Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų V. P. ir E. P. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarties Nr. 02201001588-L civilinėje byloje Nr. H2-8437-285/2010 pagal pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. P. ir E. P. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-12-05 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), V. P. ir E. P., užtikrindami 499884,15 Eur paskolos, suteiktos jiems pagal 2007-11-28 kreditavimo sutartį Nr. KK07/11/89D, grąžinimą kreditoriui Nordea Bank Finland Plc, įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – (duomenys neskelbtini).

2010-02-20 kreditorius pakartotinai kreipėsi į hipotekos skyrių prašydamas priverstinai išieškoti 548662,89 Eur skolos, taip pat 16 proc. metinių įsipareigojimo nevykdymo palūkanų nuo pareiškimo pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 131 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių prašymų dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, nepažeidžiant kitų procesinės teisės normų, civilinio proceso principų, todėl tokios teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti.

LR CPK 558 straipsnis numato hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką bei sąlygas. CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti, o CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu - pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti. Taigi šios dvi teisės normos reglamentuoja skirtingas procedūras: įkeisto turto areštą ir įkeisto, areštuoto turto realizavimą. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūros paskirtis - įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t. y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises CPK 558 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo. Kreipimasis į hipotekos skyrių su pirmuoju pareiškimu iš esmės yra tik prašymas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką vykdyti prievoles, tačiau išieškojimas teismine tvarka iš įkeisto turto šio pareiškimo pagrindu neprasideda. Galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas per du mėnesius pakartotiniu kreipimusi, priešingu atveju - jam per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui įteikimo pakartotinai nesikreipus dėl skolos išieškojimo, turto areštas panaikinamas ir išieškojimas nepradedamas, o kreditorius siekdamas išieškoti skolą, vėl privalo pakartoti minėtą procedūrą (CPK 558 straipsnio 3 dalis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius Nordea Bank Finland Plc kreipėsi į hipotekos teisėją skolininkams V. P. ir E. P. nevykdant hipoteka užtikrintos prievolės - 2007-11-28 kreditavimo sutarties Nr. KK07/11/89D, kuria suteikta jiems 499884,15 Eur paskola. Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-05 nutartimi areštavo įkeistą turtą – (duomenys neskelbtini), priklausantį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise V. P. ir E. P., uždraudžiant įkeisto turto savininkams perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto, bei įspėjo skolininkus ir įkeisto turto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Nurodyta nutartis su įspėjimu skolininkams ir įkeisto daikto savininkams V. P. ir E. P. įteikta asmeniškai 2009-10-09 (b. l. 28-31). Šią nutartį V. P. ir E. P. apskundė atskiruoju skundu, kuris Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-06 nutartimi atmestas, o skundžiama nutartis palikta nepakeista (b. l. 65-67). 2010-02-20 hipotekos kreditorius pakartotinai kreipėsi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo, todėl hipotekos teisėjas, gavęs tokį pareiškimą, tinkamai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai patenkino pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, bei turėjo pagrindą priimti nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 2 dalis).

Taip pat kolegija pažymi, jog hipotekos teisėjas, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi ir išsamūs (CK 4.185 straipsnio 5 dalis), priimdamas nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta per įstatyme bei teismo nutartyje nurodytą įspėjimo terminą, ir jis neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, ar prievolės dydžiu, nes hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės ir jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Taigi, apeliantų atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl skolos kreditoriui apimčių, jos dydžio, kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo, nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Kaip minėta, įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjos aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Tokių ginčų buvimo faktas taip pat nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Todėl šiuo aspektu atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais bei sudarančiais pagrindą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, o tuo pačiu naikinti ar keisti skundžiamą teismo priimtą procesinį sprendimą (CPK 329, 330, 338 straipsniai). Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka aptartų šalių santykius reglamentuojančių įstatymų nuostatas.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad priverstinis vykdymas hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą hipotekos teisėjo gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos kreditoriui dydžio ir pan. (nagrinėjamu atveju, kaip nurodė apeliantai – dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį), esant įstatyme įtvirtintam pagrindui taiko laikinąsias apsaugos priemones (CPK XI skyriaus V skirsnis). Tokiu atveju hipotekos teisėjui atsiranda įstatyminis pagrindas sustabdyti priverstinį vykdymą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą priteisti iš skolininkų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Tačiau kreditoriui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacine tvarka pabaigos nepateikus įrodymų, patvirtinančių turėtų išlaidų dydį, šios išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį Nr. 02201001588-L palikti nepakeistą.