- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- 1S-752-317/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00363-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- I. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. Š. (I. Š.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam I. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. I. Š. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. birželio 12 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 12 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam I. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, tokį sprendimą motyvuojant tuo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
4. Nuteistasis I. Š. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį, ir, kaip galima suprasti iš skundo turinio, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis pažymi, jog jis pataisos namuose atsakingai ir sąžiningai dirba, dalyvauja visuose renginiuose, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo baustas. Taip pat teigia, kad neturi potraukio alkoholiniams gėrimams, bei nurodo, jog išėjęs į laisvę turės pragyvenimo šaltinį, kadangi jam bus suteiktas darbas.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo I. Š. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis I. Š. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi, egzistuoja formalus pagrindas taikyti I. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
8. Įvertinus I. Š. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per pastaruosius metus buvo tris kartus skatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis pataisos įstaigoje nepiktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis ar alkoholiu, nesilaikė nuteistųjų subkultūros tradicijų, teigiamai vertino jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą. Taip pat nustatyti ir trys I. Š. riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai – gyvenamosios vietos laisvėje turėjimas, teigiama darbinė motyvacija, ryšių su artimaisiais palaikymas. Visos šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama I. Š. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
9. Grįsdama šią išvadą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog I. Š. bausmę atlieka už smurtinio, negrįžtamas pasekmes sukėlusio, labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą – jis konflikto metu nužudė savo sugyventinę. Nusikaltimą I. Š. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas, pobūdis, jo padarymo aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad šios aplinkybės gali būti vertinamos tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, spręsti, ar nuteistasis, vykdydamas socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, bausmės atlikimo metu pašalino veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti praeityje.
10. Šiuo konkrečiu atveju matyti, jog I. Š. vis dar nustatomas artimas kriminogeniniams veiksniams veiksnys - piktnaudžiavimas alkoholiu. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis iki šiol nesugebėjo panaikinti vieno iš svarbiausių veiksnių, įtakojusių jo teisei priešingą elgesį, nepaisant to, jog ėmėsi formalių aptariamą veiksnį galinčių pašalinti veiksmų - lankė anoniminių alkoholikų grupę, dalyvavo pataisos namuose vykdytuose užsiėmimuose apie alkoholio žalą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog I. Š., siekdamas spręsti su alkoholio vartojimu susijusią problemą, turėtų dėti nuolatines pastangas, tęsti gydymą ir laisvėje, tačiau pats nuteistasis tokių planų jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju neturi. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, I. Š. apskritai nemano turintis problemų dėl alkoholių gėrimų vartojimo, nors Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. nuosprendyje pateikti duomenys leidžia manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, nuolat piktnaudžiaudavo alkoholiu. Nurodytos aplinkybės rodo, jog I. Š. nesugeba identifikuoti turimos problemos, kuri turi būti sprendžiama ne tik dėl paties nuteistojo intereso, bet ir dėl viešojo intereso, kadangi alkoholio vartojimas buvo viena iš priežasčių paskatinusių jį nusikalsti. Tuo tarpu priežasčių, paskatinusių nusikalsti praeityje, sėkmingas identifikavimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, sudarančių prielaidas sėkmingai nuteistojo asmens resocializacijai.
11. Pažymėtina ir tai, kad I. Š. vis dar neigia savo kaltę dėl sugyventinės nužudymo. Be to, nuteistasis pokalbio su resocializacijos specialistu metu neneigė smurtavęs prieš sugyventinę dar iki jos nužudymo, tačiau pateisino tokius savo veiksmus nukentėjusiosios elgesiu - girtavimu. Tai leidžia spręsti, jog nuteistasis nesuvokia savo smurtinių veiksmų nusikalstamo pobūdžio ir dėl jų kilusių padarinių mąsto, jų neanalizuoja, kritiškai nevertina. Šią teisėjų kolegijos išvadą iš dalies patvirtina ir socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodoma, jog I. Š. yra linkęs apgalvoti tik kai kurias savo elgesio pasekmes. Kadangi smurtinio savo elgesio nuteistasis nelaiko ydingu, vertindamas savo smurtinius poelgius, atsakomybės už juos neprisiima, priešingai - perkelia ją nukentėjusiajam asmeniui, manytina, jog, išėjęs į laisvę, jis ir toliau gali smurtauti kitų asmenų atžvilgiu. Tokį teisėjų kolegijos manymą tik dar labiau sustiprina ta aplinkybė, jog pateiktoje skundo nagrinėjimo medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad I. Š. būtų dalyvavęs bent vienoje programoje, susijusioje su smurtinio elgesio prevencija, savitvardos kontrole. Apygardos teismo nuomone, 9-11 šios nutarties punkte nurodytų aplinkybių visuma, pagrindžia manymą, jog net ir šioje bausmės vykdymo stadijoje I. Š. išlieka pavojingas visuomenei, todėl privalo tęsti pataisos procesą įkalinimo įstaigoje.
12. Vertindama nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog I. Š., net ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvaujančiam pozityvaus užimtumo priemonėse, nustatomas ne tik artimas kriminogeniniams veiksniam veiksnys - piktnaudžiavimas alkoholiu, bet ir du kriminogeniniai veiksniai – emocinė gerovė bei mąstymas ir elgesys. Pastebėtina ir tai, jog iš pažymos apie I. Š. pažeidimus ir paskatinimus, matyti, jog nuteistasis pradėtas skatinti tik po to, kai jis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. tik tuomet, kai įgijo teisę teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Dirbti I. Š. pradėjo tik 2018 m. birželio 11 d., t. y. likus vos vienai dienai iki įstatymo jam suteiktos teisės teikti prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog nuteistasis dėti maksimalias pastangas pozityvaus elgesio link pradėjo tik dėl to, jog buvo suinteresuotas palankaus jam Komisijos ir teismo sprendimo priėmimu. Taigi, akivaizdu, jog pataisos procesą jis linkęs vertinti su tam tikromis išlygomis.
13. Tokių išvadų kontekste aplinkybės, nurodytos I. Š. skunde bei šios nutarties 8 punkte, nėra pakankamos žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui ir sprendimo patvirtinti Komisijos nutarimą priėmimui. Be to, pažymėtina, jog ne visos nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės atitinka objektyvius teismui pateiktus duomenis. Skunde I. Š. teigia, jog jis bausmės atlikimo metu nebuvo baustas, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog 2016 m. vasario 25 d. jam buvo paskirta drausminė nuobauda už nurodymų nevykdymą.
14. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo I. Š. (I. Š.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.