Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas A. Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-1052-315/2011

Teisėjas O. Šibkovas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00026-2010-4

2011 m. gruodžio 19 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. T. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d. ir nubaustas 30 MGL, t.y. 3900 Lt bauda, baudą sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteista solidariai iš UAB “Vilniaus autobusai“ ir AB “Lietuvos draudimas“ A. I. naudai 472,51Lt turtinei žalai atlyginti, solidariai iš UAB “Vilniaus autobusai“ ir AB “Lietuvos draudimas“ A. I. naudai 4000Lt neturtinei žalai atlyginti, J. I. naudai 12000 Lt neturtinei žalai atlyginti tokiomis dalimis: solidariai iš AB “Lietuvos draudimas“ ir UAB „Vilniaus autobusai“ 4316Lt, iš UAB “Vilniaus autobusai“- 7684 Lt. Priteista solidariai iš UAB “Vilniaus autobusai“ ir AB “Lietuvos draudimas“ J. I. naudai 599,54Lt, J. I. naudai 7553,64 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. nuteistas už tai, kad jis, 2010-01-07 apie 15.48 val. Vilniuje, S. B. g. „Rudens“ stotelėje, vairuodamas autobusą „Volvo B10L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Vilniaus autobusai“, važiuodamas 74 – uoju maršrutu „Stotis – N.Vilnios žiedas“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 106 punktų reikalavimus, buvo neatidus ir neatsargus, prieš pradėdamas važiuoti iš „Rudens“ stotelės, neįsitikino, kad tai daryti saugu, uždarydamas autobuso duris prispaudė išlipusio keleivio J. I., kuris tuo metu laikė ant rankų mažametę A. I., sportinio krepšio rankeną, ir pajudėjo iš stotelės tempdamas J. I., ko pasekoje autobusas galiniu dešiniu ratu pervažiavo parkritusių J. I. ir A. I. rankas, ko pasakoje J. I. ir A. I. buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais LR BPK reikalavimus. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad dėl autoįvykio kaltas yra kaltinamasis J. T., todėl teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir susipažinusi su nukentėjusiojo J. I. apeliaciniu skundu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus byloje esančius rašytinius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad J. T., 2010-01-07 apie 15.48 val. Vilniuje, S. B. g. „Rudens“ stotelėje, vairuodamas autobusą „Volvo B10L“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „Vilniaus autobusai“, važiuodamas 74 – uoju maršrutu „Stotis – N.Vilnios žiedas“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 106 punktų reikalavimus, buvo neatidus ir neatsargus, prieš pradėdamas važiuoti iš „Rudens“ stotelės, neįsitikino, kad tai daryti saugu, uždarydamas autobuso duris prispaudė išlipusio keleivio J. I., kuris tuo metu laikė ant rankų mažametę A. I., sportinio krepšio rankeną, ir pajudėjo iš stotelės tempdamas J. I., ko pasekoje autobusas galiniu dešiniu ratu pervažiavo parkritusių J. I. ir A. I. rankas, ko pasakoje J. I. ir A. I. buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas J. T. veiką tinkamai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir paskyrė teisingą bausmę – 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas J. T. bausmę, atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, turi šeimą, todėl pagrįstai paskyrė J. T. baudą, o jos dydį mažesnį nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). (2K-129/20009 LAT). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie šių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės.

Kolegija nesutinka su nukentėjusiojo J. I. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad jam priteista neturtinės žalos suma yra per maža, be to, priteistinos 11 143,32 Lt dydžio negautos pajamos. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nukentėjusiojo J. I. prašoma suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė ir neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų bei panašiose bylose susiformavusios teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, jog žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių ir pagrįstai sumažino nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos sumą nuo prašomų 50000 Lt iki 12000 Lt. Pažymėtina, kad J. T. eismo įvykio metu vykdė savo darbines pareigas, be to, tuo atveju, jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba kitas už jo veikas materialiai atsakingas asmuo, kuris šiuo konkrečiu atveju yra UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (prieš reorganizaciją UAB „Vilniaus autobusai“). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, žalą, atsiradusią dėl J. T. nusikalstamos veikos, apylinkės teismas pagrįstai priteisė iš J. T. darbdavio UAB „Vilniaus viešasis transportas“ bei AB „Lietuvos draudimas“.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais ir šiuo metu susiformavusia Teismų praktika. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė tiek į nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tiek ir į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, todėl pagrįstai priteisė nukentėjusiajam iš viso 12000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Taigi apylinkės teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė tiek į kalto asmens asmenybę, tiek ir nusikaltimu padarytos žalos (šiuo atveju, sveikatos sutrikdymo) pobūdį ir dydį. Apylinkės teismas pagrįstai sumažino nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitinka LR CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo susiformavusią teismų praktiką.

Nors nukentėjusysis prašo nusikalstamą veiką iš LR BK 281 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 281 str. 2 d., šis jo prašymas yra nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teisme apklaustas specialistas V. Kolomiec parodė, kad laikinas netektas darbingumas negali būti vertinamas sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymui. Jo teigimu, tik visiškai užbaigus reabilitacinį gydymą ir pateikus naujus dokumentus, galima iš naujo nustatyti sveikatos sutrikdymo pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kolegija pažymi, kad nėra pagrindo spręsti dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo nesant aukščiau minėtų sąlygų ir dokumentų.

Nukentėjusiojo prašymas priteisti 11 143,32 Lt negautų pajamų ir skunde nurodyti argumentai, kad neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2010-04-28 jam nustatė 50 procentų darbingumo, be to, jis nuo 2010-12-01 iki 2011-03-23 dirbo VšĮ Sapiegos ligoninė, iš kurios buvo atleistas, nes nevaldė dešinės rankos ir negalėjo visavertiškai atlikti šaltkalvio pareigų, nelaikytini pagrįstais. Kaip matyti iš VšĮ Sapiegos ligoninės direktoriaus įsakymo dėl J. I. darbo sutarties nutraukimo Nr. P-274, taip pat VšĮ Sapiegos ligoninės 2011-11-04 rašto dėl informacijos pateikimo AB „Lietuvos draudimas“, J. I. buvo atleistas dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, bet ne dėl to, kad negalėjo visavertiškai atlikti jam paskirtų pareigų. Be to, nukentėjusiojo prašymas dėl negautų pajamų nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra galimas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundą jo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nukentėjusiojo J. I. apeliacinį skundą atmesti.