Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 36 MGL (1800 Eur) bauda;

2) 2018 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį 84 MGL (4200 Eur) bauda;

3) 2019 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. 2024 m. rugsėjo 5 d., apie 20.00 val., gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prieangyje smurtavo prieš V. A., t. y. tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą, ko pasėkoje V. A. patyrė kairės veido pusės sumušimą su įspaustiniu kairės pusės viršutinio žandikaulio priekinės sienos lūžiu bei kraujosruva aplinkiniuose audiniuose, taip pat mūšinę žaizdą ties viršutinės lūpos kairiuoju kampu, tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G-2078/2024 (02) nurodoma, kad V. A. nustatytas kairės veido pusės sumušimas su įspaustiniu kairės pusės viršutinio žandikaulio priekinės sienos lūžiu bei kraujosruva aplinkiniuose audiniuose bei muštinė žaizda ties viršutinės lūpos kairiuoju kampu padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes žandikaulio lūžis sutrikdo sveikatą ilgiau dešimties parų. Sužalojimai padaryti dviem smūgiais ir galimai smūgiuojant kumščiu. Sužalojimai padaryti apie kelios–keliolika valandų iki medikų apžiūros 2024 m. rugsėjo 5 d. 22.58 val. Tiksliau spręsti apie traumos laiką iš turimų sužalojimų nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai nebūdingi griuvimui (kritimui). Taip sužaloti galima tiek spiriant, tiek ir smūgiuojant rankomis (1 t., b. l. 56–58).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. D., atėjęs pas V. A. į namus, tyčia smurtavo prieš jį, tai yra, tyčia ranka smūgiavo V. A. į veido sritį ne mažiau kaip du kartus, tokiu būdu padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminiame bylos nagrinėjime nukentėjusiojo parodymai išliko nuoseklūs ir sutampantys su kita byloje esančia medžiaga. Jie atitinka ir Bendrojo pagalbos centro pateiktame skambučio garso įraše (1 t., b. l. 118–120) užfiksuotus nukentėjusiojo sūnaus M. A. paaiškinimus Bendrojo pagalbos centro darbuotojui, kad R. D. prieš kylant gaisrui jo tėvo namuose, sumušė patį tėvą, suduodamas į žandą, dėl ko padarė akivaizdžius sužalojimus, po ko iš įvykio vietos pasišalino. Šie duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis V. A. negalėjo susižaloti pats griūdamas nuo netyčinio, kaip tvirtina kaltinamasis, pastūmimo ar smūgio, tai yra nagrinėjamu atveju sužalojimai, kaip tvirtina specialistas, galėjo būti padaryti ne tik spiriant, bet ir smūgiuojant rankomis, kas atitinka ir nukentėjusiojo nuo pat įvykio dienos duotus paaiškinimus apie tai, kad R. D. jam smūgiavo ranka.

Sugretinus šiuos parodymus tiek, kiek jie susiję su laiku, kada liudytojas sutiko R. D. ir kiek su juo praleido laiko, su informacija, gauta iš Bendrojo pagalbos centro apie skambučio į pagalbos centrą laiką – 21.19 val. bei tai, kad skambinusysis M. A. paaiškino, kad jo tėvas buvo sumuštas gal pusvalandis iki skambučio, akivaizdžiai matyti, kad R. D. su J. U. susitikęs buvo dar iki konflikto su V. A., o ne po to. Tuo pačiu tai reiškia, kad tą sužalojimą pas R. D. – prakirstą paakį, kurį susitikęs matė pas jį J. U., R. D. patyrė dar iki susitikimo su V. A., kas paneigia jo paaiškinimus, kad tai nukentėjusysis jį sužalojo ir pirmas pradėjo konfliktą. Pažymėtina, kad tokia įvykių seka atitinka ir liudytojos B. L. parodymus apie tai, kad ji matė, kaip R. D. atėjo apie 19.00 val., o išėjo apie 20.30 val., kas ir yra iš esmės apie pusvalandis iki skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą, apie ką paaiškino M. A.. Tokia įvykių seka atitinka ir paties nukentėjusiojo paaiškinimus, kad po to, kai R. D. jį sumušė ir išėjo, pradėjo degti namas.

Taigi išanalizuoti nukentėjusiojo, nurodytų liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam sužalojimai – kairės veido pusės sumušimas su įspaustiniu kairės pusės viršutinio žandikaulio priekinės sienos lūžiu bei kraujosruva aplinkiniuose audiniuose bei muštinė žaizda ties viršutinės lūpos kairiuoju kampu buvo padaryti dviem smūgiais R. D. tyčia smūgiuojant kumščiu nukentėjusiajam būtent kaltinime nurodytą dieną ir įvykio metu. Pažymėtina, kad vien tik pats savaime sužalojimų pobūdis ir mechanizmas, patvirtinantis ne vieną smūgį (trauminį poveikį) ir sukėlęs net žandikaulio lūžį rodo, kad įvykio metu kaltinamasis veikė tik tyčia, smūgiuodamas net keletą kartų, tai darė pakankamai stipriai ir kryptingai smūgiuodamas į galvą. Toks veikimo pobūdis ir smurtinių veiksmų intensyvumas neabejotinai rodo, kad kaltinamasis suvokė savo veikimo pavojingumą, nesunkiai galėjo numatyti, kad tai sukels nukentėjusiajam sužalojimus, ir neabejotinai tokių padarinių siekė. Visa tai neleidžia abejoti nei dėl kaltinime nurodytos vietos, laiko, nei dėl kaltinime nurodyto asmens (kaltinamojo R. D.) ir jo padarytos veikos (suduotų smūgių kumščiu į galvą), nei dėl tokia veika, pasireiškusia akivaizdžiu smurtavimu, sukeltų ir specialisto nustatytų pasekmių – nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Šiuo atveju veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, kadangi V. A. padarytas sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtino specialisto išvada, todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą R. D. pripažinti kaltu padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

R. D. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas jau anksčiau tris kartus teistas, paskutinį kartą už analogišką smurtinį nusikaltimą, baustas anksčiau visais atvejais su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis, tačiau, kaip matyti, R. D. jos nei sulaikė nuo naujo nusikaltimo padarymo, nei paveikė taip, kad jis daugiau iš viso nenusikalstų. Pažymėtina, kad kaltinamasis linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, šiuo metu dalyvauja reabilitacijos programoje ir atitinkamai gyvena reabilitacijos centre. Atsižvelgtina ir į tai, kad naują nusikaltimą R. D. padarė būdamas neatlikęs anksčiau (2018 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu) jam paskirtos 84 MGL (4200 Eur) dydžio baudos (bauda neišieškota) (2 t., b. l. 23–29), kuri nebuvo subendrinta su vėliau jam 2019 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme (ši bausmė yra atlikta). Dėl nurodytos priežasties, paskyrus bausmę už naują nusikaltimą, ji privalės būti subendrinta su iki dabar neatlikta baudos bausme pagal BK 64 straipsnio taisykles.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina viena griežčiausių savo rūšimi iš visų BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių – areštas, jo dydį nustatant didesnį nei šios bausmės dydžio vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu dalyvauja reabilitacijos programoje, galima spręsti apie jo siekį atsikratyti žalingų įpročių ir norą koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Įvertinus ir tai, kad anksčiau jam nebuvo skirtos su laisvės atėmimu bausmės, už naujai padarytą nesunkų nusikaltimą jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas, netaikant intensyvios priežiūros, bet nustatant atitinkamus įpareigojimus pagal BK 75 straipsnio 6 dalį.

BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nustatyta, kad R. D. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam anksčiau paskirtos bausmės – 84 MGL (4200 Eur) baudos, kas reiškia, kad tokiu atveju reikalinga bausmę, paskirtą nauju nuosprendžiu subendrinti su bausme pagal ankstesnį nuosprendį. Tokiu atveju teismas bausmes bendrina pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Kadangi buvusi anksčiau paskirta bauda nesumokėta ir neišieškota, prie naujai paskirtos arešto bausmės pridėtina visa anksčiau paskirta ir neatlikta 84 MGL (4200 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusysis V. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos ir 500 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 37–44). Įvertinus tai, kad V. A. žalą patyrė dėl nusikalstamų R. D. veiksmų, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta neturtinė žala.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismo vertinimu, nukentėjusysis pagrįstai prašo atlyginti neturtinę žalą, kadangi dėl R. D. panaudoto fizinio smurto, nukentėjusiajam V. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taikomas chirurginis gydymas. Nukentėjusysis paaiškino, kad dėl žandikaulio lūžio patyrė stresą ir nepatogumų, kadangi kurį laiką negalėjo normaliai valgyti, matytis su anūkais, patyrė kitų kasdienių nepatogumų, be to, skaudėjo dėl patirtos traumos. Neabejojama, kad nukentėjusysis turėjo jausti diskomfortą bei skausmą dėl lūžusio žandikaulio. Įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininkų interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. R. D. nukentėjusįjį sužalojo veikdamas tiesiogine tyčia, kaltinamasis šiuo metu gyvena reabilitacijos centre, kur kartu dalyvauja ir specialioje reabilitacijos programoje dėl alkoholio vartojimo, nors šiuo metu nedirbantis, tačiau yra darbingo amžiaus. Teismo vertinimu, prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, neproporcinga nei padaryta žala sveikatai, taip pat neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Todėl nukentėjusiojo V. A. pareikštas civilinis ieškinys turi būti mažintinas iki 1200 Eur. Tokia suma, teismo vertinimu, atitinka jam padarytos sveikatos sutrikdymo pasėkoje sukeltus nepatogumus, skausmą, išgyvenimus, atitinka teisingumo principą.

Civilinis ieškinys dėl 500 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo yra grindžiamas tuo, kad jis patirtų sužalojimų gydymui patyrė išlaidas, tačiau nurodė, kad pirkimo kvitų nėra išsaugojęs. Dėl šios priežasties nukentėjusysis negalėjo pateikti jokių išlaidas gydymui patvirtinančių dokumentų, o išsamesnių paaiškinimų dėl to nepateikė nei civiliniame ieškinyje, nei teisiamojo posėdžio metu. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo nėra įrodytas ir neturi būti patenkintas.

Valstybinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį 284,24 Eur dėl turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo gydymo. Kaip matyti iš civilinio ieškinio ir jo priedų (1 t., b. l. 72–74), už nukentėjusiojo V. A. gydymą civilinis ieškovas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 284,24 Eur. Dėl to civilinis ieškinys yra pagrįstas, visiškai įrodytas ir turi būti patenkintas, atitinkamai priteisiant nurodytą sumą ieškovui iš kaltininko.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirt jam areštą 70 (septyniasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie R. D. paskirtos arešto bausmės pridėti visą 2018 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę – 84 (aštuoniasdešimt keturių) MGL (4200 Eur) (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą ir R. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 70 (septyniasdešimt) parų ir 84 (aštuoniasdešimt keturių) MGL (4200 Eur) (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 7, 8 ir 10 punktais, R. D. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Įpareigoti R. D. paskirtą 84 (aštuoniasdešimt keturių) MGL (4200 Eur) (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnis).

Nukentėjusiojo V. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš R. D. 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus) neturtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Civiliniės ieškovės Valtybinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos patenkinti visiškai ir priteisti iš R. D. 284,24 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 24 centus) ieškovo naudai.

R. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.