- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-865-593-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-00891-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- D. L.
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis
Teisėjas Algimantas Brigadierius Baudž. byla Nr. 1A-865-593-2014
Pranešėja Daiva Jankauskienė (Proceso Nr. 1-66-1-00891-2014-9)
2014 m. lapkričio 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, nuteistojo D. L. gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. nuteistas pagal BK 286 str. laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. nuteistas pagal BK 286 str. už tai, kad 2014-09-09, apie 15.47 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ant pėsčiųjų tako, esančio tarp (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti sulaikymo, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino jį sulaikyti ketinusiam Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) patruliui Ž. D. – išplūdęs pareigūną necenzūriniais žodžiais, bandė ranka suduoti smūgį Ž. D., jį apipylė alumi bei metė į jį alaus butelį, taip siekdamas jį sužaloti ir sutrikdyti sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde jis teigia, kad prisipažįsta, jog buvo vartojęs alkoholio ir nenorėdamas dėl to būti sulaikytas bėgo nuo pareigūnų, o turėtą alaus butelį su nedideliu kiekiu alaus metė į šalį bet tyčia netaikė į pareigūną, t. y. pareigūnus galėjo apsitaškyti atsitiktinai. Tačiau teisme nebuvo surinkta pakankamai įrodymų dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams, nes patys pareigūnai netvirtino, kad jiems būtų suduoti smūgiai ar pavartota fizinė jėga. Apeliantas neginčija, kad sulaikomas galėjo padaryti judesį pakelta ranka, tačiau tai nereiškia, kad jis norėjo smogti, nes jeigu būtų norėjęs priešintis ir pabėgti, būtų smogęs su buteliu.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas atmetamas.
Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad jis neigia savo kaltę nustatytu laiku ir aplinkybėmis pasipriešinęs policijos pareigūnams, t. y. kad siekdamas išvengti sulaikymo, bandė ranka suduoti smūgį Ž. D., jį apipylė alumi bei metė į jį alaus butelį, taip siekdamas jį sužaloti ir sutrikdyti sveikatą. Tačiau su tokiais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima.
BK 286 straipsnyje numatytas pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pagal objektyviuosius nusikaltimo požymius pasireiškia aktyviais veiksmais. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda naudoti smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinius įgaliojimas, todėl neturi reikšmės tai, ar pareigūnui yra padaryti kūno sužalojimai, ar ne.
Nors nuteistasis D. L. neigia savo kaltę pagal BK 286 str., tačiau jo kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta nukentėjusiojo Ž. D. parodymais, kad jis, kaip (duomenys neskelbtini) patrulis, dirbdamas su kolega J. M., iš budėtojų dalies gavo pranešimą, kad reikia surasti ir kriminalistams pristatyti D. L.. Kai pamatė šį asmenį einantį prie (duomenys neskelbtini) skvero, kolega išlipo iš automobilio, tačiau tai pamatęs D. L. pradėjo bėgti ir nereagavo į kolegos reikalavimą sustoti. Kai jis pribėgo, D. L. atsisuko ir alaus buteliu pradėjo link jo pilstyti alų. Apipylė galvą, uniformą. Kai alų išpylė, metė butelį į jo pusę, tačiau nepataikė, nes spėjo pasitraukti. Tuomet D. L. užsimojo kumščiu, kad suduotų, tačiau spėjo sugriebti ranką ir, paėmęs už jo rūbų, paguldė ant žemės, tuo metu pribėgo kolega ir padėjo uždėti antrankius. Kai dėjo antrankius, jis plūdosi. Netikėti šiais policijos pareigūno parodymais pagrindo nėra, nes jie yra nuoseklūs ir patvirtinti liudytojo policijos pareigūno J. M. teisiamajame posėdyje duotais analogiškais parodymais. Tai, kad šių pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, patvirtina ir jų įvykio dieną surašyti tarnybiniai pranešimai, kuriuose jie išdėstė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes. Be to, iš pareigybių charakteristikų matyti, kad Ž. D. ir J. M. yra policijos pareigūnai – statutiniai valstybės tarnautojai. Iš pajėgų išdėstymo plano matyti, kad minėti pareigūnai 2014-09-09, nuo 6.00 iki 18.00 val. vykdė tarnybines pareigas. Taip pat bylos duomenimis nenustatyta, kad pareigūnai Ž. D. ir V. M. būtų asmeniškai suinteresuoti apkalbėti D. L. ir taip jam pakenti.
Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad nustatytu laiku ir vietoje policijos pareigūnams Ž. D. ir V. M. vykdant savo tarnybines pareigas, kaip tai numatyta Kauno apskrities VPK Kėdainių PK VP skyriaus Patrulių būrio vyresniojo patrulio bei vyriausiojo patrulio pareigybių aprašyme (kontroliuojant viešąją tvarką, imantis priemonių sulaikant nusikaltėlius, užtikrinant viešąją tvarką bei visuomenės rimtį, reikalaujant iš piliečių ir pareigūnų, pažeidžiančių viešąją tvarką, nedelsiant nutraukti neteisėtus veiksmus, vykdant kitus Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vado, policijos komisariato ir apskrities policijos komisariato vadovų pavedimus, vykdant asmenų paiešką) ir bandant sulaikyti neblaivų D. L., pastarasis nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, vengė sulaikymo, bėgo, o sulaikytas priešinosi, išplūdo pareigūną necenzūriniais žodžiais, bandė ranka suduoti smūgį vyresniajam patruliui Ž. D., jį apipylė alumi bei metė į jį alaus butelį bei bandė ranka jam suduoti smūgį. Todėl skundžiamu nuosprendžiu D. L. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 286 str. ir jis pagrįstai nuteistas už šio nusikaltimo padarymą. Tuo pagrindu nuteistojo skundo motyvai, kad turėtą alaus butelį jis metė į šalį, bet tyčia netaikė į pareigūną, sulaikomas galėjo padaryti judesį pakelta ranka, tačiau tai nereiškia, kad jis norėjo smogti pareigūnui, o teisme nebuvo surinkta pakankamai įrodymų dėl jo pasipriešinimo policijos pareigūnams, atmetami kaip paneigti bylos medžiaga.
Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį, kaip to prašoma nuteistojo apeliaciniu skundu, pagrindo nėra.
Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos D. L., išlaidas iki 2014-11-11 sudaro 120 Lt / 34,75 Eur (b. l. 87). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.
Nepriteisti iš nuteistojo D. L. antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų.