- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2-2371-907/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00575-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- V. P., J. P.
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. P. ir J. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2019-01-25 gautas ieškovės J. P. ieškinys atsakovui V. P., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Šalies argumentai
2. 2019-03-19 šalys pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, prašymą prašė nagrinėti rašytinio proceso tvarka ypatingąja teisena. Toliau bylos nagrinėjimas tęsiamas, pereinant į ypatingąją teiseną ir taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.54 straipsnio 2 ir 3 dalis (CK 3.64 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 538-541 straipsniai), t. y. pareiškėjų santuoka nutrauktina rašytinio supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 str. - 3.54 str.).
3. Pareiškėjai pateikė prašymą nutraukti jų santuoką, sudarytą 2012 m. kovo 14 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 44, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo J. P. prašė grąžinti ikisantuokinę pavardę „Balčiūnaitė“, V. P. palikti pavardę „Petreikis“, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai nurodė, kad santuoką sudarė iš meilės, santuokos pradžioje santykiai buvo šilti ir draugiški, jie gerai sutarė. V. P. santuokos metu atlikinėjo ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Gyvendami atskirai, jie bendro ūkio nevedė ir negyveno santuokinio gyvenimo. Nors išliko abipusė pagarba, pastaruoju metu jų tarpusavio santykiai labai pasikeitė, jie susvetimėjo, pradėjo rūpintis kiekvienas tik savo reikalais ir paisyti tik savų interesų, paaiškėjo esminiai požiūrio į bendrą gyvenimą skirtumai ir skirtingos vertybės. Pareiškėjai daugiau nei metus laiko neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, neturi ir niekada neturėjo bendrų ekonominių ir finansinių interesų. Mano, kad santuoka yra iširusi ir kategoriškai neigia tolesnio bendro gyvenimo galimybę, susitaikymui skirti termino neprašo. Pareiškėjams 2013-08-12 gimė sūnus K. P., kuri yra nepilnametis. Pareiškėjai yra veiksnūs šioje srityje, bendrų kreditorių ir bendro turto neturi, nes niekada kartu negyveno. Pareiškėjai prašė santuoką nutraukti ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarė turto padalijimo, prievolių kreditoriams paskirstymo, tarpusavio ir nepilnamečio vaiko išlaikymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos bei kitus klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
4. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai sudarė santuoką 2012 m. kovo 14 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 44 (24 b. l.). Pareiškėjams 2013-08-12 gimė sūnus K. P., kuri yra nepilnametis (7 b. l.).
5. Pareiškėjai daugiau nei metus laiko neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, neturi bendrų ekonominių ir finansinių interesų. Mano, kad santuoka yra iširusi ir kategoriškai neigia tolesnio bendro gyvenimo galimybę, susitaikymui skirti termino neprašo. Teismas įsitikino, kad pareiškėjų santuoka yra iširusi, pareiškėjai tvirtai apsisprendė nutraukti santuoką, todėl nebegalima tikėtis, kad pareiškėjai vėl gyvens kartu. Pareiškėjų santuoka iširo dėl charakterių skirtumo, skirtingo požiūrio į gyvenimo vertybes, šeiminius santykius, nebeliko bendrų tikslų, interesų. Pareiškėjai nemato jokių galimybių susitaikyti, todėl terminas susitaikymui neskirtinas.
6. Iš pareiškėjų pateikto prašymo, matyti, jog yra visos sąlygos santuokai nutraukti, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 straipsnyje, t. y. nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, abu sutuoktiniai yra sudarę ir pasirašę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jie yra veiksnūs šioje srityje ir gerai supranta savo apsisprendimą, nurodė priežastis, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo, su santuokos nutraukimu susijusius klausimus aptarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Nei vienas iš pareiškėjų neprašo nustatyti termino susitaikyti, todėl atšauktinas teismo posėdis, santuoka nutrauktina ir pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtintina rašytinio supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 str., 3.53 str.).
7. Pareiškėjai po santuokos nutraukimo pageidavo palikti J. P. ikisantuokinę pavardę „Balčiūnaitė“, V. P. – pavardę „P.“. Šis prašymas pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.69 str. 1 d.).
8. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas patvirtinti sutartį reiškia, jog yra konstatuota, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturi, todėl jie negalės pareikšti naujo tapataus ieškinio dėl turto, nenurodyto sutartyje, padalinimo (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
9. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 str. 3 d.).
10. Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 541 str. 3 d.).
11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-18-T-3453-21185 pareiškėjai J. P. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (18-19 b. l.). Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį nagrinėjant bylas ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsižvelgiant į tai, kad šalys abipusių nuolaidų būdu išsprendė ginčą ir priėmė joms abiem naudingą sprendimą, tai nurodydamos sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, minėtus veiksmus atliko pradinėje proceso stadijoje, t. y. teismui priėmus ieškinį ir rengiantis bylą nagrinėti, dar iki teismo posėdžio, atsižvelgiant į procesinį šalių elgesį, į tai, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas – šalys proceso metu siekė ir baigė bylą bendru sutarimu, teismas bylinėjimosi išlaidų (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pagal 2019-03-18 pažymą Nr. (2.19) NTP-7-1751 ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) iš šalių valstybei nepriteisia, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259-260 str., 263 str., 265 str., 270 str., 307 str. 1 d., 538-541 str., teismas
nusprendžia:
Prašymą tenkinti.
Atšaukti 2019 m. kovo 20 d. 9.00 val. paskirtą teismo posėdį.
Nutraukti pareiškėjų V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2012 m. kovo 14 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 44, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti pavardes: pareiškėjui V. P. palikti pavardę „P.“, pareiškėjai J. P. palikti ikisantuokinę pavardę „B.“.
Patvirtinti pareiškėjų V. P. ir J. P. 2019 m. vasario 28 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:
1.1. Pareiškėjai J. P. (B.), gimusi (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir V. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Plungėje, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamos vietos adresas: Alytaus pataisos namai, Ulonų g. 8A, Alytus, santuoką sudarė 2012 m. kovo 14 d., santuoka įregistruota Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 44, išduotas santuokos liudijimas AA Nr. 362307.
- K. P., gimusį (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)
1.3. Pareiškėjai pareiškia, jog nutraukia santuoką Šalių susitarimų, laisva valia, būdami veiksnūs, šia sutartimi numatydami bendro turto pasidalinimo bei kitas jų santuokos nutraukimo teisines pasekmes.
2. Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymas
2.1. Po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
2.2. T. V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui moka po 90 Eur (devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo civilinės bylos nutraukti santuoką iškėlimo teisme dienos – 2019-01-28 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos į motinos J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke Šiaulių bankas. Uzufrukto teise gautas lėšas tvarko motina J. P..
2.3. T. V. P., įspėjęs motiną J. P. prieš dieną apie susitikimą su sūnumi K. P. ir paėmimo laiką, gali susitikti, bendrauti ir pasiimti jį iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti jį atgal į jo gyvenamąją vietą. T. V. P. gali su sūnumi K. P. sutartu laiku bendrauti telefonu, internetu ir kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis.
3.1. Šalys, J. P. ir V. P., jokio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto, registruotino kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neturi.
3.2. Namų apyvokos bei asmeniniai daiktai bendrai įgyti nebuvo, bendro namų ūkio šalys nevedė (neturėjo).
3.3. Šalys, J. P. ir V. P., nuo pat santuokos sudarymo pradžios iki šiol gyvena atskirai, todėl bendro šeimos namų ūkio nebuvo ir nėra, kiekvienas savo poreikius tenkino iš savo asmeninių lėšų, bendrų įsipareigojimų šalys kreditoriams neturi, kiekvieno asmeniniai įsipareigojimai kreditoriams yra asmeniniai, todėl nutraukiant santuoką prievolė asmeniniams kreditoriams lieka kiekvieno sutuoktinio asmenine prievole. Jeigu po santuokos nutraukimo iškiltų reikalavimai, atsiradę iki šios sutarties pasirašymo, apie kuriuos kitai šaliai nebuvo žinoma, tai tokie reikalavimai bus laikomi tik tos šalies, kurios vardu ši prievolė priimta, asmeniniais įsipareigojimais. Tokie įsipareigojimai bus vykdomi ir/ar išieškomi tik iš šalies, prisiėmusios tokį įsipareigojimą, asmenine nuosavybe turimų lėšų/turto.
4.1. Šalys sutaria, kad po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai J. P. ir V. P. neturi pareigos išlaikyti vienas kitą.
4.2. Šalys sutaria, kad po santuokos nutraukimo palikti šias pavardes: J. P. „B.“, V. P. - „P.“.
Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos LR CK 3.53 str. 3 d. numatytos pasekmės, t.y. iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
Ši sutartis įsigalioja įsiteisėjus ją tvirtinančiai teismo nutarčiai.
Ši sutartis sudaryta 3 vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais - po vieną sutarties Šalims ir vienas – sutartį tvirtinantiems Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.
Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimui įregistruoti.