Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos, teikiančios išvadą byloje, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų rajone atstovėms A. U., R. O.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui A. L., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Prienų rajone, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė G. M. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui A. L., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Prienų rajone, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, kuriuo prašo nepilnamečio sūnaus D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina G. M., iš atsakovo A. L. nepilnamečio sūnaus D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant įstatyto nustatyta tvarka, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis sūnaus motiną G. M., priteisti iš atsakovo A. L. nepilnamečio sūnaus D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 12 d., skaičiuojant už vieną mėnesį po 200 Eur, iš viso 7 200 Eur, priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei.

Ieškinyje nurodė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 1-4), kad (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė sūnus D. L.. Atsakovas neneigė savo tėvystės, todėl tėvu nurodytas sūnaus gimimo liudijime. Gimus sūnui ieškovė su atsakovu gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį, rūpinosi sūnumi, tačiau, kai sūnui sukako treji metai, šalių santykiai pašlijo ir jie išsiskyrė. Išsiskyrus atsakovas visiškai nusišalino nuo sūnaus auklėjimo bei išlaikymo, visiškai nesidomėjo jo gyvenimu, nepalaiko jokio tarpusavio ryšio, todėl mano, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove geriausiai atitiktų jo interesus, kadangi ieškovė turi realią galimybę sudaryti jam tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Šiuo metu šalių sūnus D. L. gyvena kartu su ieškove (duomenys neskelbtini). Sūnaus poreikių tinkinimui kas mėnesį būtina skirti išlaikymui apie 400 Eur. Didžiąją šios sumos dalį reikalinga išleisti sūnaus maitinimui, likusius pinigus skirti vitaminams, higienos reikmenims, rūbams, avalynei. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini), jam nėra paskirta socialinė parama, todėl kiekvieną dieną sūnui pavalgyti mokykloje duoda po 3 Eur, kas mėnesiui sudaro 60 Eur. Šiuo metu sūnaus poreikiai labai išaugo, jis nori leisti laisvalaikį su draugais, lankytis mokamuose kultūriniuose renginiuose. Ieškovė šiuo metu neišgali tinkamai tenkinti vaiko poreikių. Pažymėjo, kad visus būtiniausius maisto produktus – daržoves, kiaušinius, mėsą, pieno produktus perka iš ūkininkų, todėl jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturi. Drabužius, avalynę sūnui perka turguje, dėvėtų drabužių parduotuvėse, dėl ko pirkimo kvitų taip pat neturi. Nurodė, kad sūnus gyvena kartu su ieškove, reiškia, kad jai tenka pareiga suteikti vaikui gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas jo augimui ir vystymuisi, taip pat kasdienė sūnaus priežiūra, rūpinimasis vaiku. Atsakovas A. L. neteikia sūnui materialinio išlaikymo, todėl visa sūnaus išlaikymo našta tenka vienai ieškovei, nors jos finansinė padėtis labai sunki. Ieškovė nurodė, jog neturi jokio pragyvenimo šaltinio, registruota užimtumo tarnyboje kaip ieškanti darbo, jai nepriklauso jokios išmokos, nes prieš tai gyveno užsienyje. Su sutuoktiniu Z. M. turi įsigiję dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini)., savo vardu registruotos transporto priemonės neturi. Atsakovas po išsiskyrimo 2011 m. sūnaus materialiai nerėmė, todėl už paskutinius trejus metus nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 12 d. iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, už vieną mėnesį skaičiuojant po 200 Eur, t. y. 7 200 Eur.

Ieškovė teismo posėdyje ieškinį dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ja, išlaikymo priteisimo po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis palaiko pilna apimtimi, sutinka mažinti ieškinio reikalavimą išlaikymo įsiskolinimo dalyje kas mėnesį 80 Eur suma, nepaisant to, kad atsakovas minėto dydžio sumą į jos anglišką sąskaitą pervesdavo ne sistemingai, o su pertraukomis. Ieškovės paskaičiavimu, už trejus metus tai sudarytų 2 880 Eur, šią sumą sutinka išminusuoti iš prašomos priteisti 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos. Ieškovė paaiškino, kad iki sūnui sukako 3 metai su vaiko tėvu, neįregistravusi santuokos, gyveno Anglijoje, po ko santykiai tarp šalių pašlijo ir jiedu, būdami užsienyje, gyveno atskirai, vėliau ieškovė būdavo tai Anglijoje, tai Lietuvoje. Šalių sūnus faktiškai 2 metai nesimatęs su atsakovu, jie nebendrauja nei telefonu, nei kitais socialiniais tinklais. Pats atsakovas nutraukė tiek telefoninius, tiek be kokius kitus ryšius su ieškove ir sūnumi. Anksčiau, t. y. šalims gyvenant užsienyje, atsakovas sūnaus išlaikymui į savaitę teikė po 20 Eur, kas sudarė 80 Eur per mėnesį. Pastaruoju metu 2 mėnesiai iš eilės išlaikymo vaikui atsakovas iš viso neteikia. Paaiškino, kad 2016 m. kovo mėnesį ji su sūnumi parvyko į Lietuvą. Šalių sūnus (duomenys neskelbtini) lankys penktą klasę. Anglijoje vaikas baigė tris klases, tačiau, grįžus į Lietuvą, teko eiti į pirmą klasę, nes šiose valstybėse skirtinga mokymosi sistema. Nurodė, kad ji nuo šių metų balandžio mėnesio įsidarbino barmene, jos darbo grafikas 5-6 dienos per savaitę nuo 11 val. iki 19 val., laisva diena pirmadienis, kartais ir sekmadienis. Ieškovė gauna minimalų darbo užmokestį. Jokių socialinių išmokų ji negauna, kadangi santuoka su esamu sutuoktiniu, kuris nėra vaiko tėvas, nenutraukta, šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Ieškovė su sūnumi gyvena jai ir sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame bute, kuris šiai dienai nėra padalintas, kitų išlaikytinių neturi, prieš mėnesį savo vardu įsigijo transporto priemonę. Ji pati yra sveika, darbinga. Ieškovės turimomis žiniomis atsakovas yra baigęs profesinę mokyklą, Anglijoje jis dirbo statybose, jo šeiminė – turtinė padėtis, gaunamas darbo užmokestis ieškovei nėra žinomas. Nurodė, kad atsakovas su sūnumi nuo trejų metų amžiaus matėsi kartą du į metus, vaikui tėvo netrūksta, jis jo nesiteirauja. Kadangi pats atsakovas nerodė ir nerodo iniciatyvos bendrauti su vaiku tarp judviejų nėra artimo ryšio, o pastaruoju metu tėvo ir vaiko ryšys visiškai nutrūkęs. Ieškovė sūnui duoda kasdien po 3 Eur pavalgyti mokykloje, maisto, kurį valgo namuose, išlaidų neskaičiuoja, kadangi viską perka dviem asmenimis, sau ir sūnui, pramogoms, žaidimams kas mėnesį skiria sūnui nuo 10 iki 30 Eur, pavyzdžiui, cirko bilietas kainuoja 10 Eur, „kebabui“ nusipirkti ar kitokiai pramogai savaitgaliui duoda po 5 Eur. Vaikas turi mobilųjį telefoną, kurio sąskaitą papildo kartą į savaitę už 4 Eur, kas mėnesiui sudaro 16 Eur, interneto paslaugos kas mėnesį kainuoja 25 Eur. Pratyboms mokykloje praeitais mokslo metais išleido apie 60 Eur, sūnui reikalingi drabužiai, avalynė, sportinė apranga kūno kultūros pamokoms. Drabužiais ir avalyne ją paremia sesuo, mokesčius už butą sumokėti padeda jos tėvai. Prieš tai ieškovė buvo dirbusi tik užsienyje, o, kadangi parvykus į Lietuvą neturėjo pusantrų metų darbo stažo, nors ir registravosi Užimtumo tarnyboje, tačiau jokių išmokų negavo dėl to, kad nebuvo išdirbusi būtino darbo stažo išmokoms gauti. Šalių sūnus ypatingų poreikių, diagnozuotų ligų neturi, yra sveikas. Vaikas nemokamo maitinimo mokykloje negauna, būsto, kuriame gyvena išlaikymas, kainuoja apie 120 Eur per mėnesį, ieškovę remia tėvai. Kadangi šiuo metu vyksta skyrybų procesas, turtas, kuriame gyvena, yra nepadalintas. Kai gyveno su atsakovu užsienyje, nuomojosi būstą, kai išsiskyrė, nėra žinoma jo gyvenamoji ar darbo vieta. Ji informavo atsakovą apie iškeltą civilinę bylą, tačiau nuo šių metų vasario mėnesio jis ignoruoja socialiniuose tinkluose jos rašomas žinutes. Ji praeityje buvo bausta dėl greičio viršijimo, nėra teista, neįrašyta psichiatro – narkologo įskaitoje, žalingų įpročių neturi.

Ieškovės atstovė advokatė Rasa Malinauskienė teismo posėdyje pritaria ieškovės išsakytai pozicijai. Nurodė, kad šiuo metu Lietuvoje minimali alga yra 440 Eur, kas, padalijus tėvams lygiomis dalimis, kiekvienam iš jų tektų po 220 Eur vaiko išlaikymui. Šiuo atveju ieškovė prašo mažesnės išlaikymo sumos, todėl yra pagrindas ieškinį šioje dalyje tenkinti visiškai. Kadangi ieškovė neprieštarauja ir sutinka, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų sumažintas 2 880 Eur suma, pritaria ir šiam ieškinio reikalavimui. Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, kadangi ieškovę ir sūnų sieja artimas ir glaudus ryšys, tėvas visiškai nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti vaiką, juo nesidomi, nebendrauja, nerodo tam iniciatyvos. Šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, ieškovę charakterizuojančius duomenis, turi būti tenkintinas.

Ieškovės procesinius dokumentus išsiuntus ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) – jie grįžo neįteikti su nuoroda, kad adresatas neatsiėmė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 25-26). Teismo iniciatyva buvo nustatytas kitas galimas atsakovo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu atsakovui išsiuntus procesinius dokumentus šie vėl grįžo neįteikti su nuoroda, kad adresatas neatsiėmė (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 32-33). Teismo iniciatyva patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad atsakovas niekur nedirba (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 27, 35). Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro departamento duomenimis nustatyta, kad atsakovas deklaravo išvykimą į užsienį (Jungtinę Karalystę) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 31). Esant šioms aplinkybėms teismas, atsižvelgdamas išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, nagrinėja bylą atsakovui nedalyvaujant, kuris, būdamas informuotas apie iškeltą civilinę bylą viešo paskelbimo būdu paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 36-37, 42-44, 70-71), atsiliepimo į ieškinį nepateikė, įgalioto atstovo byloje nepaskyrė, nei į parengiamąjį, nei į teismo posėdžius neatvyko. Tokie duomenys liudija, kad atsakovas nesidomi ir nesirūpina bylos eiga, ieškovės paaiškinimais teismo posėdyje, jis yra abejingas procesui.

Išvadą byloje teikianti institucija tiek teismui pateiktoje išvadoje (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 55-56), tiek ir teismo posėdyje ieškiniui pritaria ir jį palaiko. Nurodė, kad lankėsi ieškovės namuose, aplinka atitinka sąlygas nepilnamečiui vaikui augti ir vystytis, namuose švaru, tvarkinga, yra reikalingi daiktai, vaikas jaučiasi saugus ir ramus. Atstovės paaiškinimais ieškovė nebausta administracine tvarka, vaiko teisių pažeidimų nėra fiksuota, atvejo vadyba taikyta šeimai nebuvo, duomenų iš neigiamos pusės charakterizuojančių ieškovę neturi, prieš parodymų vaiko globai nėra. Vaikui saugu ir gera su mama, todėl tikslinga nepilnamečio gyvenamąją vietą nustatyti su motina, tai atitinka sūnaus nuomonę ir geriausius interesus, nes šalių sūnus ilgą laiką faktiškai auga su motina, atsakovas nusišalinęs nuo tėvo pareigų. Atstovė nurodė, kad šalių sūnaus paaiškinimais tėtis turi dukrą, daugiau apie tai paaiškinti atstovė negali, nes tokios aplinkybės iš kitų šaltinių jai nėra žinomos. Dėl atsakovo teikto išlaikymo, sutinka, kad ieškinys toje dalyje būtų sumažintas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė G. M. teismui pateiktu ieškiniu prašo nepilnamečio sūnaus D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3. 174 straipsnio 2 dalis). Atsakovas teismui atsiliepimo dėl to nepateikė, savo reikalavimo neišdėstė.

Bylos duomenimis matyti, kad ieškovė G. M. ir atsakovas A. L. yra nepilnamečio D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 9). Ieškovė su nepilnamečiu sūnumi šiuo metu gyvena ir gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 8, 11).

Pažymėtina, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Remiantis vaiko teisių apsaugos institucijos išvada ir šios institucijos darbuotojos paaiškinimais teismo posėdyje ieškovės namuose aplinka atitinka sąlygas nepilnamečiui vaikui augti ir vystytis, namuose švaru, tvarkinga, yra reikalingi daiktai, vaikas jaučiasi saugus ir ramus, vaikui yra saugu ir gera su mama. Bylos duomenimis šioje vietovėje šalių sūnus lanko ugdymo įstaigą, turi bendraamžių, su kuriais leidžia laisvalaikį, bendrauja su ieškovės artimaisiais, todėl tikslinga šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su motina, tai atitinka vaiko nuomonę ir geriausius jo interesus. D. L. faktiškai nuo mažens auga su ieškove, kuri vaiku rūpinasi, jį prižiūri, juos sieja glaudus ir artimas tarpusavio ryšys, duomenų, iš neigiamos pusės charakterizuojančių ieškovę byloje nėra pateikta, tuo tarpu atsakovas nusišalinęs nuo tėvo pareigų sūnaus atžvilgiu, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nepilnamečio D. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove G. M..

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atgauti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo sūnus (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 9). Ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Z. M., su kuriuo, kaip nurodė teismo posėdyje, vyksta skyrybų procesas (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 10). Tokias aplinkybes patvirtina informacinės teismų sistemos Liteko duomenys. D. L. socialinė parama mokiniams (pietūs, parama mokinio reikmėms) nepaskirta (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 12). Ieškovė nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo valdybos Užsienio išmokų tarnybos išmokų negavo (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 14), nuo 2018 m. spalio 5 d. registruota Užimtumo tarnyboje (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 13), Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriuje išmokų negauna (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 84). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė G. M. nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. spalio 3 d. vykdė individualią veiklą, dirbo nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. sausio 2 d. ir nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 63-64, 89-91, 111), ji bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi 47.59 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 15), transporto priemonių 2018 m. spalio 10 d. duomenimis nėra įgijusi (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 16).

Pažymėtina, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nepilnamečio vaiko poreikių lentelėje ieškovė nurodė, kad per mėnesį vaikui reikalingi pinigai sudaro 400 Eur: 150 Eur maistui, 60 Eur maitinimui mokykloje, 20 Eur higienos reikmenims, 120 Eur drabužiams ir avalynei, 20 Eur vaistams ir vitaminams bei 30 Eur ugdymo, mokymosi priemonėms ir laisvalaikiui (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 17).

Atsakovas A. L. bylos duomenimis nuo 2011 m. balandžio 19 d. deklaravęs išvykimą į užsienį (Jungtinę Karalystę) (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 39), Lietuvos Respublikoje nedirba (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 27, 35, 92), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 41, 68). Ieškovės teigimu atsakovas A. L. neteikia sūnui materialinio išlaikymo, faktiškai po išsiskyrimo su ieškove 2011 m. sūnaus materialiai nerėmė, išlaikymo jam neteikė, todėl prašo iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, sumą kasmet indeksuojant įstatyto nustatyta tvarka, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis ieškovė. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad sūnui duoda kasdien po 3 Eur pavalgyti mokykloje, pramogoms, žaidimams kas mėnesį skiria sūnui nuo 10 iki 30 Eur, pramogai savaitgaliui duoda po 5 Eur, sūnaus mobiliojo ryšio telefono sąskaitą papildo kartą į savaitę už 4 Eur, kas mėnesiui sudaro 16 Eur, interneto paslaugos per mėnesį kainuoja po 25 Eur. Pratyboms mokykloje praeitais mokslo metais išleido apie 60 Eur. Drabužiais ir avalyne ją paremia sesuo, už butą mokesčius sumokėti padeda jos tėvai. Vaikas nemokamo maitinimo mokykloje negauna, būsto, kuriame gyvena išlaikymas, kainuoja apie 120 Eur per mėnesį.

Išanalizavus ir įvertinus ieškovės nurodytų išlaidų vaiko poreikiams (maitinimui, būstui išlaikyti, sveikatos priežiūrai, higienai, lavinimui, aprangai, avalynei pirkti ir kt.) tenkinti pagrįstumą, atsižvelgus į vaiko amžių, sveikatos būklę, ieškovės paaiškinimus ir pateiktą vaiko poreikių įvertinimą (paskaičiavimus), šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, ieškovės turtinę padėtį bei galimybę patenkinti vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti nepilnamečiui sūnui išlaikymo dydis po 200 Eur kas mėnesį yra pagrįstas, juo labiau, kad nereikia įrodinėti, jog augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis bei laisvalaikis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Ieškovės paaiškinimais spręstina, kad atsakovas išlaikymo savo sūnui D. L. reikiama apimtimi neteikė eilę metų, o šiuo metu visiškai nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti sūnų. Atsakovas atstovo nepasirinko, duomenų apie savo turtinę padėtį, kitus išlaikytinius, sveikatos būklę, dėl ko negalėtų dirbti ir gauti pajamų, teismui nepateikė, atsiliepimo į ieškinį, prieštaravimų nepareiškė, teismo procesu nesidomėjo. Aukščiau aptartos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad A. L., būdamas jauno ir darbingo amžiaus, turi pareigą dirbti ir gauti pastovias pajamas, kad išlaikyti ne tik save patį, bet ir nepilnametį šalių sūnų, ir negali piktnaudžiauti padėtimi, siekdamas minimalizuoti ar išvengti pareigos išlaikyti sūnų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims – seneliams, taip pat vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Pažymėtina, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) padidėjo iki 430 Eur, dėl mokesčių reformos realiai priskaičiuotina suma siekia 555 Eur. Teismų praktikoje yra pripažįstamas orientacinis minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus. Kadangi vaikas turi teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų, todėl, atsižvelgiant į šalių interesų pusiausvyrą, į patvirtintą nuo 2019 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydį, kurį, padalijus abiems tėvams po lygiai kiekvienam iš jų tektų daugiau nei po 200 Eur išlaidų, ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą sūnui po 200 Eur, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste nėra per didelis, imant domėn ir tai, kad atsakovas nepateikė, byloje taip pat nėra nustatyta jokių duomenų, liudijančių, kad atsakovas negali teikti prašomo išlaikymo dydžio sūnui dėl objektyvių priežasčių – prastos ir/ar itin sunkios turtinės padėties ar, kad dėl turimų sveikatos problemų negali pilna apimtimi dirbti arba, kad jam pačiam būtų reikalingas išlaikymas. Dėl šių aplinkybių spręstina, kad atsakovo finansinė padėtis leidžia teikti ieškovės prašomą vaikui išlaikymo dydį, kuris mažesnis nei pusė minimalios algos Lietuvoje. Iš atsakovo priteistina po 200 Eur šalių sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise vaikui skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsnis). Pagal bylos duomenų visetą, teismo manymu, toks dydis bus proporcingas nepilnamečio šalių sūnaus poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei neprieštaraus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 3 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis).

Taip pat pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu taip pat prašė iš atsakovo A. L. priteisti nepilnamečio sūnaus D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 12 d. skaičiuojant už vieną mėnesį po 200 Eur, iš viso 7 200 Eur. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad anksčiau šalims gyvenant užsienyje, atsakovas sūnaus išlaikymui į savaitę teikė po 20 Eur, kas sudarytų apie 80 Eur per mėnesį, todėl sutinka, kad išlaikymo įsiskolinimas būtų sumažintas 2 880 Eur suma.

CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pažymėtina, kad išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-14/2008, 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Šiuo atveju ieškovė prašo iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti konkrečią pinigų sumą, t. y. 4 320 Eur (7 200 Eur – 2 880 Eur). Byloje duomenų, kad atsakovas būtų teikęs vaikui išlaikymą, kad būtų pirkęs maisto, drabužių, kitų nepilnamečiam vaikui reikalingų daiktų, nėra nustatyta. Nors šalims nutraukus faktinius ryšius nepilnametis sūnus buvo trejų metų amžiaus, tačiau tai nereiškia, kad augančiam vaikui nebuvo reikalingas tėvo teikiamas visapusiškas išlaikymas, todėl ir šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė išlaikymo įsiskolinimą prašo priteisti už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 12 d. iki 2019 m. vasario 12 d., tuo tarpu teismui ieškinį pateikė 2019 m. kovo 4 d. Vertinant tai, kad išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis), o šeimos bylose teismas yra aktyvus ir turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus arba pasisakyti dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti (CPK 376 straipsnio 3 dalis), todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje patikslintinas ir išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2019 m. kovo 4 d., skaičiuojant po 120 Eur už kiekvieną mėnesį, iš viso 4 320 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Bylos duomenimis matyti, kad ieškovei G. M. (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu suteikta 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 5-6). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią advokato darbo užmokestis už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą sudaro 217,75 Eur (elektroninės bylos apyrašo 1 t., b. l. 121). Vertinant tai, kad ieškovei suteikta 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba, minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 99 straipsnis).

Visiškai patenkinus ieškovės ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 226,00 Eur (200,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc.; 4 320 Eur x 3 proc.; 75 Eur) žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 8 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 13,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus visiškai, valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nepilnamečio D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti po 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos (2019 m. kovo 4 d.) iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis sūnaus motiną G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečio D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2019 m. kovo 4 d. skaičiuojant už vieną mėnesį po 120 Eur, iš viso 4 320 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt eurų 00 ct).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei: 226,00 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660); 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke.

Iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 217,75 Eur (du šimtus septyniolika eurų 75 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų. Priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.