Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam N. G., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 9 kartus: 1. 2007-01-30 Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 str. 2 d. (2 veikos) – laisvės atėmimu 10 mėn.; 2007-03-29 Kauno apygardos teismo 2007-01-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas: D. L. paskirta 90 parų arešto bausmė, atliekant ją areštinėje; 2. 2007-06-07 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 str.1d., 178 str. 1 d.-laisvės atėmimu 2 m. 6mėn.; 3. 2007-06-11 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 284 str.1d. - laisvės atėmimu 3 mėn.; 4. 2007-10-03 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 180 str.1d., 63 str.–laisvės atėmimu 3 m. ir 6 mėn; 5. 2007-11-26 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1d., 63 str.-laisvės atėmimu 3 m. ir 9 mėn; 6. 2008-04-21 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1d., 63 str.- laisvės atėmimu 4 m.; 7. 2012-10-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180str.1d., 63 str.- laisvės atėmimu 1 m.; 8. 2013-10-08 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., 9. 2015-05-27 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. 1 metų laisvės apribojimo bausme. 2016-02-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė pakeista 90 parų arešto bausme. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Raseinių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis Raseinių raj. (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties kaime, anksčiau teistas 2012-04-18 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 str. 1 d. viešaisiais darbais 6 mėnesiams, bausmė atlikta, teistumas išnykęs,

N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Raseinių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, anksčiau teistas 3 kartus: 1. 1998-10-22 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 m. su ¼ turto konfiskavimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2. 1999-05-25 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 111 str. 1 d., 225 str. 3 d. - laisvės atėmimu 3 m. 10 mėn. pritaikius LR 2000-04-11 įstatymą „Dėl amnestijos akto“, galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. 20 d. Bausmę atlikęs; 3. 2012-06-15 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. devynių mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 187 str. 1 d. vienerių metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – vienerių metų šešių mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per šešis mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai, teistumas išnykęs; 2014-11-17 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L., S. G. ir N. G. 2015-12-19 laikotarpiu nuo 1 val. iki 2 val., prie pastato, esančio J. (duomenys neskelbtini), Kaune, apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, S. G. ir N. G. maskuojant veidą kepurėmis bei megztiniais, S. G. pagrasinus nešaunamuoju ginklu pneumatiniu pistoletu „GAMO PT 90“ Nr. 04-4C-825911-07, o D. L. rankos kumščiu vieną kartą smogus nukentėjusiajam A. V. į galvos sritį bei koja vieną kartą spyrus į galvos sritį ir jam suklupus, D. L., S. G. ir N. G. visi bendrai kojomis ir rankomis sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 8 smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko A. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu psichologiškai palaužė nukentėjusiojo A. V. valią bei atėmė jam galimybę aktyviai priešintis ir pagrobė iš jo 3000 Eur vertės auksinę grandinėlę, 60 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 301“ ir 50 Eurų, tuo padarydami nukentėjusiajam bendrą 3110 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kas yra būtinas bendrininkavimo požymis. Todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.).

Konstatuotina, kad nustatytos ir įrodytos minėtos aplinkybės rodo, kad prieš nukentėjusįjį įvykio metu panaudotas fizinis bei psichinis smurtas (suduoti smūgiai rankomis bei kojomis, grasinta, kaip nustatyta specialisto išvada, nešaunamuoju ginklu pneumatiniu pistoletu) pats savaime nebuvo nusikalstamos veikos tikslas, o buvo tik priemonė palaužti nukentėjusiojo valią ir to pasėkoje pagrobti svetimą turtą (visų pirma auksinę grandinėlę bei kitą turtą), kas pagal teismų praktiką atitinka plėšimo BK 180 str. 2 d. prasme požymius. Kadangi kaltinamieji pagrobę nukentėjusiajam priklausiusį turtą, juo galėjo laisvai disponuoti, ką įrodo ta aplinkybė, kad jie vėliau pinigus, gautus realizavus pagrobtą auksinę grandinėlę, pasidalino, jų nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą D. L., S. G. ir N. G. pripažinti kaltais padarius BK 180 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmes.

Atsižvelgiant į tai, kad visi kaltinamieji pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamieji šioje byloje prisipažino visiškai padarę nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo kaltinami ir tai laikytina jų atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe.

Skiriant kaltinamiesiems bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

D. L. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas jau devynis kartus teistas, teistumui neišnykus ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, dėl ko darytina išvada, kad D. L. nėra linkęs savo tokio elgesio vertinti kritiškai ir padaryti teigiamas išvadas, kad daugiau nenusikalsti, kas rodo jo nenorą taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Todėl teismas sprendžia, kad D. L. turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 180 str. 2 d. sankcijoje, kuri būtų savo dydžiu pakankama tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną D. L. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis nedirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, ją nustatant vykdyti realiai. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis.

S. G. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamasis nusikalsta ir teisiamas antrą kartą, tačiau teistumas už anksčiau padarytą nusikaltimą šiuo metu jau išnykęs. Anksčiau kaltinamojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis jį charakterizuoja neigiamai, tačiau nerodo, kad jis būtų linkęs sistemingai nusikalsti, nerodo jo polinkio nusikalsti. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už BK 180 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o jos dydis, atsižvelgiant į nustatytas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, asmenybę, nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Sprendžiant, ar bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, būtina įvertinti, kad kaltinamasis šiuo metu neturi teistumo, kas reiškia, kad yra laikomas neteistu, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Įvertinus tai, galima pagrįstai manyti, kad šiuo atveju S. G. atžvilgiu bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės, tai yra be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidėjus. Todėl S. G. atžvilgiu taikytinas BK 75 str., numatantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

N. G. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamasis nusikalsta ir teisiamas jau penktą kartą, tačiau teistumas už anksčiau padarytus nusikaltimus nusikaltimo padarymo ir šiuo metu jau išnykęs. Paskutinį kartą jis nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau anksčiau priimtų jo atžvilgiu apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius bei tai, kad šį nusikaltimą jis padarė praėjus tik kiek daugiau nei vieneri metai po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu, neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo polinkį į nusikalstamų veikų darymą. Tai rodo, kad ši veika buvo tik nuoseklus kaltinamojo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, jo nenorą taisytis, daryti išvadų iš ankščiau paskirtų bausmių, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už BK 180 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis, atsižvelgiant į nustatytas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, asmenybę, nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Sprendžiant, ar bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, būtina įvertinti, kad kaltinamasis šiuo metu neturi teistumo, kas reiškia, kad yra laikomas neteistu, prisipažino ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Įvertinus tai, galima pagrįstai manyti, kad šiuo atveju N. G. atžvilgiu bausmės tikslai taip pat dar gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės, tai yra be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidėjus. Todėl N. G. atžvilgiu taikytinas BK 75 str., numatantis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Byloje esantis daiktas, kuris buvo panaudotas darant nusikaltimą, tai yra nešaunamasis ginklas – pistoletas GAMO PT 90 ir 4 suspausto oro balionėliai privalomai konfiskuotini, kiti iš kaltinamųjų paimti jų asmeniniai daiktai, turi būti jiems grąžinti.

Byloje buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus elektroniniu parašu pasirašytos ir elektroniniu paštu atsiųstos pažymos apie šioje byloje kaltinamuosius gynusius gynėjus ir jų užmokesčiui patirtas išlaidas.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus.

Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės gali būti priteisiamos iš kaltais pripažintų kaltinamųjų vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris yra suimtas. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo jam esant suimtam. Remiantis išdėstytu, minėtoje pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Kadangi baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. V. civilinio ieškinio nereiškė, nes jam buvo grąžinta iš jo pagrobta auksinė grandinėlė, tai visi kaltinamieji iš įvykdyto nusikaltimo yra neteisėtai gavę naudą, lygią pinigų sumai, kurią gavo ir pasidalino pardavę grandinėlę, bei pagrobto telefono vertei, o taip pat ir pagrobtų grynųjų pinigų sumai. Tokia gauta kaip nusikalstamos veikos rezultatas turi būti konfiskuota privalomai (BK 72 str. 1 ir 2 dalys). Šie pinigai kaltinamųjų buvo išleisti ir pas juos nesurasti, o mobilaus ryšio telefonas buvo išmestas. Pagal baudžiamąjį įstatymą tokiu atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai iš kaltinamųjų išieškotina solidariai 1510 (1400+60+50) Eurų suma (BK 72 str. 5 dalis).

Byloje E. S. bylai jau esant perduotai į teisiamąjį posėdį pateikė civilinį ieškinį (t. 3, b.l. 18) 1400 Eurų neturtinei žalai atlyginti už tai, kad ji buvo sumokėjusi už auksinę grandinėlę 1400 Eurų, o vėliau tyrimo metu grandinėlė iš jos buvo paimta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad baudžiamajame procese civilinį ieškinį gali pareikšti asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos. Tik tuomet teismas gali tokį ieškinį nagrinėti kartu su baudžiamąja byla.

Nagrinėjamu atveju E. S. šiame procese yra liudytoja. Kaip matyti iš kaltinimo šioje byloje kaltinamiesiems nėra inkriminuojama jokia nusikalstama veika, kuria šiam asmeniui būtų buvę padaryta turtinė ar neturtinė žala. Šiuo atveju E. S. 1400 Eurų neteko ne dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, o dėl to, kad vienas iš kaltinamųjų, tai yra D. L. aiškiai neteisėtai perleido jai (pardavė) nusikalstamu būdu jo bei kitų bendrininkų iš nukentėjusiojo A. V. pagrobtą turtą – auksinę grandinėlę, kuri surasta buvo grąžinta teisėtam savininkui. Tai reiškia, kad E. S. galima nurodyto dydžio turtinė žala galėjo būti padaryta ne kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika, o dėl vieno iš jų D. L. aiškiai neteisėtai įvykdyto nusikalstamų būdu įgyto turto pardavimo liudytojai. Ši žala nėra byloje tiriamo nusikaltimo požymis, todėl jos atlyginimo klausimas negali būti ir sprendžiamas šiame procese (šioje byloje). Dėl jos atlyginimo E. S. galėtų kreiptis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl šios priežasties jos pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu šioje byloje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 str. 1 d. yra išvardintas sąrašas daiktų, į kuriuos negali būti nukreipiamas išieškojimas. Tuo pačiu į šiame įstatyme nurodytus daiktus negali būti ribojamos ir asmens nuosavybės teisės. Į šį sąrašą yra įtraukta ir pinigų suma, neviršijanti Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio. Dėl to, iš D. L. paimti 16 Eur 22 ct, o iš S. G. paimti 15 Eur 64 ct, nutarimais perduoti saugojimui į Kauno apskr. VPK Finansų skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti grąžinti šiems asmenims.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę – 3 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimo bausmę 2 mėtams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2015-05-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, 2016-02-15 Kauno apylinkės teismo nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, prieš tai šią arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimą pagal BK 65 str. numatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, ir paskirti galutinę 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

D. L. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą ir pratęsti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2015-12-23 iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, kai D. L. buvo sulaikytas ir suimtas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

S. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę – 2 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimo bausmę 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2015-12-28 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, kai S. G. buvo sulaikytas ir suimtas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., S. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant nuteistajam BK 75 str. 2 d. 5 ir 7 p. numatytus įpareigojimus – per bausmės vykdymo atidėjimą pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

S. G. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą pakeisti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant S. G. be teismo leidimo nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu Raseinių raj. Viduklės geležinkelio stoties kaime. S. G. iš suėmimo paleisti nedelsiant teismo salėje. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, S. G. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę – – 2 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimo bausmę 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2015-12-28 iki 2015-12-29, kai N. G. buvo sulaikytas ir suimtas, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., N. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams, paskiriant nuteistajam BK 75 str. 2 d. 5 ir 7 p. numatytus įpareigojimus – per bausmės vykdymo atidėjimą pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

N. G. paskirtas kardomąsias priemones dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistas, o rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, N. G. paskirtas kardomąsias priemones dokumento paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti ir grąžinti iš jo paimtą asmens dokumentą (asmens tapatybės kortelė saugoma byloje).

Byloje esantį daiktą – S. G. priklausantį pistoletą GAMO PT 90 ir 4 suspausto oro balionėlius konfiskuoti (BK 72 str. 1, 2 ir 3 dalys).

Konfiskuoti iš D. L., S. G. ir N. G. 1510 Eurų kaip nusikalstamos veikos rezultatą, išieškant šią pinigų sumą iš visų nuteistųjų solidariai.

Byloje esančius daiktus: MRT „Samsung“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) ir vėrinį iš karoliukų, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. L.; . MRT „Samsung“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti N. G.; Rudos spalvos piniginę su S. G. asmens tapatybės kortele, IKI premia kortele ir išankstinio mokėjimo kortele „Pildyk“ ir MRT „Nokia“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. G.; iš D. L. paimtus 16 Eur 22 ct, o iš S. G. paimtus 15 Eur 64 ct, nutarimais perduotus saugojimui į Kauno apskr. VPK Finansų skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti atitinkamai D. L. ir S. G.

E. S. civilinį ieškinį šioje byloje palikti nenagrinėtą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokatų darbui apmokėti iš D. L., S. G. ir N. G. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.