Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-17 · Administracinė byla Nr. eI-1182-386/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-09-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-08-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-17
Bylos Nr.
eI-1182-386/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00375-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos, Klaipėdos apskrities vidaus reikalų profesinės sąjungos
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Trečiasis asmuo
Lietuvos profesinių sąjungų federacijai „Sandrauga“
Administracinė byla Nr. eI-1182-386/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00375-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė,sekretoriaujant Dianai Šėperienei,

dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos atstovui Viačeslav Žarkov,

atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Aidui Šlečkui,

2015-08-31 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų profesinės sąjungos skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos profesinių sąjungų federacijai „Sandrauga“ dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga (toliau – ir pareiškėjas) skundu teismo prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) viršininko 2015-04-22 įsakymą Nr. 30-V-347 „Dėl atrankų į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pareigas komisijos sudarymo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas).

Pareiškėjas teigia, kad yra viena iš penkių profesinių sąjungų, veikiančių Klaipėdos AVPK. Nurodo, kad skundžiamu įsakymu sudaryta 2015-04-28 atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas komisija (toliau – ir atrankos komisija). Teigia, kad 2015-04-23 pareiškėjas ir Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ (toliau – ir LPS „Sandrauga“) gavo atsakovo 2015-04-23 raštą Nr. 30-S-45904, kuriuo jiems buvo siūloma dalyvauti 2015-04-28 atrankos komisijoje stebėtojų teisėmis, o kitoms profesinėms sąjungoms dalyvauti atrankos komisijoje narių teisėmis. Paaiškina, kad gavęs 2015-04-23 raštą pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos AVPK personalo tarnybos viršininką telefonu, prašydamas skubos tvarka suteikti jam įsakymo, kurio pagrindu sudaryta 2015-04-28 atrankos komisija, kopiją. Gavo tik rašytinio pobūdžio informaciją, kad šis įsakymas priimtas 2015-04-22, jo Nr. 30-V-347.

Nurodo, kad teisės aktais nėra reglamentuotas profesinės sąjungos atstovų dalyvavimas stebėtojų teisėmis ir kad pagal iki 2015-03-20 Klaipėdos AVPK egzistavusią praktiką veikiančios profesinės sąjungos savo bendru susitarimu deleguodavo bendrą atstovą į atrankos komisiją. Pareiškėjas mano. kad ginčijamas įsakymas neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Vidaus tarnybos statuto bei Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašo nuostatus, turi diskriminuojančių požymių – juo suteikiamos privilegijos atskiros šakos profesinėms sąjungoms.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Teigia, kad Klaipėdos AVPK ir Klaipėdos AVPK policijos pareigūnų profesinių sąjungų jungtinės atstovybės, kurią sudaro Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos policijos profesinė sąjunga, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, pasirašytos kolektyvinės sutarties 8 punkte nurodyta, kad kai sutartyje nurodytais atvejais profesinės sąjungos turi deleguoti savo atstovą į darbo grupes, komisijas ar kitais atvejais, tarpusavio susitarimu deleguojamas bendras atstovas, o profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl bendro atstovo, minėtos grupės, komisijos gali veikti be profesinės sąjungos atstovo dalyvavimo. Paaiškina, kad Vidaus tarnybos statutas įpareigoja įstaigos vadovą į atrankos komisiją skirti vieną profesinės sąjungos atstovą. Be to, Profesinių sąjungų įstatymas numato, kad darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse. Teigia, kad atsižvelgiant į šias nuostatas, Klaipėdos AVPK viršininkas į atrankos komisiją skyrė vieną profesinės sąjungos atstovą, o kitoms profesinėms sąjungoms pasiūlė dalyvauti minėtos komisijos darbe stebėtojų teisėmis. Mano, kad dalyvavimas komisijos darbe stebėtojų teisėmis neužkerta kelio įgyvendinti profesinėms sąjungoms skirtos misijos. Teigia, kad dėl šių priežasčių nėra pagrindo naikinti skundžiamo įsakymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos profesinių sąjungų federacija „Sandrauga“ (toliau – ir LPSF „Sandrauga“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, kad su pareiškėjo skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Teigia, kad atsakovas pareiškėjui ir LPSF „Sandrauga“ pasiūlius dalyvauti atrankos į aukštesnes laisvas pareigūno pareigas komisijose kaip stebėtojams, savavališkai įtraukiant kaip narius kitų profesinių sąjungų atstovus, įsiterpdamas į profesinių sąjungų tarpusavio santykius (nes tik jos bendru sutarimu gali deleguoti bendrą atstovą į komisiją) pažeidė Konstitucinį visų asmenų inter alia profesinių sąjungų lygiateisiškumo principą. Pabrėžia, kad atranka į aukštesnes laisvas pareigūno pareigas yra administracinė procedūra ir ji yra vykdoma tam tikrais etapais (inter alia atrankos paskelbimas, pretendentų dokumentų pateikimas, komisijos sudarymas, atrankos vykdymas ir t.t.) ir kad imperatyvių teisės normų nuostatų pažeidimas, bet kurioje administracinės procedūros stadijoje reiškia šios procedūros neteisėtumą, todėl tolimesni administracinės procedūros rezultatai negali būti pripažįstami kaip atitinkantys teisės aktų reikalavimus, o šiuos neteisėtus veiksmus įtvirtinantis administracinis teisės aktas turi būti panaikintas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta iš esmės šiai administracinės bylos šaliai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-04-22 įsakymo Nr. 30-V-347 „Dėl atrankų į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pareigas komisijos sudarymo“. Skundžiamu įsakymu, be kita ko, sudaryta atrankų į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų pareigas komisija, į kurią įtrauktas ir policijos profsąjungų deleguotas atstovas, be to, komisijai pavesta organizuoti atrankų į laisvas aukštesnes pareigūnų pareigas 2015-04-28 posėdžius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-08-25 susitarimu dėl jungtinės atstovybės sudarymo Nr. NP6-ESP-PD-JA-(7)14 pareiškėjas Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjunga, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos policijos profesinė sąjunga ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija įsipareigojo nesteigdamos naujo juridinio asmens sudaryti jungtinę atstovybę (toliau – ir Jungtinė atstovybė), tokiu būdu sujungti savo pastangas ir darbą, rengiant ir pasirašant Klaipėdos apskrities policijos įstaigos kolektyvinę sutartį bei vėliau kontroliuojant jos vykdymą, dalyvaujant bendrų klausimų su socialiniais partneriais sprendime Klaipėdos AVPK kolektyvinės sutarties pagrindu. Jungtinė atstovybė 2015-02-27 protokoline nutartimi (protokolo Nr. NP3-ESP-PD-JA-(3)15 nutarė pašalinti pareiškėją Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinę sąjungą iš Jungtinės atstovybė veiklos ir Klaipėdos AVPK kolektyvinę sutartį pasirašyti likusioms Jungtinės atstovybės šalims. Klaipėdos AVPK ir Jungtinė atstovybė 2015-02-27 pasirašė Klaipėdos AVPK kolektyvinę sutartį (toliau – ir Kolektyvinė sutartis). Klaipėdos AVPK 2015-04-23 raštu Nr. 30-S-45904 „Dėl 2015 m. balandžio 28 d. atrankos komisijos posėdžio“ pareiškėją, LPSF „Sandrauga“ ir Telšių apskrities vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinę sąjungą informavo, kad Klaipėdos AVPK 2015-04-28 planuojamos atrankos į aukštesnes policijos pareigūno pareigas ir pasiūlė šiuose atrankos komisijos posėdžiuose dalyvauti stebėtojų teisėmis.

Pareiškėjo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų sistemos profesinės sąjungos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos profesinių sąjungų federacijos „Sandrauga“ manymu skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, kadangi buvo pažeistos atrankos į laisvas aukštesnes statutinio valstybės tarnautojo pareigas procedūros, o būtent teisės aktais nustatytas reikalavimas vienu iš šios komisijos nariu skirti profesinės sąjungos atstovą. Mano, jog atsakovas, pasiūlydamas pareiškėjui ir LPSF „Sandrauga“ atrankos komisijoje dalyvauti stebėtojų teisėmis, pažeidė lygiateisiškumo principą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą įsakymą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas vertindamas ginčijamą administracinį aktą bei veiksmą (ar neveikimą) tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pagal ABTĮ 89 straipsnį skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą arba kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

Pažymėtina, jog Klaipėdos AVPK, kaip viešojo administravimo institucijai, yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatymo nustatyti reikalavimai, inter alia šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-10-04 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014-04-22 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnyje nustatyta, kad profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai, jos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus ir kad visos profesinės sąjungos turi lygias teises. Šiame kontekste pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tuo mastu, kuriuo valstybės tarnybos santykiai yra susiję su žmogaus teisėmis ar laisvėmis, jie turi būti reguliuojami įstatymais; valstybės tarnybos (ir su ja susiję) procesiniai (procedūriniai) santykiai gali būti reguliuojami poįstatyminiais aktais, tačiau taip, kad nebūtų konkurencijos su įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2007-08-13 nutarimai). 2008-01-22 nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nuo asmenų atrankos į valstybės tarnybą labai priklauso visos valstybės tarnybos sistemos funkcionavimas bei veiksmingumas. Kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas. Nors minėtame nutarime Konstitucinis Teismas sprendė Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 patvirtintos Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkos bei Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo nuostatų konstitucingumą, kurios nėra taikomi statutiniams valstybės tarnautojams, tačiau šiame nutarime numatyti principai aktualūs nagrinėjant ir statutinių valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas procedūrą.

2008-10-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2, 10, 15, 34, 37, 51, 53, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymas (2008-07-15 Nr. X-1705), kurio 3 straipsniu Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnis buvo papildytas 7 dalimi, numatančia, kad atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras, atrankai vykdyti vidaus reikalų įstaigoje veikia atrankos į laisvas aukštesnes pareigas komisija ir kad vienu šios komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos atstovas. Vadovaujantis šia nuostata, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-09-17 įsakymu Nr. 1V-334 patvirtintas Atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Kaip nurodoma Aprašo 2 punkte, atrankos procedūra į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas apima: atrankos paskelbimą; dokumentų, kurie turi būti pateikti norint dalyvauti atrankoje (toliau – dokumentai), priėmimą; atrankos į laisvas aukštesnes pareigūno pareigas komisijos (toliau – komisija) sudarymą; atrankos vykdymą; vidaus reikalų įstaigos vadovo sprendimo dėl pareigūno paskyrimo į pareigas priėmimą. Aprašo 19 punktas nustato, jog atrankai vykdyti atranką organizuojančios vidaus reikalų įstaigos vadovo įsakymu iš ne mažiau kaip 5 narių sudaroma komisija, komisija sudaroma pasibaigus dokumentų priėmimo laikui ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki atrankos vykdymo pradžios. Aprašo 21 punkte, be kita ko, nustatyta, kad į komisijos sudėtį, be kitų narių, turi būti įtrauktas profesinės sąjungos atstovas.

Pažymėtina, kad nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei Vidaus tarnybos statute, nei Apraše nėra numatyta profesinės sąjungos atstovo skyrimo į atrankos komisiją tvarka esant situacijai, kai įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos bei kai jos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo. Pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo 22¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas, o jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius, tačiau jei profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas. Dėl atrankos komisijos sudėties inter alia Aprašo 21 punkto aiškinimo buvo spręsta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A146-269/2010. Šioje byloje teisėjų kolegija nustatė, kad sudarant atrankos komisiją, į jos sudėtį nebuvo įtrauktas profesinės sąjungos atstovas. Todėl, pasak teisėjų kolegijos, sudarant atrankos komisiją buvo pažeistas Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas reikalavimas nėra siejamas su atrankoje dalyvaujančių pretendentų naryste profesinėje sąjungoje, todėl sprendžiant klausimą, ar buvo pažeistos pagrindinės procedūros, neturi reikšmės aplinkybė, ar konkretūs asmenys atrankos metu buvo profesinės sąjungos nariais, ar ne. Taigi Vidaus tarnybos statuto 15 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas reikalavimas komisijos nariu skirti profesinės sąjungos atstovą yra imperatyvus. Atsižvelgiant į šias nuostatas Klaipėdos AVPK viršininkas į atrankos komisiją turėjo skirti vieną profesinės sąjungos atstovą.

Pažymėtina, kad Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo užtikrinti profesinių sąjungų veiklos sąlygas, numatytas kolektyvinėse ir kitose jų tarpusavio sutartyse. Pagal Kolektyvinės sutarties 8 punktą kai sutartyje nurodytais atvejais profesines sąjungos turi deleguoti savo atstovą į darbo grupes, komisijas ar kitais atvejais, tarpusavio susitarimu deleguodamas bendras atstovas, o profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl bendro atstovo, minėtos grupės, komisijos gali veikti be profesinės sąjungos atstovo dalyvavimo. Šia sutartį pasirašė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos policijos profesinė sąjunga ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija. Nors turėjo tokią galimybę, pareiškėjas šios sutarties nepasirašė, todėl jam 2015-04-28 atrankos komisijoje buvo pasiūlyta dalyvauti stebėtojų teisėmis. Toks profesinių sąjungų atstovų teisinis statusas atrankos komisijoje nereglamentuotas, tačiau ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-04-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416-2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 131-138 p.). Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog sudarant 2015-04-28 atrankos komisiją nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, dėl ko galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas.

Remiantis išdėstytu, konstatuojama, jog teismas nenustatė, kad skundžiamu įsakymu būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas viršytų kompetenciją, taip pat kad šis įsakymas prieštarautų tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsniu, nėra pagrindo jo naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo Klaipėdos apskrities vidaus reikalų profesinės sąjungos skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos profesinių sąjungų federacijai „Sandrauga“ dėl įsakymo panaikinimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė