- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- 1-279-1056/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19006-2025-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Masiukienė
- Kaltinamasis
- D. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedeklaravęs gyvenamosios vietos, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, praeityje buvo teisiamas:
1. 2006 m. balandžio 10 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams penkiems mėnesiams,
2. 2009 m. liepos 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 63 str. 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams.
3. 2016 m. gruodžio 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė - laivės atėmimas keturiems mėnesiams;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
1. D. M. 2025 m. birželio 1 d. apie 10 val. gyvenamo namo kieme, esančiame Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių V. Š. į veidą, o V. Š. palenkus galvą į apačią, kojos keliu įspyrė V. Š. į apatinį žandikaulį, taip nukentėjusiajam V. Š. padarydamas apatinio žandikaulio abipusį lūžį nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
2. Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.
II. Byloje surinkti įrodymai, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
3. Kaltinamasis D. M. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį savo kaltę pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2025 m. birželio 1 d., 10 valandą ryto viskas buvo, kaip parašyta kaltinamajame akte. (duomenys neskelbtini) gatvės gale, pakvietė R. J., ten gyvena (duomenys neskelbtini), V. Š. pas jį miegodavo mašinoj. Iš gimtadienio ėjo, pakvietė išgerti dar ryte. Nukentėjusįjį V. Š. pažįsta, nes jis ankščiau gyvendavo pas jį (kaltinamąjį), jis jam buvo darbą prirodęs, bet (duomenys neskelbtini) jo daug kas nemėgsta, nes jis vagia iš visų žmonių. Jis buvo užpykęs, nes ne kartą yra ir jį apvogęs. Tą diena buvo ant jo supykęs, nes apvogė vieną žmogų, jo gerą pažįstamą, neatlaikė kantrybė. Pas jį tada jis nebegyveno, jis valkataudavo, jį priėmė mašinoj miegoti, ta mašina nevažiuojanti. Jis (kaltinamasis) atėjo pakviestas R. J., tą diena buvo jis ir R. J.. V. Š. buvo mašinoj, alkoholį vartojo dviese su R. J., išgėrė alaus 1 litro talpos butelį. Buvo ant nukentėjusiojo užpykęs, pasikvietė, kad išliptų iš mašinos, nelipo, jis buvo neblaivus. Pradėjo aiškintis, bet nieko nelaukęs sudavė greit kelis smūgius. Jis buvo prie mašinos, išlipęs buvo ir jis sudavė kelis smūgius į veidą iš rankos ir iš kelio į žandikaulį. Su ranka iš delno pataikė į veido sritį, šoną, nieko nesakė. Tuo metu buvo blaivus, gėrė jau po įvykio pas R. J.. Gal dar iš vakaro buvo likęs alkoholio poveikis, nes vakare vyko gimtadienis pas (duomenys neskelbtini), kvapas alkoholio jautėsi, savijauta buvo normali, tiek kad kvapas buvo. Jautėsi neblaivumas, mano kad vis tiek būtų taip pat pasielgęs ir blaivus, turėjo pyktį ant jo, kad vagia iš senyvo amžiaus žmonių. Ten nuėjo pėsčiomis, 300-400 metrų. Paskui išsiskirstė, paliko V. Š., o su R. J. išėjo, nematė jo sužalojimų, po to tik, kai atvažiavo greitoji, tik tada sužinojo. Atrodo kad pats jį ištraukė iš automobilio, bet tiksliai nepasakys, nepamena. Dėl jo sveikatos sužalojimų sužinojo iš A. K., ji kaimynė, iškvietė greitąją. Bendravo su juo, atsiprašė. Jis sakė, kad nieko nereikia atlyginti, tik reikia atlyginti ligonių kasoms. Sausio mėnesį „įstojo“ į Darbo biržą. Ankščiau su V. Š. nėra turėjęs konfliktų, jis kartu dirbdavo pas (duomenys neskelbtini). Savo elgesį vertina blogai, labai gailisi. Dėl žmonių viskas įvyko, kad eina per kaimą ir vagia, tikrai reikėjo kitaip tai spręsti, be smurto. Jis laikinai dirba pas (duomenys neskelbtini), į valandą gauna 3 eurus, negauna jokių pašalpų, norėjo įdarbinti, tai jam pašalpa nepriklauso. Gyvenu vienas, būstas priklauso (duomenys neskelbtini) žmogui, kuriam jis prižiūrėjo sodybą, jam leido ten gyventi, gyvena ten (duomenys neskelbtini) metų. Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, nėra gydęsis priklausomybių. Pripažįsta civilinį ieškinį, norėtų dalimis išmokėti, per kokius 5 mėnesius.
4. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė iš esmės panašias aplinkybes (2 t. b. l. 109, 117).
5. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
6. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.
7. Nukentėjusysis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gegužės 31 d. apie pietus, laikotarpyje nuo 14-15 val., jis atėjo pas savo pažįstamą (duomenys neskelbtini), kurio pavardės nežino, žino, kad jis gyvena Panevėžio raj. (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną buvo švenčiama (duomenys neskelbtini) gimimo diena. Pas (duomenys neskelbtini) buvo ir kitų svečių, tarp jam pažįstamų asmenų ten buvo D. M., pas kurį jis tuo metu gyveno. Būnant pas (duomenys neskelbtini) jie visi vartojo alkoholį. Šventė visi (duomenys neskelbtini) namo kieme. Kiek jis pamena, pas (duomenys neskelbtini) jokių konfliktų tarp jo ir D. M. nebuvo. Po kažkiek laiko, kaip jis jau buvo neblaivus, (duomenys neskelbtini) jį nuvedė ir paguldė miegoti į kieme stovintį autobusiuką. Bet to jis jau pats nepamena, jam tai sakė (duomenys neskelbtini). Kelintą valandą tai buvo, jis tiksliai pasakyti negali, nes tikrai dėl savo girtumo nepamena. Toliau įvykius dėl savo girtumo jis pamena labai miglotai, bet pamena, kad jį lyg kažkas ištraukė iš autobusiuko ir vilko žeme, bet kas tai buvo, jis tikrai nematė, nes dar nebuvo atsipeikėjęs. Jis pats tik pamena, kad atsipeikėjo prie kaimyno P. Z. namo tvoros. Minėtas kaimynas gyvena Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini). Kai jis atsipeikėjo, jis juto, kad jam stipriai skauda apatinį žandikaulį. Iš burnos bėgo kraujas. Dėl savo girtumo jis nepamena, kas jam sudavė smūgius ir kiek būtent jų buvo. Jis mano, kad minėtus smūgius jam galėjo suduoti tik D. M., nes D. M. jam ir ankščiau yra grasinęs sakydamas, kad "atsiimsiu už viską". Tai buvo maždaug prieš mėnesį iki minėto įvykio. Bet už ką būtent jis atsiims, jis taip ir nesuprato, o D. M. konkrečiai jam nieko nepasakė. Jis tik pamena, kai jis atsipeikėjo jis iškarto nuėjo pas kaimynę A. K. ir paprašė, kad ji jam iškviestų greitąją medicinos pagalbą, pasakė, kad jį greičiausiai sumušė D. M., nes mano daugiau niekas taip pasielgti negalėjo. Atėjęs pas kaimynę matė, kad jo visas kairys skruostas buvo ištinęs. Atvykus policijos pareigūnams pradžioje bijojo sakyti, kad jį sumušė būtent D. M., nes jis tiesiog bijojo D. M. Bijojo, kad gali dar ką nors jam padaryti. Po medikų apžiūros jis iškart buvo pristatytas į Kauno klinikas, kur jam buvo atlikta žandikaulio operacija. Po šio įvykio jam žandikaulį skaudėjo mėnesį laiko, skaudėjo kramtant maistą. Po to, kai grįžo iš Kauno klinikų papildomai pas gydytojus nesilankė, nors ir turėjo gavęs siuntimus, bet tiesiog galvojo, kad viskas praeis savaime. Pareigūnams nurodė, kad jam buvo suduoti du smūgiai, bet įvykio metu dar buvo neblaivus, todėl galėjo netiksliai nurodyti aplinkybes. Civilinį ieškinį pareikš ikiteisminio tyrimo eigoje (I t., b. l. 32).
8. 2026 m. sausio 13 d. vyresn. tyrėjos S. J. tarnybiniame pranešime „DĖL V. Š. POZICIJOS“, nurodoma, kad dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-19006-25, telefonu buvo bendrauta su V. Š., kuris nurodė, kad D. M. jo atsiprašė, jie susitaikė, pretenzijų dėl šio įvykio jam nebeturi, civilinio ieškinio neteiks (I t., b. l. 36).
9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad V. Š. nustatytas apatinio žandikaulio abipusis lūžis, padaryta kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Sužalojimas sutrikdo sveikata ilsesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjęs galėjo susižaloti nugriuvęs. Sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą (I t., b. l. 54).
10. Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gegužės 31 d. jis kartu su kitais savo pažįstamais šventė D. S. gimtadienį. Gimtadienį šventė D. S. namo kieme, Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini). Tarp jam pažįstamų asmenų ten buvo D. M. ir V. Š.. Jie visi ten vartojo alkoholį ir tiesiog bendravo. Jis pats į gimtadienį atėjo vakare, maždaug apie 19.00 val. D. M. atėjo vėliau už jį, o V. Š. atėjo pats paskutinis jau į vakaro pabaigą. Pamena, kad kažkas V. Š. padavė dvi skardines alaus ir cigarečių ir jis vėl išėjo. Po kiek laiko V. Š. grįžo ir tada jau buvo iki pat galo pas D. S.. Kadangi buvo neblaivus, tiksliai nepamena kelintą valandą jis išėjo iš D. S. namų, bet tai jau buvo po 00.00 val. Pamena, kad V. Š. liko pas D. S., dėl D. M. negali pasakyti, nes nepamena dėl girtumo. Būtent tą dieną jokio konflikto tarp V. Š. ir D. M. nebuvo. Kitą dieną, t.y. 2025-06-01, ryte, apie 10.00 val., prie savo namų, Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini), jis susitiko su D. M.. D. M. pats pasiūlė nueiti pas D. S., nes pagalvojo, kad po gimtadienio pas D. S. dar bus likę alkoholio, ir jie visi kartu dar galės išgerti. D. S. jis neskambino, nuėjo jo neperspėję. Jiems atėjus pas D. S., paties D. S. namuose nebuvo. Suprato, kad D. S. buvo kažkur išvažiavęs, nes kieme nebuvo jo automobilio. Bet kieme stovėjo kitas automobilis, kuris yra sugedęs ir pamatė, kad jame miegojo V. Š.. Jis pats priėjo prie kieme stovinčio staliuko, nes pamatė, kad ant jo stovi butelis, o D. M. nuėjo prie automobilio, kuriame miegojo V. Š.. Pradžioje D. M. pabeldė į automobilio langą, tačiau V. Š. nereagavo. D. M. dar kartą pabeldė į automobilio langą, tačiau V. Š. toliau miegojo. Tuo metu jis sau į stiklinę pylėsi degtinės, buvo nuleidęs galvą, ir nepastebėjo, ar V. Š. pats išlipo iš automobilio, ar jį D. M. ištempė iš automobilio. Nuo staliuko prie kurio jis stovėjo iki automobilio, kuriame buvo V. Š. buvo maždaug 3 m atstumas. Kai jis pakėlė galvą, V. Š. jau stovėjo kieme prie automobilio. Tada D. M. pradėjo ant V. Š. šaukti, kad jis pavogė iš kažkokio jam nepažįstamo žmogaus darbo įrankius. Pats V. Š. jam nieko nesakė, visą laiką tylėjo. Tada D. M. nieko nesakęs savo dešinės rankos kumščiu sudavė V. Š. ne mažiau trijų smūgių į veidą, kur būtent jam pataikė, jis neįsidėmėjo, nes viskas vyko labai greitai, buvo labai susijaudinęs. V. Š. stovėjo veidu pasisukęs į jį, o D. M. stovėjo prie V. Š. iš kairės pusės. Matė, kad po to, kai D. M. sudavė tuos smūgius, V. Š. palenkė galvą į apačią, ir tada D. M. jam kojos keliu spyrė vieną kartą į veidą pataikydamas į apatinį žandikaulį. Jis D. M. pradėjo sakyti, kad jis nebelįstų prie V. Š.. Tada D. M. nieko nebedarė ir jie tiesiog abu išėjo iš kiemo. Ar V. Š. bėgo kraujas, jis neatkreipė dėmesio, jie jį paliko sąmoninga kieme, jis taip ir liko stovėti prie automobilio. Jis jokios pagalbos nesiprašė. Jis pirmas išėjo iš kiemo, o D. M. išėjo paskui jį. Po kiek laiko matė, kad V. Š. buvo atėjęs pas kaimynę A. K., kuri jam iškvietė medikus bei taip pat buvo atvykę policijos pareigūnai. Jis buvo ir pats nuėjęs prie policijos pareigūnų, bet kadangi buvo neblaivus, jam liepė išeiti. Jis girdėjo, kad V. Š. sakė, kad jį sužalojo D. M., todėl jau pats policijos pareigūnams pradžioje nieko nesakė. D. M. prašė, kad jis policijos pareigūnams nieko nesakytų apie tai, kad matė, kad jis sudavė smūgius V. Š., bet jis D. M. sakė, kad tikrai nemeluos. D. M. prašė, kad jis meluotų policijos pareigūnams, nes bijojo policijos. Nori paminėti, kad visas šis įvykis vyko būtent D. S. namo kieme. Tame kieme buvo tik jis, D. M. ir V. Š.. Daugiau jokių aplinkinių asmenų nebuvo. Tarp D. M. ir V. Š. ir anksčiau vykdavo konfliktai, bet jie būdavo žodiniai. Apie tai, kad anksčiau D. M. mušdavo V. Š., jam nėra žinoma (I t., b. l. 77).
11. Liudytoja A. K. parodė, kad 2025 m. birželio 1 d. apie 12 val. 45 min. būnant namuose Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini), pas ją atėjo pažįstamas V. Š., kuris skundėsi žandikaulio skausmais ir prašė jos, kad jam iškviestų greitąją pagalbą. Paskambinus bendruoju pagalbos telefonu ir laukiant pagalbos, pažįstamas V. Š. jai pradėjo pasakoti, kad vakar, t. y. 2025-05-31, vakare, jam pažįstamas D. M. trenkė į veidą, dėl ko jam trenkė šis nenurodė. Taip pat nori paminėti, kad D. M. dažnai skriaudžia-muša V. Š. ir atiminėja iš jo pinigus. Taip pat nori paminėti, kad V. Š. neturi telefono ir gyvenamojo adreso, tai jei pareigūnams reikės susisiekti su V. Š., gali susisiekti su ja ir galėtų padėti jiems atrasti jo gyvenamą vietą (I t., b. l. 66).
12. 2025 m. birželio 1 d. vyriausiojo patrulio M. P. tarnybiniame pranešime „DĖL ĮVYKIO APLINKYBIŲ“ nurodoma, kad dirbant ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-19006-25, atvykus į įvykio vietą, nukentėjęs V. Š. nurodė, kad jam į veidą sudavė ne mažiau kaip du kartus pažįstamas D. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris kartu laukė greitosios medicinos pagalbos ir atvykus buvo sulaikytas. V. Š. teigė, kad įvykis įvyko vakar, t. y. 2025-05-31, apie 17 val. Panevėžio raj. (duomenys neskelbtini) tačiau tikslaus įvykio vietos adreso nurodyti negalėjo, nes neprisiminė gatvės pavadinimo. Jis tik nurodė, kad įvykis įvyko prie gyvenamojo namo, kuriame gyvena jo pažįstamas P. Z.. VŠĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje V. Š. nustatyti apatinio žandikaulio daugybiniai lūžiai. Jo apklausa nebuvo atlikta, nes asmuo buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai dėl žandikaulio traumos ir skubiai buvo išvežtas operacijai į (duomenys neskelbtini). Taip pat dėl įvykio buvo apklausta pranešėja A. K., kuri nurodė kur gyvena minėtas P. Z., prie kurio namų, pasak V. Š., įvyko incidentas. Nuėjus pabendrauti su P. Z., gyvenamąją vietą, esančią Panevėžio r., (duomenys neskelbtini). P. Z. paaiškino, kad vakar nieko nematė ir negirdėjo jokio konflikto. Taip pat nurodė, kad vaizdo stebėjimo kamerų čia nėra (I t., b. l. 87).
13. Iš alkotesterių tikrinimo istorijos duomenų matyti, kad 2025-06-01 13.31 val. D. M. nustatytas 2,76 prom. girtumas (I t., b.l. 90).
14. Iš 2025 m. liepos 14 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi 2025-06-01 pareigūno V. M. vaizdo kamerų įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip nukentėjusysis V. Š. policijos pareigūnams nurodo, kad jį sumušė D. M. (I t., b. l. 97).
15. 2025 m. birželio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima važiuojamoji (duomenys neskelbtini)gatvės kelio dalis, kuri yra ties pastatu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Panevėžio r. Atvykus (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) centro, dešinėje pusėje yra nusukimas į (duomenys neskelbtini) gatvę, nuo tos vietos dešinėje matomas gyvenamasis namas Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau judant (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) kryptimi, yra važiuojamoji kelio dalis, (duomenys neskelbtini) danga. Dešinė kelio pusė (duomenys neskelbtini). Kairėje pusėje taip pat (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) matomas kelio vingis į kairę. Ant važiuojamosios dalies nesimato jokių grumtynių pėdsakų ar daiktų galinčių turėti įtakos tyrimui. Iš įvykio vietos nieko nepaimta (I t., b. l. 21).
16. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių.
17. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad D. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
18. Kaltinamasis D. M. savo kaltę dėl smurto naudojimo prieš nukentėjusįjį V. Š. pripažino. Teismas konstatuoja, kad D. M. kaltė įrodyta paties kaltinamojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo V. Š., liudytojų A. K., R. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kūno vaizdo kameros įrašu, kurie tarpusavyje sutampa, neprieštarauja ir atitinka specialisto išvadose nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, jų tarpusavio sutapimą, nuoseklumą, konstatuojama, jog D. M. naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį ir tyčia nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamais suvokė savo veiksmų pavojingumą, pobūdį ir norėjo taip elgtis, t.y. veikė tyčia, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
III. Bausmės skyrimo motyvai
19. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
20. D. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
21. D. M., veikdamas tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, jo nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), šiuo metu dirba pas (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas tris kartus.
22. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus D. M. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurio trukmė artima vidutiniam įstatyme numatytam šios bausmės rūšies dydžiui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau kartu skiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.
23. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
24. Vadovaujantis 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitomas D. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.
IV. Civilinis ieškinys
25. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
26. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.
27. Byloje civiliniu ieškovu pripažinta Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės 913,26 eurų žalos (1 tomas, b.l 104-107).
28. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ieškinio sumą sudaro V. Š. suteiktos paslaugos VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo teikiamos medicininės paslaugos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 913,26 Eur. Nustačius aplinkybes, jog nukentėjusiajam sveikatos priežiūros paslaugos teiktos dėl D. M. jam padarytų sužalojimų, Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai priteisiant iš kaltinamojo žalą, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su jo padaryta nusikalstama veika – 913,26 Eur. Atsižvelgiant į sunkią kaltinamojo finansinę padėtį, priteistos 913,26 Eur sumos sumokėjimas išdėstomas devynių mėnesių laikotarpiu, įpareigojant kaltinamąjį kas mėnesį sumokėti po 100 Eur iki visiško žalos atlyginimo.
29. Patenkinus civilinį ieškinį visiškai, iš D. M. priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 913,26 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
IV. Kiti klausimai
30. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas – paliekamos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 18 (aštuoniolikai) mėnesių, vietoj intensyvios priežiūros įpareigoti:
- mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos,
- uždrausti vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- per 9 mėnesius atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą – 913,26 Eur.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti D. M. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, vietoj intensyvios priežiūros įpareigoti:
- mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos,
- uždrausti vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas;
- dalyvauti elgesio pataisos programoje;
- per 9 mėnesius atlyginti Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą – 913,26 Eur.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. M. bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2025-06-01 16.15 val. iki 2025-06-02 14.08 val. (1 parą), prilyginant ją 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms ir konstatuoti, kad tris laisvės apribojimo dienas D. M. yra atlikęs.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Tenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, civilinį ieškinį dėl turtinės 913,26 eurų žalos ir priteisti iš D. M. 913,26 Eur (devynis šimtus trylika eurų 26 centus) bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 913,26 Eur sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – Valstybinei ligonių kasai.
Priteista žala ir palūkanos turi būti pervedamos Valstybinei ligonių kasai per devynis mėnesius, kas mėnesį mokant po 100 Eur (vieną šimtą eurų) iki visiško žalos atlyginimo, įmokos kodas 191351679, a.s. LT217300010002484333, AB Swedbank, banko kodas 73000.
Išaiškinti D. M., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiajam, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.