Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-04-03 · Civilinė byla Nr. e2-3098-496/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-03
Bylos Nr.
e2-3098-496/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Valčiukienė
Ieškovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Atsakovas
J. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3098-496/2018Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00097-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.4; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 3 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui J. V. dėl draudimo išmokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 67,11 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog 2017 m. kovo 29 d. Lenkijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė DAEWOO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės FIAT DUCATO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo J. V. kaltės. Transporto priemonės FIAT DUCATO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filiale, draudimo liudijimo Nr. 12 7005267, todėl AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas išmokėjo dėl minėto eismo įvykio metu apgadintos priklausančios transporto priemonės DAEWOO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 335,57 Eur dydžio išmoką. Ieškovas nurodo, jog atsakovas, būdamas atsakingas dėl žalos padarymo, pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatą raštu per 3 darbo dienas pranešti apie įvykį draudikui, pateikti deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Dėl šios priežasties ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką turėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens pateikta informacija, todėl jis įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos.

Atsiliepimas

Atsakovui J. V. teisėjos nutartimi buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas nuo ieškinio nuorašo įteikimo dienos pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui jis nepateikė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), daroma išvada, kad, pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui, yra pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2017 m. kovo 29 d. Suvalkų mieste, Lenkijoje, įvyko autoįvykis, kurio metu krovininė transporto priemonė FIAT DUCATO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į transporto priemonės BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinę dalį, o ši po smūgio atsitrenkė į transporto priemonę DAEWOO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio DAEWOO savininkui S. S. padaryta 1 423,31 PLN (335,57 Eur) dydžio žala, kurią atlygino ieškovas, remdamasis tarp jo ir atsakovo sudaryta bei galiojančia transporto priemonių valdytojų privalomosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi. Atsižvelgdamas į kalto dėl eismo įvykio asmens, t. y. atsakovo, elgesį po eismo įvykio – teisės aktuose numatytos pareigos neįvykdymas raštu per 3 darbo dienas pranešti draudikui apie eismo įvykį, jo aplinkybes, nebendradarbiavimas, transporto priemonės nepateikimas apžiūrai – ieškovas reikalauja 20 procentų dydžio nuo sumos, išmokėtos dėl eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės DAEWOO, t. y. 67,11 Eur. Ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo 2016 m. rugpjūčio 25 d. įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, 2017 m. balandžio 12 d. draudžiamojo įvykio tyrimo aktas, 2017 m. gegužės 16 d. pretenzija, 2017 m. gruodžio 11 d. pažyma Nr. UŽSK2017/1211-3, patvirtinanti draudimo išmokos užskaitą, nuotraukos ir kiti rašytiniai įrodymai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), ir kuris yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, jog jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 ir 60.4 punktuose numatyta, kad draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos iš valdytojo, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, t. y. jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, arba jeigu nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, raštu duotų po eismo įvykio.

Kadangi ištyrus ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog dėl 2017 m. kovo 29 d. Suvalkų mieste, Lenkijoje, įvykusio eismo įvykio, kurio metu apgadinta transporto priemonė DAEWOO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltas atsakovas J. V., kuris draudikui apie šį eismo įvykį nepranešė, svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo to laiku padaryti, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, darytina išvada, jog atsakovas nesuteikė galimybės draudikui objektyviai ir visapusiškai aiškintis eismo įvykio aplinkybes bei nustatyti eismo įvykio metu padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į tai, kad atsakovas savo pareigos draudikui nevykdė, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas atlyginti Įstatymu numatytą draudimo išmokos dalį yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis, 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punktas, 60.4 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnis, 6.280 straipsnis, 6.1015 straipsnis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovo yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro tik 2,39 Eur, t. y. mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ši suma iš atsakovo nepriteistina (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu ir 286 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti. Priteisti ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, filialo kodas 300665654, iš atsakovo J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 67,11 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 11 centų) draudimo išmokos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. vasario 6 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Daiva Valčiukienė