- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-21
- Bylos Nr.
- AS-438-503-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- Ž.N., D.N.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Ž.N. ir D.N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Ž.N. ir D.N. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl atsisakymo bei įpareigojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai Ž.N., D.N. kreipėsi į teismą prašydami įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją nustatyti kelio servitutą, suteikiantį pareiškėjams teisę naudotis keliu, esančiu Verbiškių kaime, Riešės sen., Vilniaus rajone. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - uždrausti Vilniaus apskrities viršininko administracijai parduoti patikėjimo teise valdomą žemės sklypą, esantį Verbiškių kaime, Vilniaus rajone.
Prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pareiškėjai nurodė, kad atsakovui pardavus sklypą tretiesiems asmenims atsakovas neturės galimybės nustatyti servituto kitų asmenų nuosavybės teise valdomame žemės sklype.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Teismas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str. l d. teismas arba teisėjas motyvuotu proceso dalyvių prašymu gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pareiškėjai savo skunde nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr.A27-631 yra numatytas pravažiavimo kelias, tačiau pareiškėjams kliudoma naudotis pravažiavimo keliu. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad detalaus plano sprendiniai, kol jie nėra pakeisti, yra privalomi ir naujiesiems žemės sklypo savininkams. Todėl skirti užtikrinimo priemonę uždrausti atsakovui parduoti žemės sklypus nėra pagrindo.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones uždraudžiant Vilniaus apskrities viršininko administracijai parduoti patikėjimo teise valdomą žemės sklypą, esantį Verbiškių k., Vilniaus rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 6,1240 ha bendro ploto.
Atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neįvertino tos aplinkybės, jog žemės sklypo savininku tapus fiziniam ar juridiniam asmeniui administraciniu aktu Vilniaus apskrities viršininkas neturės teisės nustatyti servituto. Servituto nustatymas tokiu atveju bus galimas tik sandoriu arba teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.124 straipsnis, 4.125 straipsnis, 4.126 straipsnis). Pareiškėjų teigimu, iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. liepos 10 d. raštu Nr.20-506 pateiktos informacijos matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko patikėjimo teise valdomas žemės sklypas "<...parduodamas pastatų savininkams, proporcingai apskaičiuotai pastatų dalims...>". Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies l punktu ir 23 straipsnio 10 dalimi, žemės sklypui tapus privačios nuosavybės objektu kelio servituto nustatymas bei įregistravimas taps įmanomas tik sandorio būdu sutikus tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkui arba teismo sprendimu (jeigu savininkai nesusitaria). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų manymu, išnagrinėjus jų skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsisakymo nustatyti servitutą bei įpareigojimo atlikti veiksmus netaikius ir netaikius priemonių reikalavimui užtikrinti, priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti neįmanomas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas bei 23 straipsnio 1 dalis numato, kad detaliuosiuose teritorijos planuose nustatomas privalomas atitinkamos teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas.
Iš bylos medžiagos (žemės sklypo Verbiškių k., Riešės sen., Vilniaus r. detaliojo plano, b.l. 21) matyti, kad pareiškėjų nurodomoje teritorijoje (žemės sklype), kurios atžvilgiu prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (uždrausti atsakovui parduoti šį sklypą), yra numatytas pravažiavimo kelias, kuriuo pareiškėjų teigimu jiems trukdoma naudotis.
Tačiau, kaip numato nurodytos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, teritorijos detaliojo plano sprendiniai, susiję su atitinkamo teritorijos tvarkymo bei naudojimo režimo nustatymu, yra privalomi visiems atitinkamos teritorijos savininkams (tame tarpe ir būsimiems savininkams).
Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, kad skirti reikalavimo užtikrinimo priemonę uždrausti atsakovui parduoti žemės sklypą nėra pagrindo, nes nenustatyta, jog žemės sklypo pardavimo atveju būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis.)
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjų Ž.N. ir D.N. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.