- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-552-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- S. M.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo ir A. M. priešieškinį S. M. dėl santuokos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo jai palikti M. pavardę, priteisti iš atsakovo 3 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, priteisti jai asmeninėn nuosavybėn butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio dabartinė vertė 19 800 EUR, nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, priteisti iš jos atsakovui 4 309,43 EUR piniginę kompensaciją už jai nuosavybės teise priteistą butą, piniginės kompensacijos mokėjimą išdėstant 60 mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis po 71,82 EUR, priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, Valstybei – antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
2. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas įvertina 26 000 EUR, priteisti ieškovės arba atsakovo nuosavybėn, sutuoktinį, kuriam priteistas butas, įpareigoti kitam sutuoktiniui per 2 metus sumokėti 13 000 EUR kompensaciją, priteisti 2 000 EUR kompensaciją už automobilį V. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: prieškambario baldus – 900 EUR vertės; minkštą kampą – 1 200 EUR; šaldiklį – 180 EUR; maisto vakavimo įrenginį – 1 000 EUR; rūbų džiovyklę – 50 EUR; dviratį – 100 EUR; navigacijos prietaisą – 200 EUR; sulčiaspaudę – 200 EUR; gitarą – 100 EUR, iš viso – 3 930 EUR, ieškovei priteisti šiuos kilnojamuosius daiktus: miegamojo komplektą – 1 000 EUR; kompiuterio stalą su lentyna – 400 EUR; sekciją – 400 EUR; vonios baldus – 600 EUR; šaldytuvą – 180 EUR; skalbimo mašiną – 200 EUR; puodus „Zepter“ – 1 000 EUR; personalinį kompiuterį – 1 200 EUR; virtuvės indus, servizus, virtuvės įrankius – 400 EUR; patalynės komplektus – 500 EUR; rūbų džiovyklę – 50 EUR; muzikinį centrą – 200 EUR; 8 automobilio ratus – 300 EUR; siuvimo mašiną „Singer“ – 200 EUR; kokteilinę – 100 EUR; du televizorius – 800 EUR; filmavimo kamerą „Sony“ – 800 EUR; kompiuterį „Asus“ – 450 EUR; dvigubas laukines buto duris – 1 000 EUR, iš viso – 9 780 EUR, priteisti 2 925 EUR kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, įpareigoti ieškovę per 10 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti jam dovanotus ir asmeninius daiktus, tai yra turėtus iki santuokos sudarymo: virtuvės baldus – 500 EUR (ikisantuokiniai); virtuvės stalą su taburetėmis; tris staliukus; televizoriaus staliuką; senovinę komodą; žvakidę, medinį padėklą (ikisantuokiniai) – 1 000 EUR; mašinos kompresorių; auksinį vestuvinį žiedą; telefoną „Asus“; lengvojo automobilio priedą – „Ragus“; du ąžuolinius stalviršius, dovanotus daiktus: dujinę viryklę – 100 EUR; bulvių tarkavimo mašiną – 50 EUR, priteisti 5 000 EUR, kurie buvo asmeniniai jo pinigai ir panaudoti santuokos metu – 2005–2007 m. – ieškovės aukštojo mokslo studijoms; 3 400 EUR, kurie buvo asmeniniai jo pinigai ir 2010 m. padėti į ieškovės banko sąskaitą; 850 EUR už tai, kad ieškovės prašymu jis buvo priverstas nuo 2016 m. gruodžio gyventi skyrium nuo ieškovės, tai yra ieškovės iniciatyva išvarytas iš savo namų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, santuoką tarp A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. M. (G.), gim. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl A. M. kaltės, ieškovei paliko M. pavardę, padalijo santuokoje įgytą turtą – ieškovei priteisė: dviejų kambarių 47,74 kv. m butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio dabartinė vertė 19 800 EUR, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); miegamojo komplektą – 300 EUR; kompiuterio stalą ir lentyną – 70 EUR; sekciją - 50 EUR; vonios baldus – 50 EUR; šaldytuvą – 50 EUR; skalbimo mašiną – 50 EUR; puodus „Zepter“ – 200 EUR; virtuvės indus, servizus, virtuvės įrankius – 50 EUR; patalynės komplektą – 10 EUR; džiovyklę – 10 EUR; muzikinį centrą – 10 EUR; siuvimo mašiną „Singer“ – 10 EUR; kokteilinę – 1 EUR; 3 televizorius, bendra vertė 15 EUR; filmavimo kamerą „Sony“ – 50 EUR; kompiuterį „Asus“ – 50 EUR; iš viso 20 726 EUR, atsakovui priteisė prieškambario baldus – 200 EUR; minkštą kampą – 100 EUR; šaldiklį – 80 EUR; maisto vakavimo įrenginį – 10 EUR; džiovyklę – 10 EUR; dviratį – 20 EUR; navigacijos prietaisą – 30 EUR; sulčiaspaudę – 5 EUR, iš viso – 455 EUR, priteisė iš S. M. A. M. 17 121,36 EUR kompensaciją už didesnę priteisto turto dalį, kompensaciją įpareigojo sumokėti per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, priteisė iš A. M. S. M. 427 EUR žyminio mokesčio, kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė įrodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis pažeidė esmines sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Patenkintinas ieškovės prašymas palikti jai M. pavardę. Reikalavimas priteisti ieškovei neturtinę žalą patenkintas iš dalies, įvertinus tai, kad dėl nenormalių gyvenimo sąlygų šeimoje ieškovės sveikata pašlijo. Dėl šios priežasties priteista ieškovei iš atsakovo 1 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Dėl santuokoje įgyto turto – buto (19 800 EUR) padalijimo – pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog butas turi būti padalytas ieškovės prašomu būdu, nes iš visų aplinkybių matyti, kad po santuokos nutraukimo šalys viename bute gyventi negali. Butas priteistas ieškovei, nes ji nurodė, kokiu būdu atsakovui kompensuos didesnę jai tenkančio turto vertę. Atsakovas savo galimybės išmokėti ieškovei kompensaciją nepateikė. Be to, santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Kadangi šalių nurodytos kilnojamųjų daiktų vertės labai skiriasi ir nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tas vertes, jos nustatytos teismo nuožiūra, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo pateiktas vertes. Nekilnojamieji daiktai dalytini iš esmės pagal šalių prašymus, nes didelių ginčų šioje vietoje nekilo. Atsakovo nurodytų 8 automobilio ratų ieškovė neturi, todėl nepateikė vertės ir prašė nedalyti. Tokiam ieškovės samprotavimui reikia pritarti, nes atsakovas tik deklaravo, jog tokie ratai buvo įgyti, tačiau nei jų vertės, nei kur jie yra, nei kada ir iš kur įsigyti, nenurodė ir įrodymų nepateikė. Todėl šie daiktai nedalytini. Gitara, ieškovės teigimu, buvo nupirkta dukrai, ji įsigyta ne sutuoktiniams. Šios aplinkybės atsakovas taip pat neįrodinėjo, ieškovės teiginių nenuginčijo, todėl akivaizdu, jog šis daiktas taip pat negali būti dalijamas. Dvigubos buto įėjimo durys, pagamintos atsakovo, yra buto dalis, todėl atskirai negali būti dalijama. Be to, ir pats atsakovas pripažino, kad jos yra išimtos, pakeistos kitomis durimis, ir nepateikė jokių duomenų apie durų buvimo vietą, šiandieninę vertę, todėl taip pat negali būti dalijamos. Atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę grąžinti jam asmeninius daiktus negali būti patenkintas, kadangi jis nepateikė teismui jokių įrodymų apie šiuos daiktus. Atsakovo reikalavimas priteisti asmenines pinigines lėšas netenkintas, kadangi atsakovas šių reikalavimų neįrodė, atsakovo atstovas prašė šių reikalavimų netenkinti. Dėl kompensacijos už didesnę priteisto turto dalį pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė prašė į kompensaciją įskaityti 1 738 EUR, kuriuos ji sumokėjo perkant santuokoje su atsakovu dalijamą butą. Šią sumą ji gavo už parduotą asmeninį žemės sklypą. Ji pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo, todėl laikytina, kad ieškovė įrodė, jog bendro buto pirkimui panaudojo 1 738 EUR savo asmeninių lėšų. Todėl ši suma įskaitytina į kompensaciją. Taip pat ieškovė prašė į atsakovui išmokamą kompensaciją įskaityti 552,57 EUR, kuriuos jis yra įsiskolinęs nemokėdamas mokesčių už patarnavimus. Atsakovas kaip buto bendraturtis, turi mokėti rinkliavą už atliekų tvarkymą, už bendros elektros energijos sunaudojimą, šildymą, namo eksploatavimą ir administravimą, tačiau už suvartotą šaltą vandenį, už bute sunaudotą elektros energiją mokėti neprivalo, nes tuo laikotarpiu jis bute negyveno ir minėtų paslaugų negavo. Todėl iš atsakovo priteista dalis prašomų priteisti mokesčių – 661,64 EUR. Taip pat į išmokamą kompensaciją įskaitytina ieškovei priteistina 1 000 EUR suma neturtinei žalai atlyginti. 2010 m. šalys santuokoje įgijo automobilį „V. T.“. Ieškovė 2016 m. gruodžio 30 d. šį automobilį pardavė už 500 EUR. Pinigų dalies atsakovui ji neperdavė, tokiu atveju atsakovui priklausanti dalis – 250 EUR – įskaitytina į atsakovui priteisiamą kompensaciją. Iš viso kompensacija atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį sudaro 17 121,36 EUR.
5. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi ištaisė aritmetinę klaidą Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse, vietoje nurodytos kompensacijos sumos „17 121,36 EUR“, įrašant sumą „6 385,86 EUR“, minėtą nutartį nutarė laikyti neatskiriama 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
6. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą skundžiame teismo sprendime dėl atsakovui priteistinos kompensacijos dydžio, todėl atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, nes jis priimtas ieškovės naudai.
6.2. Pirmosios instancijos teismo teisėjas privalėjo nusišalinti nuo nagrinėjamos bylos, nes kitoje civilinėje byloje tas pats teisėjas priteisė neturtinę žalą atsakovo dukrai, ieškovė minėtoje civilinėje byloje dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
7.1. Apeliacinis skundas abstraktus, neinformatyvus, nenurodyta jokių objektyvių motyvų, galinčių paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas.
Motyvuojamoji dalis
7.2. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
10. Šioje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl kompensacijos atsakovui priteisimo už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, kurios dydis buvo ištaisytas pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl klaidos taisymo.
11. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nutraukė šalių santuoką bei išsprendė kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas skundžiamame teismo sprendime.
12. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismui 2018 m. spalio 1 d. nutartimi ištaisius rašymo apsirikimą skundžiamame teismo sprendime dėl atsakovui priteistinos kompensacijos dydžio, atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, nes jis priimtas ieškovės naudai.
13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, be kitų reikalavimų, išsprendė klausimą dėl kompensacijos atsakovui priteisimo už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį – priteisė atsakovui iš ieškovės 17 121,36 EUR kompensaciją.
14. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi, kuri yra sudedamoji pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, savo iniciatyva ištaisė rašymo apsirikimą pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje bei rezoliucinėse dalyse, nurodydamas, jog priteistinos kompensacijos dydis yra 6 385,86 EUR.
15. CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimų trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017 ir kt.).
16. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl kompensacijos dydžio atsakovui priteisimo, nurodytų aplinkybių bei pateikto matematinio skaičiavimo neįmanoma nustatyti, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog kompensacijos dydis atsakovui sudaro 17 121,36 EUR. Remiantis teismo nurodytu matematiniu skaičiavimu – 20 726 EUR + 455 EUR : 2 = 10 590 EUR – 455 EUR = 10 135,50 EUR – 3 999,64 EUR + 250 EUR, galutinė kompensacijos sumą sudaro 6 385,86 EUR.
17. Tačiau pateiktas matematinis skaičiavimas neatitinka teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, tai yra teismo priteistų sumų. Kaip matyti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies, iš viso šalys turėjo turto už 21 181 EUR, kadangi ieškovei priteista santuokoje įgyto turto už 20 726 EUR, atsakovui už 455 EUR. Kompensacijos dydį atsakovui turėtų sudaryti 10 135,50 EUR (10 590,50 EUR – 455 EUR). Pirmosios instancijos teismas atsakovui tenkančios kompensacijos dydį sumažino 1 738 EUR suma, kurią ieškovė panaudojo kaip asmenines ieškovės pinigines lėšas, perkant butą, 661,64 EUR suma dėl įsiskolinimo už buto mokesčius bei 1 000 EUR suma, kuri priteista ieškovei kaip neturtinės žalos atlyginimas (iš viso 3 399,64 EUR). Tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės 250 EUR kompensaciją atsakovui už parduotą automobilį. Taigi matyti, jog galutinė kompensacijos suma, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, turėtų sudaryti 6 985,86 EUR. Iš pateikto matematinio skaičiavimo neaišku, kas sudaro 3 999,64 EUR sumą, kuria pirmosios instancijos teismas sumažino atsakovui išmokėtinos kompensacijos sumą.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas 2018 m. spalio 1 d. nutartį dėl rašymo apsirikimo iš esmės pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kuriais priteistas tam tikros vertės turtas, matematinis skaičiavimas bei nutartyje dėl klaidos taisymo nurodyta kompensacijos atsakovui suma iš esmės yra skirtingos.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normą, reglamentuojančią klaidos taisymą (CPK 276 straipsnis).
20. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog reikalinga papildomai vertinti įrodymus bei nustatyti aplinkybes dėl ieškovės reikalavimo į atsakovui išmokėtiną kompensacijos sumą įskaityti įsiskolinimą už buto išlaikymą. Kaip matyti, ieškovė prašė įskaityti 552,57 EUR, tačiau pirmosios instancijos teismas motyvuodamas tuo, jog ieškovės reikalavimas galėtų būti patenkintas tik iš dalies, priteisė iš atsakovo didesnę nei ieškovė prašė priteisti sumą – 661,64 EUR.
21. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamo sprendimo dalį dėl kompensacijos atsakovui priteisimo už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, bei padarė proceso teisės normos, reglamentuojančios klaidos taisymą (CPK 276 straipsnis) pažeidimą, todėl teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus, ir atsižvelgiant į tai, jog netinkamai taikytos CPK 276 straipsnio nuostatos, darytina išvada, kad dėl šių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl yra teisinis pagrindas minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį naikinti ir grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
22. Bylos išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės visa apimtimi, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės.
Dėl teisėjo šališkumo
23. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismo teisėjas privalėjo nusišalinti nuo nagrinėjamos bylos, nes kitoje civilinėje byloje tas pats teisėjas priteisė neturtinę žalą atsakovo dukrai, ieškovė minėtoje civilinėje byloje dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
24. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 straipsniai) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 straipsniai). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstų abejonių dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 straipsniai).
25. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog teisėjas Vaclovas Jurjonas turėtų tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi. Atsakovo nesutikimas su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais sprendimais šioje ar kitose civilinėse bylose nėra pagrindas abejoti šio teisėjo nešališkumu. Atsakovo nurodomos aplinkybės, jog tas pats teisėjas nagrinėjo kitą civilinę bylą dėl žalos priteisimo ieškovo dukteriai, kurioje ieškovė dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo, nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra pagrindas teisėjui nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, kadangi šioje byloje nenagrinėjamos aplinkybės ir nevertinami jokie įrodymai, susiję su atsakovo nurodyta civiline byla. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo.
26. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos atsakovui A. M. priteisimo už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį ir perduoti minėtą bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.