- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-300-372/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Rasa Bartašienė, Petras Povilaitis
- Ieškovas
- K. G., L. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas, Diana Oseckienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovėms K. G. ir L. G., ieškovių įstatyminei atstovei R. G., ieškovių atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui, atsakovui V. G., atsakovo atstovei advokatei Dianai Oseckienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2008-04-18 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovių K. G., L. G. ir ieškovių įstatyminės atstovės R. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės K. G., L. G. ir jų įstatyminė atstovė R. G. ieškiniu kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą, prašydamos priteisti iš atsakovo V. G. 3382,52 Lt turtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. R. G. nurodė, kad 2007-01-19 ji atvyko į garažą (duomenys neskelbtini) gatvėje kartu su bendradarbiu J. J.. Atrakinus pastato duris pamatė netvarką, visi elektros laidai buvo nukarpyti, kriauklė sudaužyta, pavogtas vandens pašildytuvas (boileris). Už padarytą žalą atsakingas tik atsakovas. Naudotų įrengimų patikrinti negalėjo, nes patalpose nebuvo elektros. Teigė, jog tuoj pat ji paskambino į elektros tinklus, į policiją. Atvyko policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą ir liepė rašyti pareiškimą. Iš elektros tinklų atvažiavęs darbuotojas apžiūrėjo lauke elektros paskirstymo dėžutes, sakė, kad patalpų viduje elektros instaliacijos neapžiūrės. Nurodė, kad garažo pastatas priklauso nepilnamečiams vaikams K. ir L. G. pagal teismo sprendimą kaip išlaikymas turtu. Atsakovui buvo perduotas turtas naudotis pagal 2006 m. balandžio mėn. panaudos sutartį, ten veikė jo įmonė. Nurodė, kad garaže buvę padangų montavimo ir balansavimo įrenginiai taip pat priklausė vaikams. Už panaudą atsakovas teikė papildomą išlaikymą vaikams. R. G. paaiškino, kad po jos skyrybų su atsakovu patalpos perėjo atsakovo nuosavybėn, po to ieškovė prisiteisė jas kaip išlaikymą vaikams. Teigė, kad perimant patalpas nesurašė atskiro perdavimo - priėmimo akto, viskas buvo išvardinta panaudos sutartyje. Atsakovas visą laiką dirbo tose patalpose. Nurodė, jog iki 2007 m. sausio 19 d. ji netikrino garažo patalpų, atsakovas asmeniškai nepasakė, kad nutrauks panaudos sutartį, ji su atsakovu iš viso nebendravo ir dabar nebendrauja. R. G. paaiškino, kad garažo raktus atsakovas 2007 m. sausio 12 d. perdavė dukrai K., atvykęs į jų butą, raktus tiesiog įmetė pro duris. Nurodė, kad į UAB „Joniškio mechanizacija“ dėl remonto darbų atlikimo kreipėsi maždaug 2007 m. sausio 29 d., o vasario 25 d. remonto darbai buvo baigti. Visų atliktų darbų vertė 3382 Lt, kuriuos ieškovių įstatyminė atstovė sumokėjo iš savo lėšų.
Žemesnės instancijos teismas
Joniškio rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. G. 1691,26 Lt atlyginimo K. G. ir L. G. naudai. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Tuo pačiu teismas priteisė iš ieškovių įstatyminės atstovės R. G. atsakovui V. G. 810 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo V. G. ieškovių atstovei R. G. 500,74 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovių atstovės R. G. ir atsakovo V. G. po 17,30 Lt pašto įteikimo išlaidų. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad tarp šalių kilo esminis ginčas dėl naudoto turto būklės po panaudos sutarties pasibaigimo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovių nurodytos aplinkybės dėl jų turto sugadinimo ir žalos padarymo yra įrodytos tik dalinai, nes patalpų viduje buvusios elektros paskirstymo dėžutės išardymas, elektros jungiklių, šviestuvų laidų ir kai kurių kitų įrenginių elektros laidų demontavimas, užfiksuotas ieškovių pateiktose fotonuotraukose, pagal atsakovo, liudytojų A. V., V. P. A. parodymus, buvo atlikti dar iki patalpų įsigijimo G. nuosavybėn. Teismas pripažino, kad ieškovės, turėdamos gana ribotą suvokimą apie elektros instaliaciją, savo veiksmais jokių neigiamų padarinių naudotam turtui negalėjo sukelti. Todėl teismas konstatavo, jog dėl to, kad 2007-01-19 ieškovių patalpų apžiūros metu nebuvo elektros energijos tiekimo, atsakingas yra atsakovas, kuris ir pats neneigė, jog atlaisvindamas patalpas išmontavo ir išsinešė elektrinį vandens šildytuvą, be to išjungė elektros skydinės automatinį valdymą. Pažymėjo, kad nors atsakovas neigė atjungęs trifazį kabelį nuo naudotų patalpose įrenginių - ratų balansavimo staklių, kompresoriaus; atjungęs įvadinį kabelį nuo lauke esančios elektros skydinės, tačiau tokius faktus buvus patvirtino tiek ieškovės, tiek apklausti liudytojai J. J., A. M.. Todėl teismas padarė išvadą, kad būtent šios nustatytos aplinkybės ir sąlygojo naujos elektros instaliacijos įvedimo reikalingumą ginčo patalpose, nes atsakovo atjungtų elektros kabelių ir laidų nebuvo galima pakartotinai prijungti dėl jų neatitikimo nustatytiems elektros energijos eksploatavimo ir saugumo reikalavimams. Teismas laikė, kad nepilnamečių vaikų turtui padaryta žala yra įrodyta byloje surinktais įrodymais, tačiau, teismo vertinimu, už jos atsiradimą turėtų būti atsakingi abu tėvai, kaip panaudos sutarties šalys. Teismas konstatavo, kad tiek ieškovių atstovė R. G., tiek atsakovas V. G. tarpusavyje iš esmės nesutarė dėl dukterų turto panaudos pratęsimo, ieškovių atstovė atsisakė pratęsti sutarties terminą ir reikalavo atlaisvinti naudotas patalpas iki sutartyje numatyto termino - 2006-12-31. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pažymėjo, jog šiam terminui pasibaigus, nė vienas iš tėvų nesiėmė aktyvių veiksmų, kuriais būtų siekiama tinkamai perimti naudotą vaikų turtą, dalyvaujant abiem šalims įvertinti turto būklę po panaudos pasibaigimo. Todėl konstatavo, kad abu tėvai, konfliktuodami ir nesutardami dėl turto panaudos pratęsimo sąlygų, deramai neatsižvelgė į dukterų interesus ir neužtikrino jų turto tinkamos priežiūros; kilusio ginčo dėl žalos atsiradimo nemėgino spręsti derybų keliu, nors tą numatė jų sudaryta panaudos sutartis. Atsižvelgęs į visas nustatytas byloje aplinkybes teismas padarė išvadą, kad tiek ieškovių atstovė R. G., tiek atsakovas V. G., būdami sutarties šalimis, nesilaikė sutarties terminų, pažeidė prievolių vykdymo ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principus, esmines panaudos sutarties sąlygas, todėl už atsiradusią žalą vaikų turtui yra abu atsakingi. Todėl teismas padarė išvadą, kad padaryta ieškovėms K. ir L. G. žala atsakovo turi būti atlygintina tik ½ dalimi. Patenkinęs ieškinį iš dalies, teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovių ieškinį atmesti bei priteisti atsakovo bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės R. G.. Apelianto motyvai yra tokie:
1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą byloje ir spręsdamas dėl žalos atlyginimo, teisiškai neteisingai įvertino ir kvalifikavo šalių veiksmus ir civilinės atsakomybės sąlygas – žalą, neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį. Byloje nėra nustatytas nei žalos padarymo faktas, nei pats žalos dydis. Teismas visiškai nesiaiškino, ar ieškovių nurodytas žalos dydis yra pagrįstas. Joniškio rajono apylinkės teismas, net jeigu būtų buvusi padaryta žala, turėjo išsiaiškinti ir priteisti ieškovėms tas išlaidas, kurios buvo skirtos pažeistai teisei grąžinti į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog net ieškovėms tik dalinai įrodžius žalos dydį, ieškinį tenkinti pilnai, tik žalos atlyginimą paskirstyti tarp abiejų tėvų, nes abu tėvai neužtikrino dukrų turto tinkamos priežiūros. Esant tokiam teismo sprendimui, ieškovės gali visiškai nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, t.y. susitvarkyti atitinkančią šiandieninius reikalavimus pastato – kavinės – baro elektros instaliaciją ir apšvietimą bei įsigyti naują kriauklę ir vandens maišytuvą. Be to, ieškovės civilinėje byloje neįrodė, jog atsakovas, naudodamasis jam panaudos pagrindu perduotu turtu arba perduodamas šį turtą, būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus. Civilinėje byloje nėra nustatyta atsakovo kaltė bei nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo elgesio ir neva atsiradusios žalos.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovėms priklausantį turtą abu tėvai turi tvarkyti uzufrukto pagrindu ir išimtinai ieškovių interesais. Atsakovas neturėjo ir neturi galimybės vaikams priklausantį turtą tvarkyti uzufrukto teise, nes po santuokos nutraukimo vaikų išlaikymui skirtas lėšas, o pakeitus išlaikymo formą ir išlaikymą dukroms priteisus turtu, turto tvarkymo teisė priklauso R. G.. Todėl įstatyminė atstovė R. G. ir yra atsakinga už vaikų turto išsaugojimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo V. G. apeliacinį skundą ieškovės K. G., L. G. ir jų įstatyminė atstovė R. G. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovių ieškinys grindžiamas prievolėmis, kylančiomis iš panaudos teisinių santykių (CK 6.629 – 6.643 str.). 2006-04-28 panaudos sutarties pagrindu apeliantui buvo perduota neatlygintinai naudotis apelianto nepilnamečiams vaikams nuosavybės teisėmis priklausančiu pastatu bei jame esančiais įrengimais. Jokių perduoto apeliantui panaudai turto trūkumų apeliantas tada nenurodė, todėl laikytina, jog jam perduotas turtas buvo tvarkingas, be jokių trūkumų. Tuo tarpu 2007-01-19, kada ieškovių įstatyminė atstovė R. G. apžiūrėjo pagal panaudą apeliantui perduotą turtą, elektros energijos tiekimas buvo nutrūkęs, negalimas, trūko daiktų, dalis buvo sulaužyti. Apeliantas netinkamai vykdė tiek įstatyme, tiek panaudos sutartyje nustatytas pareigas išlaikyti bei saugoti jam perduotą turtą, tuo pažeidė teisines pareigas, todėl be pagrindo apeliantas tvirtina, kad jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko.
2. Apelianto kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 2 d.) ir šios prezumpcijos apeliantas nepaneigė, nors tai buvo jo įrodinėjimo pareiga. Be to, atsižvelgiant į tai, kad panaudai apeliantui perduotas turtas buvo atsakovo nepilnamečių vaikų turtas, kaltės turinys apelianto atsakomybės požiūriu yra ypatingas.
3. Ieškovės įrodė, kad elektros instaliacijos sutvarkymui ir santechnikos darbams atlikti jos turėjo 3382,52 Lt išlaidų, kurios pripažintinos žala. Todėl apelianto teiginiai, jog byloje nebuvo nustatytas žalos padarymo faktas, yra atmestini.
Šalies argumentai
4. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog nėra jokio priežastinio ryšio tarp apelianto veiksmų ir ieškovių patirtų išlaidų turto būklei atstatyti. Akivaizdu, jog tarp apelianto netinkamo 2006-04-28 panaudos sutarties vykdymo ir ieškovių patirtų išlaidų elektros energijos tiekimo atstatymui, elektros instaliacijos įvedimui ir santechnikos sutvarkymui yra tiesioginis priežastinis ryšys, šias išlaidas tiesiogiai ir betarpiškai lėmė apelianto neteisėti veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl naikinti jo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Byloje nenuginčijamai nustatyta, kad nepilnamečių vaikų turtui yra padaryta žala. Apeliantas teigia, kad byloje nėra nustatyta sąlygų (kaltės, žalos, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio) atsirasti jo civilinei atsakomybei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškinys grindžiamas prievolėmis, kylančiomis iš panaudos teisinių santykių (CK 6.629 – 6.643 str.). Kaip matyti iš 2006-04-28 panaudos sutarties 1 p. apeliantui buvo perduota neatlygintinai naudotis ieškovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu pastatu su jame esančiais įrengimais, esančiais (duomenys neskelbtini) (prijungta civilinė byla Nr. L2-317-650/2007, b.l. 7). Pagal šios sutarties 2 p. nuostatas apeliantas įsipareigojo priimti gautą turtą, naudoti jį pagal tiesioginę paskirti, laikyti turtą tvarkingu, savo sąskaita daryti remontą bei padengti kitas jo išlaikymo išlaidas, o pasibaigus panaudos sutarties galiojimui – grąžinti turtą tokios būklės kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Apeliantas, priimdamas turtą naudoti, pretenzijų dėl turto būklės nepareiškė, todėl laikytina, jog turtas buvo tvarkingas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2007-01-19, kuomet ieškovių įstatyminė atstovė apžiūrėjo apelianto grąžintas patalpas, elektros tiekimas buvo negalimas, dalis daiktų buvo sudaužyta. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apelianto netinkamas veikimas ir sąlygojo naujos elektros instaliacijos reikalingumą ieškovėms priklausančiose patalpose. Apeliantas teigia, kad byloje nėra nustatytas nei pats žalos dydis, nei jos padarymo faktas. Su tokiais apelianto argumentais negalima sutikti. Kaip jau nurodyta aukščiau, pats žalos padarymo faktas yra neginčijamai nustatytas byloje surinktais įrodymais. Žalos dydį įrodo byloje esantys įrodymai (b.l. 12-15, 28-29). Todėl apelianto argumentai dėl to, kad žalos dydis nenustatytas, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.
Apelianto argumentai, kad nėra nustatyta nei jo kaltė, nei priežastinis ryšys tarp jo veiksmų ir ieškovių neva patirtos žalos, atmestini. Pagal CK 6.248 str. 2 d. nuostatas, apelianto kaltė yra preziumuojama. Atsižvelgiant į šalių 2006-04-28 pasirašytos panaudos sutarties sąlygas, į CK 6.636 str. nuostatas, numatančias apelianto pareigą išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, konstatuotina, kad apeliantas neįrodė savo kaltės nebuvimo dėl atsiradusios žalos (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyta, jog yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp apelianto veiksmų, kurie pasireiškė netinkamu panaudos sutarties vykdymu, ir ieškovių patirtos žalos.
Apeliantas nurodo, kad neturėjo ir neturi galimybės vaikams priklausantį turtą tvarkyti uzufrukto teise, o už vaikų turto išsaugojimą yra atsakinga įstatyminė atstovė R. G.. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo nagrinėjamu atveju nėra svarbu, kuris asmuo uzufrukto teise tvarko vaikams priklausantį turtą. Ginčas byloje yra dėl žalos padarytos nepilnamečių vaikų turtui atlyginimo, o pati žala atsiradusi dėl netinkamo panaudos sutarties sąlygų vykdymo. Todėl šis apelianto argumentas atmestinas kaip visiškai nepagrįstas ir neturintis įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė teisės normas.
Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. L2-317-650/2007 esančio 2006-04-13 Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti jog, pastatas (duomenys neskelbtini), po ½ dalį priklauso ieškovėms K. ir L. G. (prijungta civilinė byla Nr. L2-317-650/2007, b.l. 6). Todėl priteisiant žalos atlyginimą ieškovėms, ji turi būti priteisiama lygiomis dalimis. Dėl išdėstyto Joniškio rajono apylinkės teismo 2008-04-18 sprendimas šioje dalyje tikslintinas.
Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).
Atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto V. G. ieškovių atstovei R. G. priteisiamos advokato pagalbos išlaidos, paruošiant atsiliepimą į šį skundą (CPK 98 str.). Šių išlaidų suma sudaro 890 Lt (b.l. 135 – 137). Taip pat iš apelianto priteisiama 8,43 Lt (b.l. 126) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo ir išdėstyti ją taip: „Priteisti iš atsakovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovių K. G., a.k(duomenys neskelbtini) ir L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 845,63 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt penkis litus 63 ct) žalos atlyginimo.”
Priteisti iš atsakovo V. G. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 890 Lt (aštuonis šimtus devyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovių atstovei R. G. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir 8,43 Lt (aštuonis litus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinėje instancijoje.