- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-14
- Bylos Nr.
- 2A-49/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vincas Verseckas (pirm.), Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- V.A., L.A.
- Kategorijos
- 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Vinco Versecko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V.A. ir L.A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-89-153/2005 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šilmeta” ieškinį atsakovams V.A., L.A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Šilmeta” kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V.A., L.A., prašydamas: 1) pripažinti 2004 m. sausio 2 d. nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB ,,Šilmeta” ir V.A., negaliojančia; 2) pripažinti 2004 metų sausio 2 d. patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB ,,Šilmeta” ir L.A., negaliojančia; 3) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovų solidariai 37 500 Lt; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. UAB ,,Šilmeta” administratorius nurodė, jog UAB ,,Šilmeta“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2003 m. gruodžio 23 d. nutarė nuomoti iš V.A. poilsiavietę už neviršijantį 2500 Lt mėnesinį nuomos mokestį bei paadidinti nuomojamas patalpas 100 kv.m. Šių nutarimų pagrindu 2004 m. sausio 2 d. buvo sudarytos su V.A. poilsiavietės, esančios Alytaus raj. Tolkūnų km., nuomos sutartis, pagal kurią bendrovė už nuomojamą poilsiavietę įsipareigojo mokėti po 2500 Lt per mėnesį, ir su L.A. gyv. namo pirmame aukšte bei ūkiniame pastate patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, pagal kurią bendrovė už nuomojamas patalpas įsipareigojo mokėti po 5000 Lt per mėnesį. Ieškovo manymu, atsakovai nesąžiningai nustatė 5 000 Lt kainą per mėnesį už 100 kv. m. ploto patalpas, siekdami kuo didesnės naudos sau. Sutarties sudarymo metu gamybinių patalpų nuomos kaina buvo 3-7 litai už kv.m. per mėnesį. UAB ,,Šilmeta” buhalterinėje apskaitoje nėra jokių duomenų apie darbus, kurie būtų vykdomi patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuris tuo pačiu, yra ir atsakovų - V.A. ir L.A. gyvenamoji vieta. UAB ,,Šilmeta” buhalterinėje apskaitoje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad UAB ,,Šilmeta” darbuotojai naudojosi V.A. poilsiavietės paslaugomis. Šiomis patalpomis UAB ,,Šilmeta” nesinaudojo ir dėl to, kad patalpos visiškai nepritaikytos naudojimuisi žiemos metu, jose nėra elektros ir jokių patogumų. Ginčo sandoriai, UAB ,,Šilmeta” administratoriaus nuomone, yra apsimestiniai, kadangi atsakovai iš UAB ,,Šilmeta” neatlygintinai gavo pinigines lėšas, tačiau jokio turto pagal sutartį UAB ,,Šilmeta” negavo. Minėti sandoriai pažeidžia kreditorių interesus, kadangi lėšas, kurios galėjo būti skirtos atsiskaityti su kreditoriais, pasisavino UAB ,,Šilmeta” administracijos vadovas ir jo šeimos nariai. Pažymėjo, jog UAB ,,Šilmeta” vadovas ir akcininkas V.A. pateikė 2004 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Šilmeta” dėl nemokumo. Kauno apygardos teismas 2004 m. birželio 29 d. nutartimi UAB ,,Šilmeta” iškėlė bankroto bylą. Administratorius nustatė, kad UAB ,,Šilmeta” balanse už 2002 metus įmonės turtas buvo mažesnis už įmonės įsipareigojimus. Tai, ieškovo nuomone, įrodo, kad įmonės akcininkai ir administracija, žinodami apie įmonės nemokumą, privalėjo nesudaryti sandorių, nesusijusių su įmonės veikla, iš kurios gaunamos pajamos, ir nesiimti veiksmų, kurie pažeistų kreditorių interesus. Įmonės balansas aiškiai rodo, kad į balansą įrašyto įmonės turto nepakanka visiems kreditoriniams įsipareigojimams padengti ir įmonė yra nemoki. UAB ,,Šilmeta” administratoriaus teigimu, buvęs ieškovo administracijos vadovas V.A. sudarė patalpų nuomos sandorius dėl savo turto, valdomo bendrąją jungtine sutuoktinių teise su L.A. Nuomos sutartyse nurodytų patalpų ieškovui neperdavė. Pagal sutartis neteisėtai gavo 37 500 Lt. Dėl ginčijamų sandorių skolininko turtas sumažėjo 37 500 litų suma. Sandorio šalys yra tarpusavyje susiję asmenys, todėl, ieškovo atstovo nuomone, akivaizdu, kad atsakovai buvo nesąžiningi CK 6.67 str. pagrindu. Sudarant ginčijamus sandorius buvo pažeisti Civilinio kodekso 1.5 str. 1 d. reikalavimai, taip pat Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 dalies nuostata, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų. Ieškovo atstovas sprendė, jog atsakovai pagal ginčijamas sutartis gavo 37 500 Lt naudą, kuri iš jų priteistina restitucijos pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2005 m. birželio 22 d. sprendimu ieškovo BUAB ,,Šilmeta” ieškinį tenkino - pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2004 m. sausio 2 d. nuomos sutartį tarp UAB „Šilmeta” bei V.A. ir 2004 m. sausio 2 d. patalpų nuomos sutartį tarp UAB „Šilmeta” bei L.A.; taikė restituciją ir priteisė ieškovui BUAB „Šilmeta” iš atsakovo V.A. 12 500 Lt nuomos mokesčio, iš atsakovės L.A. 25 000 Lt. nuomos mokesčio; taip pat priteisė - iš A.A. 375 Lt žyminio mokesčio, 27,15 Lt išlaidų už procesinius dokumentus, 333 Lt advokato atstovavimo išlaidų, iš L.A. 750 Lt žyminio mokesčio, 55,15 Lt išlaidų už procesinius dokumentus, 667 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:
1) BUAB ,, Šilmeta“ sandoriai su atsakovais sudaryti pažeidžiant imperatyvias teisės normas, nustatytas Akcinių bendrovių įstatymo (2003m. įstatymo redakcija) 22 straipsnio 8 dalyje bei CK 1.5 straipsnyje, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais (CK 1.78, 1.86, 6.66 str.) ir taikytina restitucija;
2) byloje nėra įrodymų, kad UAB „Šilmeta” darbuotojai naudojosi poilsiavietės paslaugomis; poilsio patalpų nuoma buvo neprotingas ir nesąžiningas sprendimas;
3) nebuvo jokio būtinumo sudaryti gamybinių patalpų nuomos sutartį su atsakove L.A., kadangi bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Šilmeta” turėjo pakankamai geras patalpas gamybai vykdyti, su tinkama apsauga (patalpose buvo įrengta brangi signalizacija); nuomos sutartimi buvo nurodyta neprotingai didelė mokesčio nuomos kaina - 5 000 Lt ir nebuvo pagrindo už jas tiek mokėti, nes patalpos buvo nepritaikytos gamybai; be to UAB „Šilmeta” galėjo naudotis turimomis gamybos patalpomis arba nuomoti netoli įmonės gamybinės paskirties patalpas už žymiai mažesnę kainą; byloje nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kad ginčo patalpose vyko gamybos procesai; be to įmonės administratorius iš nuomuojamų patalpų jokio turto neperėmė;
4) nuomos sutartys buvo apsimestinės, nes V.A. būdamas įmonės direktoriumi ir akcininku žinojo įmonės turtinę padėtį, pats būdamas įmonei skolingas, sudarė nuomos sutartį su savo sutuoktine ir pats su savimi,
5) atsakovai buvo nesąžiningi ir dėl to, kad atsakovė L.A. yra tuometinio UAB „Šilmeta“ vadovo V.A. sutuoktinė, tokiu būdu V.A., būdamas įmonės direktoriumi, sudarė sau ir savo tėvui V.P.A. sąlygas, realiai negrąžinti įmonei 37 500 Lt skolos, tuo padidėjo įmonės skola kreditoriams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai L.A. ir V.A. prašo Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio mėn. 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo BUAB „Šilmeta” ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas, reguliuojančias sutarčių sudarymą, nutraukimą, bei materialines teisės normas, reguliuojančias visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir visuotinių akcininkų susirinkimų neteisėtumo apskundimo tvarką. Teismo teiginys, jog sudarant ginčijamus sandorius buvo pažeisti CK 1.5 str. reikalavimai bei Akcinių bendrovių įstatymo 22 str. 8 d. nuostatos, nepagrįstas. Apeliantų teigimu, sudarant minėtus patalpų nuomos sandorius jokios teisės aktų normos pažeistos nebuvo. Teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė ABĮ 22 str. 8 d. nuostatas. Pažymi, jog, sudarant minėtus sandorius, bendrovės valdymo organai veikė vadovaudamiesi 2003 m. gruodžio 23 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, kuriuo buvo įtvirtintas bendras sprendimas, išnuomoti poilsiavietę iš V.A. ir įgalioti akcininką J.M. sudaryti nuomos sutartį ir ją pasirašyti nustatant, kad nuomos mokestis už mėnesį neviršytų 2 500 Lt, bei padidinti nuomojamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) iki 100 kv. m. Bendrovės vadovas ir J.M. buvo įpareigoti sudaryti minėtas sutartis ir jas sudarydami tik vykdė savo pareigas. Be to visuotinio akcininkų sprendimas neprieštaravo bendrovės įstatams ir nebuvo priešingas įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams - UAB „Šilmeta” įstatų 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad UAB „Šilmeta” gamina centrinio šildymo katilus, įrenginėja vamzdynus, teikia technines konsultacijas ir kt.; šių įstatų 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad UAB „Šilmeta”, įstatuose numatytiems tikslams įgyvendinti, gali pirkti ar kitokiais būdais įsigyti turtą taip pat jį parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti. Apeliantai nurodo, sutarčių sudarymo tikslingumą lėmė ir tai, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB „Šilmeta” vykdė savo veiklą nuo pat įregistravimo, t.y. UAB „Šilmeta” iš L.A. ir anksčiau nuomavo patalpas, o 2002 m. sausio 2 d. patalpų nuomos sutartis tarp UAB „Šilmeta” ir L.A. buvo sudaryta dėl patalpų ploto padidinimo, kadangi UAB „Šilmeta” reikėjo papildomų patalpų katilų automatikos gamybai vykdyti.
Teismo teiginys, jog byloje nėra jokių įrodymų, įrodančių, kad UAB „Šilmeta” darbuotojai naudojosi poilsiavietės paslaugomis, nepagrįstas. Apeliantai teigia, jog poilsiavietė buvo naudojama pagal tikslinę paskirtį - įmonės reprezentacinėms reikmėms, nes tokio tipo patalpų UAB „Šilmeta” neturėjo. Joje vykdavo UAB „Šilmeta” administracijos susitikimai su verslo partneriais, akcininkų susirinkimai, o taip pat jos buvo naudojamos darbuotojų reikmėms bei poilsiui. Apeliantai nesutinka su teismo teiginiais, kad poilsio patalpų nuoma buvo neprotingas ir nesąžiningas sprendimas, dėl to, kad įmonei tokių patalpų reikėjo ne tik reprezentacijai, bet ir darbuotojams - pailsėję darbuotojai, jaučiantys, kad jais rūpinamasi, dirba daug geriau ir efektyviau.
Nepagrįsti teismo argumentai, jog nebuvo jokio būtinumo sudaryti gamybinių patalpų nuomos sutartį su atsakove L.A., kadangi bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Šilmeta” turėjo pakankamai geras patalpas gamybai vykdyti, su tinkama apsauga (patalpose buvo įrengta brangi signalizacija); nuomos sutartimi buvo nurodyta neprotingai didelė mokesčio nuomos kaina - 5 000 Lt ir nebuvo pagrindo už jas tiek mokėti, nes patalpos buvo nepritaikytos gamybai; be to UAB „Šilmeta” galėjo naudotis turimomis gamybos patalpomis, arba nuomoti netoli įmonės gamybinės paskirties patalpas už žymiai mažesnę kainą; byloje nėra dokumentų, kurie patvirtintų, kad ginčo patalpose vyko gamybos procesai ir dirbo įmonės darbininkai; iš minėtų patalpų įmonės administratorius neperėmė jokio turto Apeliantai teigia, jog šie teismo teiginiai akivaizdžiai prieštarauja sekantiems teismo teiginiams, kuriais teismas tvirtina, kad po UAB „Šilmeta” įregistravimo adresu (duomenys neskelbtini), įmonė kurį laiką neturėjo kitų gamybos patalpų, t.y. kad įmonė savo veiklą vykdė patalpose esančiose aukščiau minėtu adresu. Apeliantai pažymi, jog tai patvirtina aplinkybė, kad įmonė buvo įregistruota ir jos buveinės adresas iki šios dienos yra: (duomenys neskelbtini). Šiose išsinuomotose ūkinėse patalpose UAB ,,Šilmeta“ vykdė ūkinę-komercinę veiklą, jos buvo naudojamos gamybinei veiklai - katilų automatikos gamybai ir surinkimui. Tuo tarpu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, tiksliau pirmas aukštas, taip pat buvo naudojamas kaip UAB „Šilmeta“ sandėlis, t.y. buvo įvairių gamybinėje veikloje reikalingų įrankių, kitų reikmenų ir žaliavų laikymo vieta, nes šalia išsinuomotose ūkinėse patalpose buvo surinkinėjama šildymo katilų automatika ir elektrinė dalis. Dėl to 2004 m. sausio mėn. 2 d. nuomos sutartimi buvo juridiškai įforminta ir pratęsta faktinė ūkinių patalpų nuomos sutartis ir kartu įteisintas gyvenamojo namo pirmojo aukšto naudojimas. Teismas į šiuos faktus nekreipė dėmesio, nors, apeliantų teigimu, tai buvo nurodyta atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį, kad patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta ne dėl naujų patalpų, o dėl patalpų, kuriose UAB „Šilmeta“ visą laiką vykdė savo veiklą, ploto padidinimo. Apeliantas mano, jog toks įmonės sprendimas buvo ir yra logiškas, nes būtų netikslinga nuomoti dar vienas patalpas gamybai kitoje vietoje, juo labiau, kad patalpų padidinimo ploto klausimas nuspręstas visuotiniu akcininkų susirinkimo metu. Be to prieš priimant sprendimą padidinti nuomojamų patalpų plotą, buvo apsvarstyti įvairūs variantai ir pasirinktas pats ekonomiškiausias, tai įrodo, kad įmonės akcininkai ir vadovai veikė įmonės interesais, o jų sprendimai atitinka CK 1.5 str., bei ABĮ 22 str. 8 d. reikalavimus. Nepagrįstas teiginys, jog UAB „Šilmeta“ savo veiklą galėjo vykdyti jau turimose patalpose, kad UAB „Šilmeta“ turėjo geras patalpas gamybai vykdyti, su tinkama apsauga, patalpose buvo įrengta brangi signalizacija. Apeliantai nurodo, jog toks teiginys neįrodo, kad minėtos patalpos tikrai buvo geros, o juo labiau, kad jų pakako UAB „Šilmeta“ veiklai vykdyti, nes šis teiginys yra ne kas kita kaip circulus vitiosus arba vadinamasis „ratas argumentacijoje“, kuris jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip įrodymas.
Teismo teiginiai, jog nuomos sutartys buvo apsimestinės, nes V.A. būdamas įmonės direktoriumi, akcininku žinojo įmonės turtinę padėtį, būdamas įmonės skolininku, sudarė nuomos sutartį su savo sutuoktine ir pats su savimi, nepagrįsti, nes teismas netinkamai interpretuoja norminių teisės aktų nuostatas. Apeliantai teigia, jog nei CK, nei ABĮ, nei kiti Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nedraudžia įmonės direktoriui sudaryti sutartis su fiziniu asmeniu, nors tai būtų ir tas pats asmuo, nes direktorius atstovauja juridinį asmenį, tokiu būdu sutartis yra sudaroma ne tarp dviejų fizinių asmenų, o tarp juridinio ir fizinio asmens. Be to toks teismo teiginys pažeidžia ABĮ 37 str. 8 d. (2003-12-11 d. redakcija), kurioje nustatyta, kad bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę sudaryti sandorius, bei prieštarauja byloje esantiems įrodymams - nuomos sutartį su V.A. sudarė UAB „Šilmeta“, atstovaujama J.M., tai patvirtina ir 2003m. gruodžio 23 d. UAB „Šilmeta" visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas bei 2004 m. sausio 2 d. nuomos sutartis.
Šalies argumentai
Apeliantai nesutinka ir su teismo teiginiais, jog atsakovai buvo nesąžiningi dėl to, kad atsakovė L.A. yra buvusio UAB „Šilmeta“ vadovo V.A. sutuoktinė, prašymus tvirtino ir pats patenkino V.A., tokiu būdu V.A., būdamas įmonės direktoriumi, sudarė sau ir savo tėvui V. P.A. sąlygas, realiai negrąžinti įmonei 37 500 Lt skolos, tuo padidėjo įmonės skola kreditoriams. Apeliantai nurodo, šie teiginiai prieštarauja šiems faktams: 1) kaip minėta, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) UAB „Šilmeta“ jau nuo pat egzistavimo pradžios vykdė savo veiklą; 2) L.A. nežinojo ir negalėjo žinoti apie UAB „Šilmeta“ gresiantį bankrotą; faktas, kad V.A. yra L.A. vyras, neįrodo, kad jis pasakodavo apie UAB „Šilmeta“ vykstančius procesus, taip pat nereiškia, kad V.A. pranešė jai ir apie gresiantį bankrotą; V.A. patvirtina, kad žmonai L.A. niekada nepasakojo savo darbo reikalų; ji nieko nežinojo apie UAB „Šilmeta“ gresiantį bankrotą, tai gali patvirtinti ir L.A.; faktą, kad L.A. nieko apie įmonės padėtį nežinojo patvirtina ir tai, kad ji nebuvo įmonės akcininke, todėl ji negalėjo ir nežinojo apie esamą įmonės padėtį.
Apeliantai prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, jog atsakovai už nuomą pinigų negavo ir byloje nėra buhalterinių dokumentų (mokėjimo pavedimų, kasos išlaidų orderių) patvirtinačių tai. Dėl to, apeliantų teigimu, restitucija šiuo atveju yra negalima, nes piniginių lėšų iš 2004 m. sausio mėn. 2 d. nuomos sandorių negauta. Be to teismas negalėjo taikyti CK 6.66 str., nes atsakovai buvo sąžiningi. Teismas neatsižvelgė ir neištyrė visų byloje esančių aplinkybių, tuo pažeidė CPK 14 straipsnio reikalavimus. Be to teismo sprendimas neteisėtas ir dėl to, kad nebuvo paneigtas sutarčių sudarymo teisinis pagrindas, t.y. 2003 m. gruodžio 23 d. UAB „Šilmeta“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas. Teismas į šį faktą neatsižvelgė, nors apeliantų teigimu, triplike nurodė, kad kreiptis į teismą, ar minėtas visuotinis akcininkų susirinkimo protokolas atitinka LR įstatymus ir bendrovės įstatus, ar dėl protokolo panaikinimo, turi teisę tik UAB „Šilmeta“ akcininkai, kurie turi balsavimo teisę. Pažymi, jog šioje byloje tai padaryta nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų CPK 318 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 23 d. UAB ,,Šilmeta“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo akcininkai V.P.A., V.A. ir J.M., nutarė nuomoti iš bendrovės generalinio direktoriaus V.A. poilsiavietę reprezentacinėms bendrovės reikmėms bei darbuotojų poilsiui ir padidinti nuomojamas iš generalinio direktoriaus V.A. sutuoktinės L.A. patalpas, papildomai išnuomojant 100 kv. metrų (8 b.l.). Vykdydama susirinkimo nutarimus bendrovė ,,Šilmeta“ 2004 m. sausio 2 d. sudarė su V.A. ir L.A. nuomos sutartis, kuriomis išsinuomojo už 2500 Lt nuomos mokestį per mėnesį V.A. priklausančią poilsiavietę, esančią (duomenys neskelbtini), ir už 5000 Lt nuomos mokestį per mėnesį L.A. priklausančias ūkines patalpas bei gyvenamojo namo pirmąjį aukštą, esančius (duomenys neskelbtini) (21, 26 b.l.). UAB ,,Šilmeta“ 2004 m. gegužės mėnesį priskaitė V.A. už poilsiavietės nuomą 12 500 Lt bei L.A. už patalpų nuomą 25000 lt (22, 28 b.l.) ir nuomos mokestį, kurį turėjo mokėti už nuomojamas poilsiavietę ir kitas patalpas (12 500 Lt už poilsiavietę ir 25000 Lt už patalpas), įskaitė už V.P.A. ir V.A. skolas bendrovei (24, 29 b.l.). Kauno apygardos teismas 2004 m. birželio 29 d. nutartimi patenkino UAB ,,Šilmeta“ direktoriaus bei bendrovės kreditorių ieškinius (prašymus) ir iškėlė UAB ,,Šilmeta“ bankroto bylą (7 b.l.). Šiuo metu UAB ,,Šilmeta“ likviduojama ir savo reikalavimus V.A. bei L.A. perleido UAB ,,Eikla“ (173, 178 b.l.).
Bankrutuojančios UAB ,,Šilmeta“ administratorius pareiškė ieškinį dėl minėtų poilsiavietės bei kitų patalpų nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir nurodė, kad nuomos sutartys nebuvo realiai vykdomos, jos buvo fiktyvios, sutartimis siekta gauti neteisėtos naudos. Administratoriaus nuomone, nuomos sutartys sudarytos nesąžiningai, prieštaravo bendrovės veiklos tikslams ir pažeidė jos kreditorių interesus, nes bendrovė dėl šių sutarčių neteko dalies turto.
Minėta, kad nuomos sutartis UAB ,,Šilmeta“ sudarė su bendrovės generaliniu direktoriumi V.A. ir jo sutuoktine L.A., todėl preziumuojama, kad nuomos sutarčių šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 str.). Atsakovai V.A. ir L.A. teigė, kad nuomos sutartys buvo sąžiningos ir realiai vykdomos, tačiau pirmosios instancijos teismui ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir nenurodė įrodymų, kurie patvirtintų, kad bendrovės veiklai nuomos sutartyse aptartos patalpos buvo reikalingos ir bendrovė jas naudojo (nuomojo). Iš bylos dokumentų matyti, kad UAB ,,Šilmeta“ turėjo gamybines patalpas, kuriose vykdė veiklą. Duomenų, kad bendrovei buvo reikalingos papildomos gamybinės patalpos ir kad nuomos sutartyje aptartose gyvenamojo namo bei ūkinio pastato patalpose vykdė veiklą nėra. Taip pat nėra duomenų, kad bendrovė, jos darbuotojai naudojosi nuomos sutartyje nurodyta poilsiaviete. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas J.N. parodė, kad gyvena šalia A.M. poilsiavietės. Poilsiavietės namelis neturi laiptų, joje nėra elektros ir 2004 m. pirmais mėnesiais jis nepastebėjo, kad poilsine kas nors naudotųsi. Remdamasis byloje surinktais įrodymais pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su ieškovo pozicija ir pripažino, kad nuomos sutartys buvo sudarytos fiktyviai, neketinant nuomoti ir nenuomojant sutartyse aptartų patalpų, tačiau nepagrįstai šiuos sandorius įvardijo apsimestiniais. Apsimestinis sandoris tai sandoris, kuriuo siekiama pridengti (paslėpti) kitą sandorį (CK 1.87 str.). Šiuo atveju nuomos sutartimis nebuvo siekiamam pridengti kitą sandorį, jos sudarytos tik dėl akių, neketinant sukurti nuomos ar kitokių teisinių santykių. Sudarytomis nuomos sutartimis buvo siekiama neteisėtai gauti iš bendrovės pinigų, vėliau, prisidengiant tariamais nuompinigiais, buvo padengtos bendrovės skolininkų prievolės. Tokie sandoriai laikomi tariamais, jie negalioja nuo sudarymo momento ir viena jų šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 str., 1.86 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismas nors netinkamai kvalifikavo sandorius, tačiau iš esmės pagrįstai pripažino, kad jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negalioja, bei taikė restituciją ir priteisė UAB ,,Šilmeta“ naudai iš V.A. 12 500 Lt, o L.A. 25 000 Lt.
Remdamasi tuo, kad pasakyta, kolegija priėjo išvados, kad apeliantų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu ir jį naikinti.
Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2005 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.