Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-28-337/2007

Teisėja Rūta Rastenienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. sausio 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-11-06 nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 181 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad jis 2006-04-03 apie 16 val., Respublikos g. 45a namo kieme, Panevėžyje, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, panaudodamas prieš nukentėjusįjį P. K. psichinę prievartą, t.y. grasindamas panaudoti fizinį smurtą – jį užmušti, bei tą pačią dieną apie 16.30 val. prie Puzino g. 27 namo, Panevėžyje, dar kartą grasindamas prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą – jį užmušti, bei sunaikinti nukentėjusiojo turtą – subadyti automobilio padangas ir padegti namus, apie 17.20 val. skambindamas iš telefono, kurio abonento numeris yra (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam P. K. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonento numeris yra (duomenys neskelbtini), ir pokalbio metu dar kartą grasindamas prieš jį panaudoti fizinį smurtą – nukentėjusįjį užmušti, atvirai reikalavo savo naudai perduoti 250 Lt.

Teismo posėdyje nuteistasis R. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, tinkamai kvalifikavo nusikalstamą veiką bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

BK 181 str. 1 d. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris, neturėdamas teisėto pagrindo ir grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti. BK 294 str. 1 d. numatyta atsakomybė asmeniui, kuris, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Nukentėjusysis P. K. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad R. P. pinigų – 250 Lt reikalavo neturėdamas jokio pagrindo, jis jokių pinigų iš R. P. niekada nesiskolino, o atvirkščiai – pats R. P. buvo skolingas jam už suteiktas paslaugas. Ikiteisminio tyrimo metu R. P. 2006-04-07 ir 2006-04-12 apklausų metu kaltu visiškai prisipažino ir parodė, jog pinigų – 250 Lt iš P. K. reikalavo neturėdamas teisėto pagrindo, o tokio savo elgesio motyvų paaiškinti negalėjo, tačiau 2006-04-13 apklausos metu jis pakeitė ankstesnius savo parodymus ir parodė, kad P. K. buvo paskolinęs 250 Lt, kuriuos gražinti reikalavo 2006-04-03. Kaip jis skolino pinigus P. K., matė „Kingas“ (liudytojas S. J.). Priežasčių, dėl ko jis pakeitė ankstesnius savo parodymus, R. P. nenurodė (t.1, b.l. 98-99, 101-102, 110-111, 116). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. U. (R. P. draugė) 2006-04-06 ir 2006-04-13 apklausų metu parodė, kad ji buvo paskolinusi P. K. pinigų – 190 Lt, tačiau 2006-04-21 akistatos su P. K. metu S. U. patvirtino, kad jokių turtinių santykių su P. K. ji neturi, asmeniškai jam jokių pinigų nėra skolinusi, tik R. P. yra jos prašęs pinigų motyvuodamas tuo, kad jis tuos pinigus skolina P. K. (t.1, b.l. 20-24). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. J., kurio pravardė „Kingas“, 2006-04-11 apklausos metu parodė, kad tuoj pat po konflikto su P. K., įvykusio 2006-04-03 prie Respublikos g. 45a namo, R. P. jam sakė, jog P. K. jam yra skolingas 250 Lt. 2006-04-13 apklausos metu liudytojas S. J. parodė, kad jis niekada nematė, jog R. P. būtų skolinęs pinigus P. K.. Apie tai jis žinojo tik iš paties R. P. pasakojimo (t.1, b.l. 27-29). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. 2006-04-28 apklausos metu parodė, jog jis P. K. ir R. P. tarpusavio santykių nežino ir nėra matęs, kad R. P. P. K. būtų davęs kokius nors pinigus, ar atvirkščiai (t.1, b.l. 36-37). Apylinkės teismo posėdžio metu nukentėjusysis P. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus apie tai, kad R. P. pinigų – 250 Lt reikalavo neturėdamas jokio pagrindo ir jis jokių pinigų iš R. P. niekada nesiskolino (t.1, b.l. 202-204). Teismo posėdžio metu R. P. parodė, kad jis iš nukentėjusiojo P. K. reikalavo gražinti skolą – 250 Lt (t.1, b.l. 201-202). Teismo posėdžio metu liudytoja S. U. patvirtino, kad ji jokių pinigų P. K. nėra skolinusi, o apie P. K. paskolintus pinigus jai sakė R. P.. Pirmųjų apklausų metu ji parodė, jog ji skolino pinigus P. K. tik dėl to, jog R. P. jai yra sakęs, jog jis iš jos paimtus pinigus paskolino P. K. (t.1, b.l. 27). Apylinkės teismo posėdžio metu liudytojai A. S. ir S. J. („Kingas“) taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b.l. 28, 39).

Nukentėjusysis P. K., liudytojai S. U., A. S. ir S. J. iki įvykio buvo pažįstami su nuteistuoju R. P., jie bendraudavo. Byloje nėra duomenų, kad jie iki įvykio būtų susipykę su nuteistuoju bei būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti nuteistąjį ir kaltinti jį nusikaltimo padarymu. Nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja ir atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, todėl netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu nuteistojo R. P. parodymai nenuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems, byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu surinktiems bei teismo posėdžio metu patikrintiems įrodymams, todėl skundą nagrinėjantis teismas juos vertina kaip nuteistojo R. P. pasirinktą gynybinę poziciją ir norą palengvinti savo padėtį ir atmeta juos.

Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad R. P. iš nukentėjusiojo P. K. reikalavo perduoti turtą – pinigus grasindamas panaudoti fizinį smurtą ir naudodamas kitokią psichinę prievartą, t.y. grasindamas sugadinti (sunaikinti) jo turtą. R. P. turtą perduoti reikalavo užmaskuotai, nes reikalavimą grindė tariama skola, kurios nukentėjusysis P. K. nebuvo skolingas, t.y. neturėdamas nei tikros, nei tariamos teisės į reikalaujamą turtą. Tokiais savo veiksmais R. P. sudarė tokią situaciją, kuri nukentėjusįjį P. K. vertė pagrįstai bijoti grasinimų panaudoti fizinį smurtą ir sugadinti jo turtą bei patikėti, kad jie gali būti įgyvendinti, todėl akivaizdu, kad R. P. veikoje yra ne savavaldžiavimo (tikros ar tariamos teisės įgyvendinimo nesilaikant nustatytos tvarkos), o turto prievartavimo (vertimo perduoti turtą neturint teisėto pagrindo ir grasinant panaudoti fizinį smurtą bei naudojant kitokią psichinę prievartą – grasinant sugadinti nukentėjusiojo turtą) sudėtis. Kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino R. P. veiką ir kvalifikavo ją pagal BK 181 str. 1 d., todėl R. P. skunde nurodytais motyvais jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 294 str. 1 d. nėra pagrindo.

Skirdamas bausmę R. P. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, tinkamai įvertino R. P. asmenybę ir BK 54 str. reikalavimų nepažeidė. Padarytas tyčinis, apysunkis, baigtas nusikaltimas. R. P. praeityje yra keturis kartus teistas už tyčinių, tame tarpe ir sunkių nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, charakterizuojamas neigiamai. Jo atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad paskirtąją bausmę, kuri savo trukme atitinka BK 181 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis taip pat tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamoji byla buvo „fabrikuojama“, tačiau jokių šį savo teiginį pagrindžiančių argumentų nenurodo. Kolegija konstatuoja, kad jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų tiriant šią bylą bei ją nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje padaryta nebuvo.

Tokiu būdu keisti ar naikinti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį apeliaciniame skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.