Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. S. skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2020 m. vasario 7 d. teikimas ir 2019 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu A. S. paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Nuteistasis A. S. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį, laisvės apribojimo bausme 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta ? ir nustatyta laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausmė. A. S. paskirtas įpareigojimas – visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

2. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi tenkino Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2020 m. vasario 7 d. teikimą ir 2019 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu A. S. paskirtą 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeitė į 90 parų arešto bausmę. Teismas, be kita ko, motyvavo, jog su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis už nevykdymą teismo įpareigojimo, nuteistasis buvo supažindinamas el. paštu, telefoninio pokalbio metu ir el. paštu buvo prašoma atsiųsti darbo sutartį ar kitus duomenis apie darbą, nuteistasis prašomų duomenų nepateikė. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, jog nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

4. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis).

5. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Beje, aptariamam vengimui, be kita ko, būdingas piktybiškumo požymis, t. y. asmens (probuojamojo, nuteistojo) tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams.

6. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. 2020 m. vasario 21 d. įtrauktas į probacijos skyriaus registrą, o 2020 m. vasario 20 d. pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo sąlygomis ir atsakomybe už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą (b. l. 23). Tolesnės probacijos pareigūnų ir probuojamojo bendravimo aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog apeliantas iš tikrųjų nevengė ir bendravo su probacijos pareigūnais tiek telefonu, tiek elektoriniu paštu, informavo apie savo buvimo vietą, apie tai, jog dirba, moka priteistas vaiko išlaikymui pinigų sumas ir paaiškino, kodėl jam sudėtinga iš užsienio valstybės grįžti bei pasirodyti probacijos skyriuje (b. l. 21, 24, 27). Kartu su skundu apelianto pateikti rašytiniai dokumentai: jo taksi veiklai išduota licencija, bankinių operacijų išrašai, pinigų perlaidų per pašto tarnybą kvitai, leidžia įsitikinti tuo, jog apeliantas užsienio valstybėje tikrai dirba, gauna pajamas ir reguliariai moka vaiko išlaikymui išieškotas pinigų sumas (b. l. 41, 43-44, 45-47). Todėl, šiuo konkrečiu atveju, vien aplinkybė, jog apeliantas ne iš karto ar nepakankamai rimtai reagavo į probacijos pareigūnų pokalbius bei kvietimą atvykti, pateikti darbo dokumentus, savaime negali būti objektyvi priežastis įžvelgti jam skirtų įpareigojimų pažeidimo.

7. Išdėstytos aplinkybės rodo teigiamus apelianto elgesio požymius, leidžia labiau tikėti nei abejoti jo resocializacijos sėkme, skirtos bausmės tikslų pasiekimu. Duomenų, jog po bausmės apeliantui paskyrimo jam buvo skirtos nuobaudos ar įstatymų nustatytos kitos drausminančio ar baudžiamojo pobūdžio poveikio priemonės ir pan., byloje nėra. Probuojamasis nevengia bendrauti su probacijos pareigūnais, atsiliepia į jų skambučius, raštiškai paaiškina savo elgesio priežastis, teikia duomenis apie darbą, gyvenimą užsienio valstybėje. Konstatuotina, jog apylinkės teismas, esant minėtoms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, jog A. S. vengia atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtus įpareigojimus ir dėl to, paskirtą laisvės apribojimo bausmę keisti į griežtesnę – arešto bausmę. Skundžiama nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – probacijos skyriaus teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2020 m. vasario 7 d. teikimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.