dirbti pareiškėjas, 2024-05-08 pateikė prašymą, kuriame motyvuotai prašė nenaikinti pareiškėjo laikino leidimo gyventi Lietuvoje, dėl susiklosčiusios sunkios ekonominės padėties Europoje logistikos sektoriuje. UAB „Solotransa“ nuo 2001 m. yra tarptautinė logistikos paslaugas teikianti įmonė, kuri turi daugiau nei 200 darbuotojų, todėl nekelia abejonių faktas, kad Europoje sumažėjus vežėjų paklausai, tai turėjo tiesioginės finansinės įtakos UAB „Solotransa“ gaunamoms pajamoms. Kadangi UAB „Solotransa“ prisiėmė įsipareigojimus prieš pareiškėją, t. y. planavo su juo sudaryti darbo sutartį ir kompensuoti jo kelionės išlaidas iš Filipinų į Lietuvą, tačiau ženkliai sumažėjus gaunamoms pajamoms ji suprato, kad greitu metu to nepavyks padaryti, todėl kreipėsi į atsakovą su prašymu, kurio atsakovas netenkino ir nusprendė priimti akundžiamą sprendimą, kuriuo pareiškėjui panaikino LLG, nors pareiškėjas vis vien 2024-06-10, t. y. praėjus vos kelioms dienoms po UAB „Solotransa“ prašyme nurodytos datos, buvo įdarbintas. Taigi, susiklosto situacija, kai pareiškėjui išduotas LLG panaikinamas vadovaujantis pagrindais, kurių atsiradimas nepriklausė nuo jo valios. Pareiškėjui buvo pažadėta, jog darbo sutartis bus sudaryta ir jis LLG pagrindu atvyks į Lietuvą kaip UAB „Solotransa“ darbuotojas. UAB „Solotransa“ taip pat stengėsi įgyvendinti savo prisiimtus įsipareigojimus ir laikinai negalėdama įdarbinti pareiškėjo, kreipėsi į atsakovą su motyvuotu prašymu dėl termino dokumentams sutvarkyti pratęsimo, o vėliau jį ir įdarbino. Pažymi, kad šiuo atveju skundžiamas sprendimas buvo panaikintas neatsižvelgiant į tai, kad UAB „Solotransa“ nurodė svarbias priežastis, kurios sutrukdė laiku įdarbinti pareiškėją, tačiau jokiu būdu nepaneigė savo prisiimtų įsipareigojimų. Toks skundžiamo sprendimo turinys aiškiai parodo, kad atsakovas nesivadovavo proporcingumo principu. Skundžiamas sprendimas priimtas formaliai, dėl atsakovo atmestino požiūrio, dėl ko skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, jog galiojantys teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento aiškintis aplinkybes, dėl kurių darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta. Vien faktas, jog darbo sutartis su pareiškėju nebuvo sudaryta, yra įstatymo nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pabrėžia, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose (pvz. Nr. eA-2050-662/2019).

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti bendrovėje. Departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui nesudarius darbo sutarties, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas, kaip užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Atsakovas remiasi Įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Nuo sprendimo pareiškėjui išduoti leidimą lakinai gyventi priėmimo iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes (nesudaryta darbo sutartis) Migracijos departamento neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neįvertinto visų objektyvių duomenų, susijusių su jo pateiktais dokumentais ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau nenurodo, kokių aplinkybių Migracijos departamentas neįvertino. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2023-11-22, o Bendrovė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pratęsimo pateikė tik 2024-05-08. Tiek pareiškėjas, tiek bendrovė delsė su informacijos pateikimu, kad pareiškėjas nėra įdarbintas. Mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Departamento 2024-06-03 sprendimo Nr. 24S135792 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2023-09-12 pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu UAB „Solotransa“, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais.

Departamentas 2023-11-22 pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2025-11-22, įteiktas 2023-12-13 per Filipinų išorės paslaugų teikėją.

Departamento duomenimis, bendrovė darbo sutarties su pareiškėju nesudarė. Patikrinus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinę sistemą, buvo nustatyta, kad nėra duomenų apie pareiškėjo Lietuvos Respublikos sienos kirtimus.

Departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2024-06-03 sprendimą Nr. 24S135792 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Sprendimas).

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu <...> nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, <...>. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Įstatymo 35 str. 1 dalies 5 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-01-29 įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimalus mėnesinis atlyginimas (toliau – MMA).

Byloje nėra ginčo, kad darbo sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „Solotransa“ nebuvo sudaryta, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką darbo santykių pagrindu (pareiškėjui išduoto 2023-11-22 LLG pagrindas) nebuvo atvykęs (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taigi, nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas aktualiu laikotarpiu (LLG išdavimo metu) neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių darbo pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kas, atitinkamai, taip pat reiškia, kad pareiškėjas, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Darytina išvada, kad, nagrinėjamu atveju, Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo atžvilgiu egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo pagrindas, pagal kurį išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, 5 punkte, pagal kurį atsisakoma išduoti leidimą gyventi, jei užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat egzistuoja Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas pagrindas, kai leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu su užsieniečiu nesudaroma darbo sutartis.

Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas ir bylos nagrinėjimo metu nepaneigtas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas, detaliai įvertinęs atlikto patikrinimo rezultatus, teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punktų pagrindais.

Pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą ginčija ir tuo aspektu, kad pareiškėjas negalėjo daryti įtakos dėl jo priėmimo į darbą UAB „Solotransa“ dėl susiklosčiusios sunkios ekonominės padėties Europoje logistikos sektoriuje. Be to, pareiškėjas 2024-06-10 vis tik buvo įdarbintas bendrovėje.

Pažymėtina, kad pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas darbo UAB „Solotransa“ pagrindu. Departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui nuo LLG išdavimo iki 2024-06-10 (apie pusę metų) nesudarius darbo sutarties su bendrovę ir neatvykus į Lietuvą, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Preziumuotina, kad pareiškėjui yra žinomi Įstatyme įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai (reikalavimai darbo užmokesčiui), todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms, kaip šiuo atveju pusę metų nesudarant darbo sutarties su bendrove ir pareiškėjui supratus, kad jis neatitinka jam išduoto LLG sąlygų, siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pastarasis galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Departamentą informuojant apie pasikeitusią jo teisinę ir finansinę padėtį. Departamentas iki 2024-05-08 apie tai informuotas nebuvo.

Pareiškėjui LLG išdavimo pagrindas – ketinimas dirbti Lietuvos bendrovėje, todėl ne darbdavys, o pats leidimo turėtojas yra atsakingas už šio pagrindo teisėtumą. Kaip jau pirmiau minėta, nors pareiškėjas prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo metu galimai nežinojo, ar negalėjo žinoti, kad su juo nebus sudaryta darbo sutartis, tačiau teisės aktais reglamentuoti pirmiau minėti būtinieji reikalavimai nebuvo išpildyti nuo 2023-11-22 iki 2024-06-10, kas reikštų, jog pats pareiškėjas prisiėmė atsakomybę dėl galimai kilsiančių pasekmių, o šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi Sprendimo neteisėtumą pagrindžiantys argumentai, taip pat ir dėl gero administravimo principo nepaisymo, vertintini nepagrįstais ir tik kaip gynybinė pozicija.

Pabrėžtina, kad Departamentas turi teisę panaikinti jau išduotą leidimą laikinai gyventi nustatęs, kad užsienietis neatitinka bent vienam Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindai, kurių pareiškėjas priešingai neįrodė. Taip pat byloje nepaneigta faktinė aplinkybė dėl darbo sutarties su bendrove, aktualiu laikotarpiu, nesudarymo (50 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taigi, darytina išvada, kad Departamentas tinkamai įvertino surinktą informaciją, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus ir tvarką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. L. U. (M. L. U.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė