- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-29
- Bylos Nr.
- N-415-1114-06
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Edvardas Sinkevičius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Edvardo Sinkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 27 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos pareigūnė 2006 m. sausio 25 d. J. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 110¹ straipsnį dėl to, kad jis nesaugo pirkėjo išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų, neturi pieno supirkimo ir pristatymo knygelių, taip pat netvarko tiesioginių pardavimų pieno gamybos apskaitos nuo 2005-01-01 iki 2005-03-15. Protokole nurodoma, kad tuo J. V. pažeidė Pieno gamybos kvotų sistemos įdiegimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-11-20 įsakymu Nr. 3D-495 10 ir 11 punktuose nustatytus reikalavimus.
Teismo posėdžio metu J. V. paaiškino, kad 2004-2005 metai jis turėjo pieno gamybos kvotas ir gamino pieną, laikė vieną karvę, kurią 2005 metų pradžioje perleido L.V. Paaiškino, kad kol turėjo karvę pildė žurnalą, turėjo pieno supirkimo ir priskaitymo knygeles, kurių patikrinimo metu nerado, todėl ir nepateikė.
II.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 27 d. nutarimu J. V. administracinė bylą pagal ATPK 110¹ straipsnį nutraukė, nesant jo veiksmuose pažeidimo sudėties. Teismas nurodė, jog Žemės ūkio ministro 2003 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr.3D-495 patvirtintų taisyklių 10 ir 11 punktuose nurodoma, kad gamintojai, parduodantys pieną tiesiogiai vartoti, privalo kiekvieną dieną tvarkyti pieno apskaitą ir suvesti kiekvieno mėnesio ir metų balansus pagal Agentūros parengtą rekomendacinę apskaitos formą. Teismas nurodė, kad J. V. bylos nagrinėjimo metu pateikė pieno supirkimo ir priskaitymo knygelę už 2004 ir 2005 metus ir paaiškino, kad patikrinimo metu jos nerado, kadangi nežinojo, kad reikia saugoti. Taip pat teismui pateikė pieno pirkimo kvitus, iš kurių matyti, jog pieną parduodavo AB „Panevėžio pienas“. Teismas nurodė, jog pildomame žurnale nustatyti netikslumai neleidžia daryti išvados, kad J. V. pažeidė ATPK 110¹ straipsnį.
III.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) apeliaciniu skundu prašo 2006 m. vasario 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliantė paaiškina, kad reikalavimus gamintojams ir supirkėjams nustato Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2003 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3D-495 „Dėl pieno gamybos kvotų administravimo taisyklių" (toliau - Pieno gamybos kvotų administravimo taisyklės). Reikalavimus pieno apskaitos tvarkymui nustato Pieno supirkimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 146 „Dėl Pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo" (toliau - Pieno supirkimo taisyklės). Pieno gamybos kvotų administravimo taisyklių 11 punktas nustato, kad gamintojai apskaitos dokumentus turi saugoti ne trumpiau kaip trejus metus nuo jų sudarymo momento. Pieno supirkimo taisyklių 33 punktas nustato, kad superkamo pieno apskaita tvarkoma pagal nustatytos formos pirkimo-pardavimo dokumentus. Pieno supirkimo taisyklių 34 punktas nustato, kad iš fizinių asmenų, išskyrus tuos, iš kurių pienas superkamas tiesiogiai iš ūkio, superkamo pieno apskaitos dokumentai yra pieno supirkimo ir priskaitymo knygelė bei pieno pirkimo apskaitos žurnalas (žiniaraštis). Pieno supirkimo taisyklių 38 punktas nustato, kad pieno pirkimo apskaitos žurnalą (žiniaraštį) pildo supirkėjas ir juo remdamasis gamintojams - fiziniams asmenims išrašo pieno pirkimo kvitą.
Apeliantė pažymi, kad patikros vietoje metu gamintojas Agentūros atstovui, atsakingam už patikros vietoje atlikimą ir patikros vietoje ataskaitos surašymą, nepateikė pieno supirkimo ir priskaitymo knygelės bei PVM sąskaitų – faktūrų. Apeliantės manymu, Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas teisės aktų reikalavimais, kadangi gamintojui nepateikus pieno gamybos apskaitos dokumentų, nebuvo galima apskaičiuoti, ar pieno supirkėjui parduoto pieno kiekis sutampa su pieno supirkėjo deklaruotu supirkto pieno kiekiu (pieno gamintojo deklaruotu pieno supirkėjui parduoto pieno kiekiu). Be to, teismas nepranešė Agentūrai apie bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK 110¹ straipsnis nustato atsakomybę už žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ar tiekimo į rinką tvarkos pažeidimą. Žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ar tiekimo į rinką tvarkos sąvokos nėra apibrėžiamos, todėl minėtame straipsnyje įtvirtinta teisės norma pagal savo turinį yra blanketinė, todėl nustatant pagal šią normą reikalinga nuoroda į kitus teisės aktus.
Nagrinėjamu atveju J. V. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad jis pažeidė Pieno gamybos kvotų sistemos įdiegimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3D-495, 10 ir 11 punktuose nustatytus reikalavimus, nesaugo pirkėjo išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų, neturi pieno supirkimo ir pristatymo knygelių, taip pat netvarko tiesioginių pardavimų pieno gamybos apskaitos nuo 2005-01-01 iki 2005-03-15. Kaip matyti administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už parduoto pieno apskaitos taisyklių pažeidimą. Tuo tarpu administracinė atsakomybė pagal ATPK 110¹ straipsnį numatyta ne už apskaitos taisyklių pažeidimus, o už žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ar tiekimo į rinką tvarkos pažeidimus. Atsakomybė pagal minėtą straipsnį galima tik konstatavus veiklos, kurios metu sukuriami arba iš gamtos išgaunami žemės ūkio produktai, pažeidimus (Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 26 dalis), tačiau jokie pieno gamybos, perdirbimo ar tiekimo į rinką tvarkos pažeidimai J. V. veikoje nenurodyti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad plečiamasis administracinę atsakomybę nustatančių teisės normų aiškinimas ir taikymas iš esmės negalimas, todėl taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 110¹ straipsnį galima tik tada, kai pažeidžiama žemės produktų gamybos, perdirbimo ar jų tiekimo į rinką tvarka. Be to, įstatymų leidėjas administracinę atsakomybę pagal ATPK 110¹ straipsnį numatė tik 2005 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. X-249, kuris įsigaliojo nuo 2005 m. liepos 7 d. Pagal ATPK 8 straipsnio 2 dalies nuostatą, aktai, nustatantys arba sugriežtinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, neturi atgalinio veikimo galios, todėl J. V. negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 110¹ straipsnyje numatytą pažeidimą, padarytą iki 2005 m. liepos 7 d.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, tačiau iš esmės pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nes J. V. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 27 d. nutarimą palikti nepakeistą, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.