- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-18
- Bylos Nr.
- II-171-201/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03438-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant G. M., jo atstovui Visvaldui Petrylai, išnagrinėjusi G. M. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2012-07-25 nutarimo G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus tyrėja 2012-06-21 G. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad G. M. 2012 m. kovo mėnesį, Miško g. 15a, Klaipėda, savavališkai pakeitė bendraturčiams A. J. ir A. S., G. M. bei L. M. nuosavybės teise priklausančio rūsio durų spynos širdelę, savavališkai vykdydamas savo tariamą teisę, apribodamas A. J. teisę, visapusiškai disponuoti bendrai valdomo turto bendro naudojimosi patalpomis. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 str. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 str.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2012-07-25 priėmė nutarimą, kuriuo G. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. paskyrė 150 litų administracinę nuobaudą.
Šalies argumentai
G. M. 2012-08-23 teismui pateikė skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2012-07-25 nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti skunde nurodytų motyvų pagrindu.
Teigia, kad su padarytu pažeidimu nesutiko ir parodė, jog 2010 su žmona dalimis paveldėjo namo, esančio Miško g. 15a, Klaipėda, antrą aukštą. 2011 metais turtą paveldėjo ir A. J., todėl tarp naujų bendraturčių iškilo problema su rūsio durų spyna. Bendro įėjimo į rūsį durų spyna užsikirto, todėl jis įdėjo naują. Rūsio spynas keitė jau ne vieną kartą ir neatsimena, ar anksčiau A. J. turėjo nuo rūsio raktą, ar ne. A. J. reikalavo rūsio rakto, tačiau nepasakė, kokio rūsio rakto jai reikia. Naudojimosi rūsiu tvarka ankstesnių bendraturčių buvo nustatyta jau anksčiau, t.y. A. J. vietoj lango išsikirto duris ir tuo įėjimu į rūsį naudojosi. Tuo rūsiu, kuriuo A. J. naudojasi, jie nėra pasidalinę. Kadangi rūsys, kuriuo naudojasi A. J. dar neatidalintas, todėl rakto nuo bendro naudojimo durų į rūsį jai nedavė. Pareiškime Klaipėdos VPK viršininkui G. M. nurodė, kad rūsio durų rakto, pakeitęs spynos šerdelę A. J. nedavė, todėl, kad ji davė raktą naujam bendraturčiui, su kuriuo dar nėra aptartas klausimas dėl naudojimosi rūsiu ir naujasis bendraturtis, gavęs raktą, galės patekti ir į jo rūsį ( b.l. 18).
Liudytoja A. J. paaiškino, jog butą, esantį Miško g. 15a, Klaipėda, paveldėjo iš tėvų. Šiuo metu yra trys namo bendrasavininkiai Praeitais metais naudojosi rūsiu ir turėjo raktą. Pakeitus spynos širdelę G. M. pasakė, kad rakto jai nebeduos, nors ji turi dvi bendras patalpas su G. M.. G. M. prašė rakto nuo įėjimo į rūsį, o ne nuo jo buto. G. M. nedavė jai rakto ir aiškino, kad jos nepažįsta, mamą pažinojo, o jos neva tai nepažįsta. Jai priklauso du įėjimai į rūsį ir abu yra reikalingi, naudotis tik vienu įėjimu jai nepatogu. Bute darė remontą ir daiktus buvo priversta nešioti per butą, nes negalėjo naudotis rūsiu, per bendrą įėjimą. Pagrindiniu įėjimu į rūsį naudojosi nuo 1967 m. ir juo į rūsį vaikšto jau 40 metų.
Liudytojas A. S. paaiškino, jog A. J., atėjusi pas jį, skundėsi, kad G. M. neleidžia įeiti į bendras patalpas, pakeitė rūsio durų spynos širdelę ir rakto jai nedavė, pasakė, jei nepatinka, tegul kreipiasi į policiją. Jo taip pat G. M. neįleidžia į rūsį. A. J. rodė rūsio raktą ir jis matė, kad durų spynos širdelė yra pakeista. Žino, kad A. J. bute darė remontą, ir negalėjo per rūsį išsinešti baldų. 1972 metais rūsyje buvo bendra katilinė, tačiau nuo 1976 metų rūsys jam nebepriklauso ir šiuo metu rūsio patalpomis nesinaudoja. Šiame name gyvena nuo 1972 metų, patalpas įsigijo iš sesers D. Ž. ir kai atėjo gyvent į tą namą, bendro naudojimo durys į rūsį jau buvo.
Atsiliepimas
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad administracinė nuobauda G. M. buvo paskirta už tai, kad jis 2012 m. kovo mėnesį, Miško g. 15a, Klaipėda, savavališkai pakeitė bendraturčiams A. J. ir A. S., G. M. bei L. M. nuosavybės teise priklausančio rūsio durų spynos širdelę, savavališkai vykdydamas savo tariamą teisę, apribodamas A. J. teisę, visapusiškai disponuoti bendrai valdomo turto bendro naudojimosi patalpomis. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 str. 1 p., buto ir kitų patalpų savininkas turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimosi objektais, pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų. G. M., savavališkai pakeisdamas rūsio durų spynos širdelę, pažeidė A. J. interesus. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kokios dalys minėtame name bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso bendrasavininkiams. Bendrosios nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Esant nesutarimams valdymo, naudojimosi ir disponavimo tarka nustatoma teismo tvarka pagal bet, kurio bendraturčio ieškinį. Nesutarimai tarp bendraturčių turi būti sprendžiami civilizuotai, pateikiant ieškinį teismui. Todėl įvertinę šias aplinkybes daro išvadą, jog G. M. skundas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. nustato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. Šie uždaviniai taikytini ir institucijoms, kurioms nustatyta pareiga surinkti įrodymus ir surašyti protokolus, o vėliau ir priimti nutarimus administracinio teisės pažeidimo byloje.
Atsakomybė pagal ATPK 188 straipsnį iškyla už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadarius esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams. Pažeidėjui G. M. 2012-07-25 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimu buvo paskirta 150 Lt bauda, numatyta ATPK 188 straipsnio dispozicijoje.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti 2012-07-25 nutarimą, kuriuo jam skirta 150 Lt bauda ir bylą nutraukti, skunde nurodytų aplinkybių pagrindu.
Teigia, jog dėl padaryto pažeidimo nesutinka ir bauda jam skirta be pagrindo, nes A. J. turi kitą įėjimą į rūsį ir jai nebūtina naudoti bendru įėjimu. Teigia, jog bendraturčiai nėra aptarę klausimo dėl rūsio dalies, kuria A. J. naudojasi, todėl pakeitęs sugedusią durų spynos širdelę, rakto jai nedavė. Teismui pateikė dokumentus iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, patvirtinančius bendrasavininkių turimą nuosavybę bei nustatytas bendro naudojimo dalis ( b.l. 15-17).
Bylos duomenimis nustatyta, kad G. M. nedavė pakeistos rūsio durų spynos rakto A. J., todėl, kad ji rūsio raktą davė kitam bendraturčiui, nors su juo dar nėra aptartas rūsio naudojimo klausimas ( b.l. 18). Be to, teisme G. M. teigė, jog A. J. turi ir kitą įėjimą į rūsį, kurį ji pasidarė iškirsdama rūsyje buvusį langą, todėl į rūsį ji gali patekti ir per kitą įėjimą, todėl jai nebūtina naudotis bendru įėjimu. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 str. 1 p., numato, jog buto ir kitų patalpų savininkas turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimosi objektais, pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų. G. M., savavališkai pakeisdamas rūsio bendro naudojimo durų spynos širdelę, pažeidė A. J. interesus, atimdamas jai galimybę naudotis bendru į rūsį įėjimu. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kokios dalys minėtame name bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso bendrasavininkiams (b.l. 15-17, 46-48). Bendrosios nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, jeigu bendras turtas nėra atidalintas. Byloje nėra duomenų, jog bendro naudojimo patalpos, t.y. įėjimas į rūsio patalpą būtų priskirtas vienam iš bendraturčių.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. veikoje nustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnio įvykis ir sudėtis.
Institucija, skirdama G. M. administracinę nuobaudą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė ir vadovaudamasi LR ATPK 30, 302, 284 ir 286 straipsniais, paskyrė jam 150 Lt administracinę nuobaudą, numatytą straipsnio dispozicijoje.
Vertinant nustatytų šioje byloje aplinkybių visetą, konstatuotina, kad G. M. veika Institucijos pagal LR ATPK 188 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jis padarė administracinį teisės pažeidimą, kuriuo kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p. teismas
nutarė:
G. M. skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2012-07-25 nutarimą Nr. ADK1-313 palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.