- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-17
- Bylos Nr.
- A-442-2584-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo, valstybės įmonės Registrų
- Pareiškėjas
- J. G.
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui, Danske Bank A
- Kategorijos
- 55.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Danske Bank A/S Lietuvos filialui, L. G., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. RS-1505 netenkino pareiškėjo J. G. 2009 m. rugpjūčio 28 d. prašymo nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie nekilnojamojo daikto - vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priskyrimą šeimos turtui.
Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 315 paliko galioti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. RS-1505.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. RS-1505 ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 315; 2) įpareigoti atsakovą įregistruoti juridinį faktą, perkeliant žymą apie šeimos turtą iš registro įrašo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, į registro įrašą dėl vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančio sutuoktiniams J. G. ir L. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamais sprendimais nepagrįstai buvo atsisakyta tenkinti jo prašymą įregistruoti juridinį faktą dėl jo nurodyto vienbučio gyvenamojo namo priskyrimo šeimos turtui. Su šių sprendimų motyvu, jog pareiškėjas nepateikė raštiško kreditoriaus sutikimo, kad būtų išviešintas juridinis faktas apie nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui, negalima sutikti. Pareiškėjas nurodė, kad šeimos turtu laikoma ta gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena, o juridinio fakto įregistravimas yra tik oficialus to fakto paviešinimas. Šeimos turto teisinis statusas įgyjamas pagal įstatymą, šeimos turto klausimas yra fakto klausimas ir tai nepriklauso nuo kreditorių valios (Civilinio kodekso 3.84 straipsnis). Žymos apie šeimos turtą nurodymas nėra turto disponavimo teisės suvaržymas, t. y., įkeistą turtą priskyrus šeimos turtui, kreditoriaus teisės į tokį turtą nėra paneigiamos.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad nekilnojamajam daiktui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nekilnojamojo turto registre yra įregistruota hipoteka, todėl šioje situacijoje susikerta kreditoriaus ir skolininko (pareiškėjo), siekiančio įregistruoti gyvenamąją patalpą šeimos turtu, interesai. Teisinės pasekmės tiek kreditoriui, tiek nekilnojamojo turto savininkui atsiranda ne nuo juridinio fakto atsiradimo, bet tik nekilnojamojo turto registre įregistravus nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui, t. y. šį juridinį faktą įstatymų nustatyta tvarka išviešinus. Todėl atsakovui būtina išsiaiškinti, ar pakanka dokumentų prašomam juridiniam faktui įregistruoti. Atsakovas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas nepateikė raštiško kreditoriaus sutikimo, kad būtų išviešintas juridinis faktas apie nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 4.170 straipsnio 3 dalyje ir hipotekos lakšte, todėl jo prašymas dėl žymos apie turto priskyrimą šeimos turtui įregistravimo negali būti tenkinamas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktas).
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. su pareiškėjo skundu sutiko.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas prašė bylą spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad neprieštarauja, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būtų laikomas pareiškėjo šeimos turtu ir jog atitinkamas juridinis faktas būtų registruojamas nekilnojamojo turto registre.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. RS-1505 ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 315 bei įpareigojo atsakovą įregistruoti juridinį faktą, perkeliant žymą apie šeimos turtą iš registro įrašo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, į registro įrašą dėl vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančio sutuoktiniams J. G. ir L. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Teismas nurodė, kad atsakovas ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nepagrįstai, atsižvelgdami į tai, jog pareiškėjo šeimos turtu prašomas įregistruoti namas yra įkeistas, o pareiškėjas nepateikė kreditoriaus sutikimo atitinkamo juridinio fakto įregistravimui, nesutiko tenkinti pareiškėjo prašymo ir nepagrįstai savo sprendimus motyvavo tuo, jog, nekilnojamojo turto registre įregistravus atitinkamo turto priskyrimą šeimos turtui, būtų pakeistas šio turto statusas, o tai pažeistų draudimą, nustatytą Civilinio kodekso 4.170 straipsnio 3 dalyje bei hipotekos lakšte. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 3.84 straipsniu, šeimos gyvenamoji patalpa šeimos turto teisinį statusą įgyja nuo santuokos įregistravimo dienos. Tai reiškia, kad turto priskyrimas šeimos turtui yra fakto klausimas. Tokį turto statusą nustato įstatymas ir patys sutuoktiniai negali jo pakeisti. Šeimos turtu šeimos gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota nekilnojamojo turto registre kaip šeimos turtas. Atsakovui patenkinus pareiškėjo prašymą, ginčo gyvenamojo namo teisinis statusas nepasikeistų, nes bet kuriuo atveju šis namas jau yra pareiškėjo šeimos turtas, nepriklausomai nuo to, įregistruotas šis faktas ar ne. Teismas nurodė, kad juridinio fakto apie gyvenamojo namo priskyrimą šeimos turtui įregistravimas yra tik fakto paviešinimas, todėl negali būti vertinamas kaip disponavimo šiuo turtu suvaržymas. Civilinio kodekso 3.85 straipsnio 3 dalis numato galimybę riboti išieškojimą iš šeimos turto, tačiau tam būtina sąlyga yra kreditorius žinojimas arba turėjimas žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Nagrinėjamu atveju hipotekos sandoris patvirtina, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė su kreditoriumi Danske Bank A/S Lietuvos filialu sudarė vienbučio gyvenamojo namo kreditavimo sutartį, o tai reiškia, kad kreditorius žinojo, jog sandorio sudarymas susijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir neprieštarauja šeimos interesams. Todėl įkeisto daikto (ginčo gyvenamojo namo) įregistravimas šeimos turtu negali pažeisti kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų, t. y. riboti išieškojimą iš šio turto Civilinio kodekso 3.85 straipsnio 3 dalies prasme. Teismas nurodė, kad pareiškėjo šioje byloje paduotas skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad šios bylos ginčo dalykas yra ne tai, kas gali būti laikoma šeimos turtu ar nuo kada šeimos gyvenamoji patalpa pripažįstama šeimos turtu. Ginčo esmė yra tai, ar, pareiškėjui prašant nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie šeimos turtą ir esant įregistruotai (paviešintai) hipotekai, būtina pateikti kreditoriaus sutikimą dėl atitinkamo juridinio fakto įregistravimo. Atsakovas nurodo, kad, registruojant juridinį faktą apie šeimos turtą be kreditoriaus sutikimo, būtų pažeista Civilinio kodekso 4.170 straipsnio 3 dalis, nes juridinio fakto apie šeimos turtą įregistravimas nekilnojamojo turto registre vertintinas kaip disponavimo šiuo turtu suvaržymas, kurį vykdant būtina atsižvelgti į hipotekos kreditoriaus teises, kurios nekilnojamojo turto registre buvo paviešintos anksčiau. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog juridinio fakto apie gyvenamojo namo priskyrimą šeimos turtui įregistravimas yra tik fakto paviešinimas. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog kreditorius šiuo atveju žinojo, kad kreditavimo sandorio sudarymas susijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir neprieštarauja šeimos interesams. Ginčo gyvenamojo namo kreditavimo sandorio sudarymo metu nekilnojamojo turto registre dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, jau buvo įregistruotas juridinis faktas apie jo priskyrimą šeimos turtui. Duomenų, kad ši aplinkybė nebuvo žinoma kreditoriui, byloje nėra, todėl teismui daryti kategorišką išvadą, kad kreditoriui įkeisto ginčo gyvenamojo namo įregistravimas šeimos turtu negali pažeisti kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų, nebuvo pagrindo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jis su savo sutuoktine ir mažamečiu sūnumi gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 41 yra išaiškinta, kad, jei šeima turi keletą gyvenamųjų patalpų (butų), šeimos turtu pripažįstama tik viena gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena (Civilinio kodekso 3.84 straipsnio 2 dalies 1 punktas); šeimos turtu gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota viešame registre kaip šeimos turtas (Civilinio kodekso 3.84 straipsnio 4 dalis). Remiantis šiuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimu, pareiškėjo šeimos turtui yra priskirtinas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes jame gyvena pareiškėjo šeima ir tai įrodo pateikti dokumentai. Civilinio kodekso 3.85 straipsnio 3 dalis šiame ginče negali būti taikoma. Pareiškėjas nurodo, kad žymos apie šeimos turtą perkėlimas į registro įrašą dėl turto, kuriuo šeima faktiškai naudojasi, negali būti traktuojamas kaip kreditoriaus teisių suvaržymas. Kreditorius šiuo atveju žinojo (negalėjo nežinoti), kad turtas bus naudojamas šeimos poreikiams, o be to, iš šeimos turto statusą turinčio turto šiuo atveju gali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
L. G. nurodo, kad gyvenamasis namas, kuriame dabar gyvena jos ir pareiškėjo šeima, nors ir neįregistruotas šeimos turtu, tačiau yra tokiu laikomas, nes tai fakto klausimas (Civilinio kodekso 3.84 straipsnio 2 dalis). Tai, ar namas, tinkamas gyventi šeimai, bus laikomas šeimos turtu, negali priklausyti nuo jokių trečiųjų asmenų valios. Įstatymas numato galimybę registruoti nekilnojamąjį daiktą kaip šeimos turtą ir nenumato galimybės neatlikti tokio registravimo. Atsakovas šiuo atveju pernelyg sureikšmina formalių procedūrų laikymąsi ir nepagrįstai išplečia savo teises bei jomis piktnaudžiauja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, buvo kreiptasi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, prašant išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija 2011 m. sausio 3 d. nutartimi konstatavo, jog ši byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyje nurodė, kad nors aptariamu atveju byloje yra ginčijami viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai, tačiau ginčas taip pat turi reikšmingų privatinių teisinių aspektų; ginčo išsprendimas yra susijęs su nekilnojamojo daikto priskyrimo šeimos turtui ir hipotekos kreditoriaus teisių vertinimu, vadovaujantis atitinkamomis Civilinio kodekso normomis; šiuo atveju tik išsprendus privatinio teisinio pobūdžio klausimus dėl pareiškėjo nurodomo nekilnojamojo daikto priskyrimo šeimos turtui ir hipotekos kreditoriaus teisių, bus galima spręsti dėl ginčijamų nekilnojamojo turto registratorių sprendimų teisėtumo; aptariamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, kurio kompetencija yra platesnė ir apima tuos atvejus, kai ginčai nėra grynai administracinio pobūdžio (Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos padarytas išvadas, konstatuotina, jog ši byla pirmosios instancijos administraciniame teisme buvo išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles. Tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalis, 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalimi ir 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 4-ajam apylinkės teismui.
Nutartis neskundžiama.