Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-08-09 · Administracinė byla Nr. AS-611-438/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-09
Bylos Nr.
AS-611-438/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas
V. A.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamam Biržų skyriaus
Trečiasis asmuo
G. S., A. B., A. U., V. P., I. D., R. D.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-611-438/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00161-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atstovaujamam Biržų skyriaus, (tretieji suinteresuoti asmenys – G. S., A. B., A. U., V. P., I. D., R. D.) dėl įsakymų ir nuomos sutarčių panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus (toliau – ir NŽT, atsakovas) vedėjo 2015 m. gegužės 5 d. įsakymo „Dėl Biržų rajono savivaldybės Parovėjos seniūnijos Medeikių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ Nr. 21VĮ-479-(14.21.20 dalis, kuriomis tvirtintas pretendentų, kuriems žemės reformos projekte suformuoti žemės sklypai, jų plotai ir ribos, nustatant šiems žemės sklypams pagrindinę naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą, pobūdį, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas ir servitutus, kurių plotai bei suprojektuotų žemės sklypų kiti kadastro rodikliai nustatomi pagal parengtas kadastro duomenų bylas, sąrašo Nr. 1 nuomoti iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypus: J. L. – (duomenys neskelbtini); G. S. – (duomenys neskelbtini); A. U. – (duomenys neskelbtini); V. P. – (duomenys neskelbtini); I. D. – (duomenys neskelbtini); R. D. – (duomenys neskelbtini), 2) 2016 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 21VĮ-338-(14.21.2), kuriuo G. S. išnuomotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti sudarytą 2016 m. balandžio 26 d. žemės nuomos sutartį Nr. 21SŽN-94-(14.21.55); 2016 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 21VĮ-335-(14.21.2), kuriuo G. S. išnuomotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti sudarytą 2016 m. balandžio 26 d. žemės nuomos sutartį Nr. 21SŽN-93-(14.21.55); 2016 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 21VĮ-337-(14.21.2), kuriuo G. S. išnuomotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti sudarytą 2016 m. balandžio 26 d. žemės nuomos sutartį Nr. 21SŽN-92-(14.21.55); 2016 m. gruodžio 8 d. įsakymą Nr. 21VĮ-1014-(14.21.2), kuriuo A. U. išnuomotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti sudarytą 2016 m. gruodžio 20 d. žemės nuomos sutartį Nr. 21SŽN-295-(14.21.55); 2016 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. 21VĮ-626-(14.21.2), kuriuo J. L. išnuomotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti sudarytą 2016 m. vasario 22 d. žemės nuomos sutartį Nr. 21SŽN-187-(14.21.55); 2016 m. gegužės 2d. įsakymą Nr. 21VĮ-383-(14.21.2), kuriuo V. P. išnuomotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti sudarytą 2016 m. gegužės 2 d. žemės nuomos sutartį Nr. 21SŽN-108-(14.21.55); 2016 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 21VĮ-381-(14.21.2), kuriuo V. P. išnuomotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti sudarytą 2016 m. gegužės 2 d. žemės nuomos sutartį Nr. 21SŽN-107-(14.21.55); 2016 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 21VĮ-382-(14.21.2), kuriuo V. P. išnuomotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti sudarytą 2016 m. gegužės 2 d. žemės nuomos sutartį Nr. 21SŽN-109-(14.21.55); 2016 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 21VĮ-384-(14.21.2), kuriuo V. P. išnuomotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir panaikinti sudarytą 2016 m. gegužės 2 d. žemės nuomos sutartį Nr. 21SŽN-106-(14.21.55); 3) NŽT 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 21VĮ-479-( 14.21.2) dalį, kuriuo patvirtintas Biržų rajono Medeikių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas ir pretendentų, kuriems formuojami sklypai sąrašas, kuriame nurodyta, kad I. D. suprojektuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), o R. D. Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė bei grąžino sumokėtą žyminį mokestį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, teismas sprendė, kad pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, t. y. skundo neteikė NŽT, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Dėl šios priežasties teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl pirmo ir trečio reikalavimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėjas apie ginčijamus įsakymus ir sudarytas nuomos sutartis sužinojo gavęs iš atsakovo 2017 m. balandžio 4 d. raštą, taigi paskutinė diena skundui paduoti buvo 2017 m. gegužės 4 d., o skundą pareiškėjas teismui padavė tiktai 2017 m. gegužės 24 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pridėti bilietai įrodo, jog jis gruodžio 7 d. skrido iš Kauno į Stavangerį, o gegužės 10 d. iš Stavangerio į Kauną, tačiau, teismo vertinimu, bilietai nepatvirtina, kad pareiškėjas nebuvo Lietuvoje per visą laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2017 m. gegužės 10 d., ir kodėl pareiškėjas, sugrįžęs į Lietuvą 2017 m. gegužės 10 d., į teismą su skundu kreipėsi tiktai 2017 m. gegužės 23 d. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą skundui paduoti.

II.

Pareiškėjas V. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad apie ginčijamus aktus sužinojo tik 2017 m. balandžio 4 d., būdamas užsienyje, todėl skundą už jį padavė mama, tačiau teismas skundą paliko nenagrinėtą, kaip paduotą įgaliojimų neturinčio asmens. Pareiškėjas į Lietuvą grįžo tik 2017 m. gegužės 10 d. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog NŽT buvo pateikusi informaciją, jog ginčai turi būti nagrinėjami teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. A. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad dėl dalies skunde keliamų reikalavimų pareiškėjas yra nepasinaudojęs ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, o dėl kitos dalies – pareiškėjas praleido įstatymų nustatytą terminą kreiptis į teismą, o Panevėžio apygardos administracinis teismas nenustatė priežasčių, sudarančių pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjo skundą atsisakyti priimti, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais.

Primintina, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, prašydamas panaikinti NŽT įsakymo dalį, kuria buvo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų eiliškumas į pretendentą sąrašą, suformuoti sklypai konkretiems asmenims, ir šio įsakymo pagrindu priimtus NŽT įsakymus dėl žemės nuomos bei sudarytas nuomos sutartis.

Taigi, kaip matyti iš pareiškėjo skundo reikalavimų, siekiamos iškelti bylos dalykas – valstybinės žemės nuomos santykiai.

Sprendžiant pareiškėjo skundo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme klausimą, pirmiausia pažymėtina, kad teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės nuoma yra civilinis sandoris. Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 9 d. nutartį byloje Nr. T-74, 2013 m. liepos 10 d. nutartį byloje Nr. T-84, 2014 m. balandžio 29 d. nutartį byloje Nr. T-60-2014, 2014 m. liepos 21 d. nutartį byloje Nr. T-93-2014, 2015 m. liepos 27 d. nutartį byloje Nr. T-83/2015).

Akcentuotina, kad iš esmės analogiško pobūdžio byloje, kurioje buvo prašoma panaikinti NŽT įsakymo dalį, kuria buvo patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų eiliškumas į pretendentą sąrašą neįtraukiant ieškovo, panaikinti NŽT įsakymo dalį, kuria kitam asmeniui buvo patvirtinti pardavimui suprojektuoti žemės sklypai, panaikinti NŽT įsakymą, kuriuo buvo nuspręsta parduoti kitam asmeniui žemės sklypus, panaikinti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria kitam asmeniui buvo parduoti valstybinės žemės sklypai ir šių žemės sklypų pirkėjo teises perkelti ieškovui, Specialioji teisėjų kolegija 2015 m. gruodžio 14 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-150/2015 konstatavo, kad aptariamu atveju ginčijamų įsakymų ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu kitas asmuo, kaip civilinės teisės subjektas, įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, o ieškovas, ginčydamas šiuos įsakymus bei sutartį, siekia valstybės ir atsakovo susiklosčiusius civilinius teisinius santykius paneigti. Todėl, Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Atsižvelgus į šią Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, nagrinėjamu atveju spręstina, kad pareiškėjas kelia ginčą, kuris turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, o motyvai, kuriais yra grindžiamas prašomų panaikinti aktų neteisėtumas, keliamo ginčo pobūdžio ir esmės, lemiančių ginčo rūšinį teismingumą, nekeičia. Nors teismas, nagrinėdamas ginčą, turės atsižvelgti ir į tam tikras administracines procedūras, tačiau šis ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, tačiau šią išvadą grindė netinkamais motyvais. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti pareiškėjo skundą, paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRomanas KlišauskasRamutė RuškytėDalia Višinskienė