- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-09-03
- Bylos Nr.
- 1-535-784/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Nukentėjusysis
- A. V.
- Kaltinamasis
- A. P., K. G., P. O.
- Advokatai
- Svetlana Pronina
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, neteistas; K. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, neteistas; P. O. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jie, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2008 m. vasario 6 d. apie 0.30 val., prie Gedimino pr. Nr. 64 namo, Vilniuje, priėjo prie A. V. ir jį apsupo. A. P. pareikalavo cigarečių ir pinigų, A. V. atsakė, kad neturi. Tuomet A. P. galva vieną kartą sudavė smūgį A. V. į veidą, padarydamas nukentėjusiajam A. V. nežymų sveikatos sutrikdymą bei ištraukęs iš kišenės nenustatytą daiktą, juo nukentėjusiajam grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir pareikalavo A. V. atiduoti viską, ką turi. A. V. bandė pabėgti, tačiau A. P. , K. G. ir P. O. jį pasivijo, K. G. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į kojas, pastarąjį pargriaudamas ir sukeldamas fizinį skausmą. Tuo metu P. O. stovint nukentėjusiajam už nugaros, o A. P. grasinant nukentėjusiajam nenustatytu daiktu, bendrais veiksmais atėmę nukentėjusiajam galimybę priešintis, jie pagrobė A. V. priklausantį 500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su jame buvusia neturinčia materialinės vertės SIM kortele, 40 Lt vertės piniginę „Vittorio“, kurioje buvo 98 Lt, A. V. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, Vilniaus Pedagoginio universiteto studento pažymėjimas, leidimas į studentų bendrabutį, Utenos A. M. bibliotekos bilietas, A. V. vardu išduota AB banko „HANSA bankas“ mokėjimo kortelė „VISA“, A. V. vardu išduota AB banko „HANSA bankas“ studentiška mokėjimo kortelė „VISA“, nukentėjusiajam A. V. padarydami 638 Lt turtinę žalą.
Šiais veiksmais A. P. , K. G. ir P. O. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. kaltę dėl plėšimo pripažino, neigdamas tai, jog plėšimo metu naudojo peilį. Jis parodė, kad 2008 m. vasario 6 d., apie pirmą valandą, nakties metu, kartu su K. G. ir P. O. ėjo Vilniaus mieste, buvo šiek tiek išgėrę. Kažkas jiems „užplaukė“ ir jie užsinorėjo nuotykių. Šalia Seimo pamatė nukentėjusįjį ir prie jo visi trys vienu metu priėjo. Jis pareikalavo pinigų ir cigarečių, nukentėjusysis pasakė, kad neturi. Po to nukentėjusysis pradėjo bėgti, jie nukentėjusįjį pasivijo, dar kartą paprašė cigarečių. Vėliau paėmė nukentėjusiojo daiktus, kuriuos atidavė pats nukentėjusysis, ir jie visi trys pabėgo. Jis prisimena, kad nukentėjusiajam sudavė vieną smūgį savo galva į nukentėjusiojo galvą. Antrą smūgį jis sudavė nukentėjusiajam ranka į nukentėjusiojo šoną ar nugarą, tiksliai nepamena. Jis neprisimena, ar kiti vaikinai sudavė smūgius nukentėjusiajam, bet jam atrodo, kad K. G. nukentėjusįjį užkabino. Jis peilio su savimi įvykio metu neturėjo, taip pat nematė, kad kas nors iš kitų kaltinamųjų turėtų peilį. Jis savo rankoje laikė žiebtuvėlį. Mano, kad nukentėjusysis atidavė daiktus todėl, kad išsigando. Labai gailisi dėl padarytos veikos, nukentėjusiojo atsiprašė.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. G. kaltę dėl plėšimo pripažino, neigdamas tai, jog plėšimo metu naudojo peilį. Jis parodė, kad 2008 m. vasario 6 d. jis kartu su A. P. ir P. O. atvažiavo į Vilniaus centrą, Žvėryną, jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Eidami per tiltą pamatė nukentėjusįjį. Nežino, kas jiems šovė į galvą, jie priėjo. A. P. paprašė cigarečių, nukentėjusysis atsakė, kad neturi ir pradėjo bėgti. Jis nukentėjusįjį pasivijo. Jis stovėjo už nukentėjusiojo, o A. P. Ir P. O. – prieš nukentėjusįjį. Tuomet nukentėjusysis atidavė savo pinigus ir telefoną. Jis pats smūgių nukentėjusiajam nesudavė, nespyrė, tačiau matė, kaip A. P. pradžioje, kai jie priėjo prie nukentėjusiojo, vieną kartą trenkė iš galvos nukentėjusiajam į veidą, o kai jie pasivijo bandantį pabėgti nukentėjusįjį, A. P. sudavė nukentėjusiajam kumščiu. Nukentėjusysis atidavė daiktus pats, ištraukęs iš kišenės po to, kai jie to pareikalavo. Kai pasivijo nukentėjusįjį, pastarasis buvo nugriuvęs. Jis peilio neturėjo, iš kitų vaikinų taip pat nė vienas neturėjo peilio. Jis matė, kad A. P. rankose turėjo žiebtuvėlį ar telefoną. Atsimena, kad po įvykio jis rankoje laikė nukentėjusiojo piniginę, kurią apžiūrėjo ir, kiek atsimena, atidavė P. O. . Labai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis P. O. kaltę dėl plėšimo pripažino, neigdamas tai, jog plėšimo metu naudojo peilį. 2008 m. vasario 6 d. apie 1 val. nakties jis kartu su A. P. ir K. G. atvažiavo į miesto centrą, buvo šiek tiek išgėrę alkoholio. Eidami tiltu pamatė nukentėjusįjį. A. P. priėjo prie nukentėjusiojo ir paprašė cigarečių, pastarajam atsakius, kad cigarečių neturi, nes nerūko, A. P. trenkė nukentėjusiajam iš galvos į galvą. Tada nukentėjusysis bandė bėgti, jie visi jį pasivijo, apsupo, pareikalavo daiktų, nukentėjusysis juos atidavė ir jie pasišalino iš įvykio vietos. Jis pats iš nukentėjusiojo nieko neprašė, nereikalavo ir nieko nedarė, tik kartu su kitais vijosi nukentėjusįjį. Jis matė, kaip nukentėjusysis atidavė A. P. telefoną ir piniginę. Jis pats buvo šalia, girdėjo reikalavimus atiduoti pinigus, po įvykio pagrobtą piniginę pasiėmė sau. Peilio nematė. Labai gailisi dėl veikos, nukentėjusiojo atsiprašo.
Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2008 m. vasario mėn., tikslios datos nepamena, naktį vaikščiojo po Vilniaus miestą. E. G. prospektu pamatė per tiltą einant tris jaunuolius, kurie jį pasivijo. Vienas iš jų pasakė „nu, tai duok parūkyti“. Jis atsakė, kad neturi, nerūko. Tuomet vaikinas jam pasakė „duok piniginę“. Jis atsakė, kad ir pinigų neturi. Tada vaikinas išsitraukė panašų į peilį daiktą, sudavė jam smūgį į galvą iš savo galvos ir pasakė „nu, mes tave dabar patvarkysim“. Jis nebeturėjo ką daryti, tik bėgti. Tačiau vaikinai jį psivijo, vienas iš jų spyrė į nugarą, jis pargriuvo. Atsisukęs pamatė už nugaros stovintį K. G. , suprato, kad tai nuo pastarojo spyrio jis nugriuvo. Po to jis atsikėlė ir pirmasis vaikinas vėl jam sudavė savo galva tris kartus, ranka smūgių nesudavė. Tuomet vaikinas vėl išsitraukė panašų į peilį daiktą ir paprašė viską atiduoti. Jis gintis nebegalėjo ir atidavė telefoną ir piniginę. Tuomet vaikinai pabėgo. Pro šalį ėjęs praeivis iškvietė policiją, jis kartu su policininkais nuvažiavo į komisariatą, kur jį apklausė. Po kiek laiko pasakė, kad vaikinus sugavo. Jam smūgius galva sudavė A. P. . Civilinį ieškinį palaiko, sprendimą dėl jo ir bausmės palieka teismui. Kaltinamiesiems atleidžia.
Bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo A. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis tvirtino, jog jam plėšimo metu vaikinas, pradžioje pareikalavęs cigarečių ir sudavęs smūgį į veido sritį, grasino peiliu. Toje apklausoje nukentėjusysis apibūdino ir peilio geležtę, teigdamas, jog ji buvo apie 15 cm ilgio (b. l. 14). Kitoje šios apklausos vietoje nukentėjusysis parodė, kad po to, kai jis buvo pargriaustas, jį užpuolęs vienas iš vaikinų dešinėje rankoje laikė „tą patį daiktą, panašų į peilį“ (b. l. 15). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. V. paaiškino, kad jis negali tvirtai („100 procentų“) teigti, kad tai buvo peilis. Jis paaiškino, kad apklausiant ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog peilio geležtė buvo apie 15 cm ilgio, tačiau taip sakė todėl, kad įvykio metu buvo labai išsigandęs, jam buvo grasinama išsitraukus kažkokį daiktą, ir atėjusi į galvą pirma mintis buvo, kad tai peilis. Iš tikrųjų tas daiktas, kuriuo jam buvo grasinama, nebuvo žiebtuvėlis, daiktas buvo panašus į peilį, bet konkrečiai teigti, kad tai peilis, nukentėjusysis negali.
Iš 2008 m. vasario 6 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. V. tvirtai atpažino A. P. kaip asmenį, 2008 m. vasario 6 d. apie 0.30 val. prašiusį cigarečių, pinigų, grasinusį iš kišenės išsitrauktu panašiu į peilį įrankiu, pagrobusį mobilųjį telefoną „Samsung“ ir juodos spalvos piniginę (b. l. 52-54).
Iš 2008 m. vasario 6 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. V. atpažino K. G. kaip asmenį, 2008 m. vasario 6 d. apie 0.30 val. jo atžvilgiu padariusį nusikalstamą veiką: prisivijusį kartu su A. P. , jam grasinusį, pritarusį A. P. veiksmams. Nukentėjusysis protokole paaiškino, kad negali tvirtai pasakyti, ar būtent K. G. jam spyrė į nugarą ir, ar šiam asmeniui jis padavė piniginę ( b. l. 82-84).
Bylos ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. P. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė vietą šalia Gedimino prospekto namo Nr. 64, kur jis kartu su K. G. ir P. O. priėjo prie nukentėjusiojo A. V. ir pareikalavo atiduoti visus daiktus, bei pasivijo nukentėjusįjį ir pagrobė mobilųjį telefoną „Samsung“, piniginę (b. l. 48-51).
Bylos ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis K. G. parodymų patikrtinimo vietoje metu parodė vietą šalia Gedimino prospekto namo Nr. 64, kur jis kartu su A. P. ir P. O. priėjo prie nukentėjusiojo A. V. ir pareikalavo atiduoti vertingus daiktus, bei pasivijo bandantį pabėgti nukentėjusįjį ir pagrobė mobilųjį telefoną „Samsung“ bei piniginę (b. l. 78-81).
Iš 2008 m. vasario 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Vilniuje, Gedimino pr. 62 (b. l. 8).
Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 787/08 (01) konstatuota, kad A. V. padaryta poodinė kraujosruva nosies srityje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai 2008 m. vasario 6 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nebūdingi savęs žalojimui ir padaryti vienu trauminiu poveikiu (b. l. 20).
Iš 2008 m. vasario 6 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad iš A. P. paimtas mobiliojo ryšio telefono aparatas „Samsung“, kurio IMEI 354932011675713 (b. l. 39). Iš 2008 m. vasario 6 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. V. pateikė mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ dėžutę su IMEI kodu 354932011675713 (b. l. 32-34). Iš 2008 m. vasario 6 d. daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad iš P. O. paimta piniginė „Vittorio“ (b. l. 99). Iš daiktų ir kitų objetų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. V. atpažino piniginę „Vittorio“, sulaikymo metu paimtą iš P. O. ( b. l. 25-26). Iš 2008 m. vasario 6 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti minėti telefono aparatas „Samsung“, kurio IMEI 354932011675713 ir piniginė „Vittorio“ (b. l. 27-30). Šie daiktai pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajam A. V. (b. l. 31).
Iš asmens blaivumo testų matyti, kad po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamajam A. P. nustatytas 1,15 promilių girtumas (b. l. 40), kaltinamajam K. G. nustatytas 0,32 promilių girtumas (b. l. 71), kaltinamajam P. O. nustatytas 0,90 promilių girtumas (b. l. 100).
Iš nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises ir laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolo, kvitų matyti, kad siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, uždrausta disponuoti 109,34 Lt, paimtais iš A. P. (b. l. 59-64).
Iš nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises ir laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolo, kvitų matyti, kad siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, uždrausta disponuoti 70 Lt, paimtais iš K. G. (b. l. 93-97).
Iš nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises ir laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolo, kvitų matyti, kad siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, uždrausta disponuoti 50 Lt, paimtais iš P. O. (b. l. 114-118).
Kaltinamiesiems A. P. , K. G. ir P. O. šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas kaltinimas dėl kvalifikuoto plėšimo, panaudojant peilį, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Bylos teisminio nagrinėjimo metu šis kaltinimas nepasitvirtino. Byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamieji nukentėjusįjį apiplėšė panaudoję peilį. Tuo tarpu kaltinamųjų A. P. , K. G. ir P. O. kaltė padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nustatyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.
Jau aptartais įrodymais – nukentėjusiojo, kaltinamųjų parodymais, asmens ir daiktų parodymo atpažinti protokolais, apžiūros protokolais ir kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. vasario 6 d., apie 0.30 val. nukentėjusysis A. V. ėjo Vilniaus mieste, ties Gedimino prospekto 62 ir 64 numeriu pažymėtais gyvenamaisiais namais. Tuo metu nukentėjusįjį pamatė kaltinamieji, kurie visi trys vienu metu priėjo prie nukentėjusiojo. Kaltinamasis A. P. nukentėjusiojo paprašius cigarečių ir šiam atsakius, kad jų neturi, A. P. pareikalavo pinigų, o, nukentėjusiajam atsisakius jų duoti, kaltinamasis A. P. smogė vieną kartą galva nukentėjusiajam į veidą. Šias aplinkybes, t. y. cigarečių ir pinigų reikalavimą bei kaltinamojo A. P. smūgį galva, patvirtina tiek nukentėjusysis, tiek visi kaltinamieji. Po šio smūgio nukentėjusysis bandė bėgti, tačiau visi trys kaltinamieji jį pasivijo, o K. G. nukentėjusiajam įspyrė ir taip nukentėjusįjį pargriovė. Nukentėjusysis teisme negalėjo kategoriškai tvirtinti, kad jam spyrė būtent K. G. , to jis negalėjo kategoriškai pasakyti ir asmens parodymo atpažinti metu. Tačiau nukentėjusysis paaiškino, kad po spyrio atsisukęs į jį spyrusį asmenį jis pamatė K. G. . Tai, kad K. G. „užkabino“ nukentėjusįjį parodė ir kaltinamasis A. P. . Todėl teismas, nors K. G. ir neigia sudavęs smūgį nukentėjusiajam, laiko nustatyta, kad visiems trims kaltinamiesiems pasivijus bandantį pabėgti nukentėjusįjį, nukentėjusiajam spyrė ir pargriovė ant žemės K. G. . Tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamųjų parodymais nustatyta ir tai, kad po to, kai nukentėjusysis buvo pavytas ir pargriautas, iš jo vėl buvo reikalaujama atiduoti daiktus ir nukentėjusysis išsigandęs pats atidavė su savimi turėtus mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ ir piniginę „Vittorio“ su joje buvusiais pinigais ir dokumentais.
Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji A. P. ir K. G. , reikalaudami svetimo turto, prieš nukentėjusįjį tiesiogiai vartojo fizinį smurtą, kaltinamasis P. O. kartu su kitais dviem kaltinamaisiais iškart priėjo prie nukentėjusiojo, o šiam bandant pabėgti, visi trys kaltinamieji nukentėjusįjį pasivijo. Tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo A. P. parodymais taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo grasinama tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ne tik žodžiais, bet ir nenustatytu, panašiu į peilį daiktu. Šitaip visų kaltinamųjų bendrais ir suderintais veiksmais nukentėjusiajam buvo atimta galimybė priešintis ir nukentėjusysis dėl to pats atidavė reikalaujamus daiktus kaltinamiesiems. Plėšimo kvalifikavimui neturi reikšmės tai, ar nukentėjusysis pavartoto smurto pasėkoje turtą atiduoda pats, ar turtą paiima pats kaltininkas, ar kaltininkas užvaldo tik dalį, o ne visą realiai užvaldyti įmanomą turtą. Visais šiais atvejais veika laikoma plėšimu. Nors kaltinamieji teigia tyčios pagrobti svetimą turtą iš pradžių neturėję, tačiau nustatyti anksčiau išvardyti objektyvūs jų visų bendri veiksmai, kurių pasekoje svetimas turtas buvo užvaldytas, bei pagrobtų daiktų pasidalinimas po įvykio rodo, kad jie suprato savo veikos ir jos sukeltų padarinių pavojingumą ir taip veikti norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Byloje visiems kaltinamiesiems buvo pareikštas kaltininimas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl plėšimo panaudojant peilį. Tačiau nė vienas iš kaltinamųjų nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nenurodė, kad įvykio metu kuris nors iš jų turėjo peilį. Nukentėjusysis, kaip jau buvo aptarta, apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad vienas iš kaltinamųjų turėjo peilį, tačiau jau toje pačioje apklausoje jis tai įvardijo kaip „daiktą, panašų į peilį“ (b. l. 15). Vėliau atpažinimo metu nukentėjusysis, atpažinęs A. P. kaip dalyvavusį plėšime asmenį, teigė, kad pastarasis jam grasino „įrankiu, panašiu į peilį“ (b. l. 52-54). Bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis paaiškino, kad negali tvirtai pasakyti, ar jam buvo grasinama peiliu. Sulaikymo metu nė pas vieną iš kaltinamųjų peilis nebuvo rastas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas laiko, jog kaltinime išdėstyta aplinkybė, kad kaltinamieji padarė plėšimą panaudojant peilį, yra tik prielaida, o apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis draudžiama. Todėl kaltinamųjų A. P. , K. G. ir P. O. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį. Taip pat, atsižvelgiant į nuoseklius nukentėjusiojo, kaltinamojo A. P. ir K. G. parodymus dėl A. P. suduoto smūgio, patikslinama kaltinamiesiems suformuluotuose kaltinimuose nurodyta aplinkybė, kad kaltinamasis A. P. nukentėjusiajam smogė į veidą galva, o ne ranka.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. V. kaltinamiesiems pareiškė 10 000 Lt civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji A. P. , K. G. ir P. O. nukentėjusįjį panudodami fizinį smurtą ir grasinimus apiplėšė. Kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Plėšimo metu nukentėjusysis A. V. buvo sužalotas. Padarytas sužalojimas pasireiškė tuo, kad A. V. padaryta poodinė kraujosruva nosies srityje, paveikus kietais bukais daiktais, galimai 2008 m. vasario 6 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir padarytas vienu trauminiu poveikiu - tai nustatyta byloje jau aptarta specialisto išvada Nr. Nr. G 787/08 (01). Nukentėjusysis parodė, kad įvykio metu buvo labai išsigandęs, psichologinis išgąstis ir baimė iškart nepraėjo, maždaug dvi savaites po prieš jį įvykdyto nusikaltimo jis įvykį sapnavo. Neginčytina, kad, nukentėjusysis nuo trijų užpuolikų veiksmų patyrė ne tik nustatytą fizinį sužalojimą, bet ir išgąstį, emocinį sukrėtimą. Tai be abejonės susilpnino nukentėjusiojo saugumo jausmą. Taigi šios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 sraipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Nustatyta, kad kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, nukentėjusiojo sveikatai sukelti padariniai yra nežymūs, neturintys ilgalaikio poveikio. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam reikalingas tolesnis gydymas. Kaltinamieji yra jauno amžiaus, nekilnojamo turto neturi, tačiau visi dirba. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamųjų A. P. , K. G. ir P. O. , dirbančių iš esmės mažai kvalifikuotą darbą, pajamos būtų didesnės už vidutines. Kaltinamasis P. O. nurodė, kad ketina tęsti studijas. Šios aplinkybės kaltinamųjų turtinę padėtį leidžia įvertinti kaip mažai palankią, kaltinamųjų nėra pagrindo laikyti pasiturinčiais asmenimis. Atsižvelgdamas į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas konstatuoja, kad pareikštas 10 000 Lt civilinis ieškinys yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas. Teismas laiko, kad civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam A. V. priteistinas 2 400 Lt neturtinės žalos atlyginimas.
Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamieji padarė apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia), kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes.
Kaltinamieji A. P. , K. G. ir P. O. nei bylos ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu iš esmės neneigė, kad apiplėšė nukentėjusįjį A. V., teisminio nagrinėjimo metu dėl to gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė. Kaltinamieji neigė, kad padarė kvalifikuotą plėšimą panaudojant peilį. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustačius, kad kaltinamieji iš tiesų padarė BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, jų prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamieji teisminio nagrinėjimo metu iš esmės sutiko atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą, jie prieštaravo tik dėl ieškinio sumos. Byloje nustatyta, kad turtinė žala nukentėjusiajam atlyginta. Pagal BK 59 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ir šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Teismas laiko, kad minėtos aplinkybės dėl turtinės žalos atlyginimo ir sutikimo atlyginti neturtinę žalą yra visų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamųjų A. P. , K. G. ir P. O. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamųjų A. P. ir K. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje nustatyta, kad kaltinamojo P. O. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme nebuvo aktyvus, šis kaltinamasis prieš nukentėjusįjį fizinio smurto nevartojo, negrasino žodžiu. Kaltinamojo P. O. dalyvavimas plėšimo padaryme pasireiškė tuo, kad jis iš pradžių kartu su kitais dviem kaltinamaisiais priėjo nukentėjusiojo, o po to kartu su kitais dviem kaltinamaisiais vijosi nukentėjusįjį, taip pritarė jų veiksmams ir įbaugino nukentėjusįjį. Toks kaltinamojo P. O. vaidmuo laikytinas antraeiliu, todėl, atsižvelgdamas į jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, to, kad jis veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Kaltinamieji A. P. , K. G. ir P. O. anksčiau neteisti. A. P. 2007-03-23 baustas pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį, K. G. ir P. O. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 65-68, 90-91, 120-121). Visi kaltinamieji į narkologinę įskaitą neįrašyti, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyti (b. l. 125-131), charakterizuojami teigiamai, dirba.
Išvardytų aplinkybių visuma, įskaitant dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą, rodo, kad kaltinamiesiems A. P. ir K. G. skirtina BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo, tačiau artima minimumui, bausmė. Tai, kad kaltinamieji nusikalto pirmą kartą, kritiškai vertina savo elgesį, atlygindami turtinę žalą ir sutikdami atlyginti neturtinę žalą stengėsi sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes, charakterizuojami teigiamai, dirba, yra jauno amžiaus, teismui leidžia konstatuoti, kad kaltinamiesiems A. P. ir K. G. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones, kurios padės įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, ir teismo įpareigojimus.
Skirdamas bausmę kaltinamajam P. O. teismas atsižvelgia į tai, kad nustatytos dvi kaltinamojo P. O. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tik viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamojo P. O. vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Kaltinamasis P. O. anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, dirba, yra jauno amžiaus. Teismo nuomone, bylos aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam P. O. taikytinos BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 3 dalies 3 punkto nuostatos ir kaltinamajam P. O. BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką – laisvės apribojimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti A. P. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2008-02-06 iki 2008-02-07 (1 dieną). Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant šešių mėnesių terminą šiems darbams atlikti, ir įpareigojimą - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kardomąsias priemones A. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
K. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti K. G. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2008-02-06 iki 2008-02-07 (1 dieną). Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant šešių mėnesių terminą šiems darbams atlikti, ir įpareigojimą - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kardomąsias priemones K. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
P. O. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 3 dalies 3 punktą, nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus laiką, susijusį su darbu. Į bausmės laiką įskaityti P. O. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2008-02-06 iki 2008-02-07 (1 dieną).
Kardomąsias priemones P. O. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti nukentėjusiajam A. V. solidariai iš A. P. , K. G. ir P. O. 2 400 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
109,34 Lt, paimtus 2008-02-06 iš A. P. ir saugomus Vilniaus miesto VPK (kasos pajamų orderio kvito Nr. DEP0000037) nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti priteistos nukentėjusiajam A. V. neturtinės žalos atlyginimui.
70 Lt, paimtus 2008-02-06 iš K. G. ir saugomus Vilniaus miesto VPK (kasos pajamų orderio kvito Nr. DEP0000039) nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti priteistos nukentėjusiajam A. V. neturtinės žalos atlyginimui.
50 Lt, paimtus 2008-02-06 iš P. O. ir saugomus Vilniaus miesto VPK (kasos pajamų orderio kvito Nr. DEP0000038) nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti priteistos nukentėjusiajam A. V. neturtinės žalos atlyginimui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.