- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-26
- Bylos Nr.
- e2YT-2834-1090/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25351-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Pareiškėjas
- L. N., I. J.
- Advokatai
- Jurijus Kovalenka
dalyvaujant pareiškėjai L. N., pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenkai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. J. ir L. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė (tolia – VĮ) Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Pareiškėjos I. J. ir L. N. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises lygiomis dalimis po ½ dalį į statinius: 1) 107,49 kv. m ploto pastatas – gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (statybos pradžios metai: 1988; statybos pabaigos metai: 1988); 2) 20,81 kv. m ploto pastatas – ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (statybos pradžios metai: 1987; statybos pabaigos metai: 1987); 3) 14,73 kv. m ploto pastatas – kiemo rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (statybos pradžios metai: 1990; statybos pabaigos metai: 1990); 4) kitus inžineriniai statiniai – kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys): 2,07 kv. m ploto lauko tualetas – unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (statybos pradžios metai: 1987; statybos pabaigos metai: 1987); šulinys - unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai (statybos pradžios metai: 1990; statybos pabaigos metai: 1990), esančius adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjos nurodo faktines aplinkybes, kad jų sutuoktinis/tėvas V. J. pagal 1985 m. rugsėjo 12 d. Dovanojimo sutartį įgijo nuosavybes teisę į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su pagalbiniu pastatu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kuris buvo neįregistruotas. Pagal 1986 metais galiojančią tvarką V. J. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto Liaudies deputatų Tarybos vykdomąjį komitetą, kuris nutarė leisti rekonstruoti gyvenamąjį namą, medines sienų konstrukcijas pakeičiant mūrinėmis, perplanuojant patalpas ir įrengiant vonią, sanmazgą bei katilinę, padidinant gyvenamąjį plotą iki 40 kv. m, o bendrą naudingą – iki 65 kv. m. Taip pat leisti statyti mūrinį ūkinį pastatą su rūsiu, nugriaunant medinį ūkinį pastatą 111/m, individualioje valdoje (duomenys neskelbtini), pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtoje vietoje, kuriuos V. J. įvykdė pagal 1986 metais Vilniaus miesto Tarybos vykdomojo komiteto Vyriausiosios architektūros ir planavimo valdybos gamybinio personalo projektavimo grupės parengtą rekonstrukcijos projektą. 1991 m. gegužės mėn. buvo išduotas statinio priėmimo naudoti aktas, po kurio gavimo statytojas pradėjo rekonstruotų statinių teisinę eksploataciją bei įregistravimo procedūrą. V. J. atliko rekonstruotų pastatų kadastrinius matavimus, kurie 1991 m. balandžio 30 d. buvo įregistruoti Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filiale, bei kuriuose buvo pažymėta, kad po statinių rekonstrukcijos darbų atlikimo laikotarpyje nuo 1987 m. iki 1990 m. V. J. buvo pastatyti statiniai - plytų mūrinis gyvenamasis namas su priestatu, plytų mūrinis ūkio pastatas, plytų mūrinis kiemo rūsys, plytų mūrinis lauko tualetas bei šulinys. Tačiau iki savo mirties dienos V. J. nespėjo atlikti naujai sukurtų kaip rekonstrukcijos rezultato statinių teisinės registracijos ir mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pažymi, jog tiek iki statinių rekonstrukcijos, tiek po jos atlikimo name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno visi J. šeimos nariai, naudojosi ūkio pastatu, kitais statiniais. Dėl įvykusios klaidos pagal 1992 m. spalio 30 d. Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po V. J. mirties pareiškėjos lygiomis dalimis po ½ paveldėjo mirusio pinigines lėšas, tačiau nekilnojamojo turto paveldėjimo klausimas nebuvo aptartas. Po V. J. mirties pareiškėjoms toliau gyvenat rekonstruotame name bei naudojantis visais kitais rekonstruotais (pastatytais) statiniais, pareiškėjų iniciatyva Lietuvos Respublikos valstybė joms bendros dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis po ½ dalį pardavė 2272 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ant kurio stovėjo V. J. rekonstruoti plytų mūro statiniai. Taip pat pareiškėjos 2003 m. buvo atliktas 1992 m. spalio 30 d. Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą klaidos ištaisymas, po ko 2003 m. vasario 27 d. buvo išduotas patikslintas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, pagal kurį po V. J. mirties pareiškėjos lygiomis dalimis po ½ paveldėjo ne rekonstruotus statinius, o rekonstrukcijos metu, laikotarpyje nuo 1987 m. iki 1990 m. nugriautus medinių rąstų gyvenamąjį namą su medinių rąstų pagalbiniu pastatu, esančius (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjų užsakymu, 2003 m. buvo parengta Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro byla Nr. 6637 bei įregistruota Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Vilniaus filiale, ko pasekoje medinių rąstų gyvenamojo namo bei medinių rąstų ūkinio pastato unikalūs numeriai pasikeitė, tačiau rekonstruotų statinių įregistravimo būklė liko nepakitusi. 2018 m. birželio 20 d. mūriniame gyvenamajame name kilo gaisras, kurio metu sudegė namo stogas, išdegė mansarda, prieangis, aprūko ir vandeniu aplietos visos kitos namo patalpos, po ko pareiškėjos atliko dalinį namo remontą, tačiau namo būklė yra prasta, reikalaujanti kapitalinio remonto, o to padaryti neįmanoma, neturint nuosavybės teisių į dar 1988 metais V. J. rekonstruotą statinį.
3. Pareiškėjos teigia, jog nors jos nėra statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkės, tačiau minėtas nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas ir kito asmens vardu. Pareiškėjos gyveno šiame name nuo jo rekonstrukcijos užbaigimo iki šių dienų, užsiima ūkine veikla, naudojasi ūkiniu pastatu ir lauko sandėliu, tualetu bei šuliniu, todėl įsitikinusios, kad niekas neturi daugiau už jas teisių į nurodytus nekilnojamuosius daiktus. Mirus sutuoktiniui/tėvui, pareiškėjos toliau gyvena minėtame name, viskuo rūpinasi ir nepertraukiamai tęsia pastatų valdymą jau kone 32 metus bei siekia statinius valdyti visa apimtimi. Pareiškėjos nėra ir nebuvo įgijusios nuosavybės teisės į statinius kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tačiau po sutuoktinio/tėvo mirties toliau gyveno neįregistruotame rekonstruotame name, viskuo rūpinasi ir nepertraukiamai tęsia visų sklype esančių pastatų valdymą, skirtingais laikotarpiais atliko pastatų inventorizaciją, statinių kadastrinius matavimus, sudarė statinių išdėstymą plane bei už pastarųjų paslaugų suteikimą pilnai atsiskaitė, rūpinosi žemės, ant kurios stovi statiniai, privatizavimu bei už žemės išpirkimą pilnai atsiskaitė su pardavėju, visą turto nepertraukiamo valdymo laikotarpį moka už komunalines paslaugas. Taigi, pareiškėjos visapusiškai rūpinasi bei prižiūri rekonstruotus (pastatytus) statinius kaip teisėtos savininkės, valdydamos turtą sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai.