Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Patvirtina, kad FNTT Vilniaus apygardos valdyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui 2018 m. birželio 6 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 25 str. 2 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir 300 str. 3 d.

Paaiškina, kad šis ikiteisminis tyrimas tęsiamas, baudžiamoji byla nei skundo padavimo dieną, nei dabar nėra perduota nagrinėti į teismą, ir dėl to pareiškėjo teigimu, dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą, pareiškėjas nėra pripažintas kaltu, todėl tokiu ir turi būti laikomas. Teigia, kad vis dar atliekamas ikiteisminis tyrimas ir įteiktas pranešimas apie įtarimą, niekaip negali įtakoti išnykusio teistumo skaičiavimo iš naujo ar eigos nutrūkimo.

Nurodo, kad anksčiau atsakovo Sprendime neišduoti leidimo laikyti (nešioti) ginklus, o dabar ir skunde daroma išvada, kad dėl naujai įteikto pranešimo apie įtarimą pareiškėjas jau yra laikomas padaręs naują nusikalstamą veiką, ir dėl to teistumas neišnyko, yra visiškai nepagrįsta ir juo labiau neteisėta, nes prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 str. 6 d. Pažymi, kad tokia išvada tiesiogiai prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 str. nuostatai, kuri teigia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Teigia, kad visa tai patvirtina, jog pareiškėjas yra nepriekaištingos reputacijos ir dėl šios priežasties nėra kliūties išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovo daromos išvados yra susijusios ne su teisės aktų aiškinimu, kuris yra akivaizdžiai neteisingas, o su IRD prie VRM 2021 m. birželio 16 d. pažymos turiniu, kurioje teigiama, kad pareiškėjas turi galiojantį teistumą. Nurodo, kad niekaip nemotyvuotas ir nepagrįstas teiginys valstybės įstaigos surašytoje pažymoje tapo nenuginčijamu įrodymu, kad pareiškėjo teistumas dėl nusikaltimo, dėl kurio padarymo buvo pripažintas kaltu 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, neišnyko ir neaišku kada išnyks.

Atsakovas atlikęs patikrinimus, gavo IRD prie VRM pažymą, kurioje nurodyta, kad Registro 2021 m. birželio 16 d. duomenimis pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas ir šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyta, kad pareiškėjas turi galiojantį teistumą pagal 2016 m. birželio 30 d. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtą apkaltinamąjį teismo nuosprendį.

2021 m. gegužės 3 d. atsakovas priėmė sprendimą Nr. 21-IL-10-01635-e, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, remiantis Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 18 str. 2 d. 5 p., t. y. iš esmės pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos nebuvimo pagrindu.

Pareiškėjas tokį atsakovo sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), prašydamas panaikinti atsakovo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 21-IL-10-01635-e ir įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą – įpareigoti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Komisija 2021 m. liepos 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-517(AG-439/06-2021), kuriuo iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino atsakovo 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 21-IL-10-01635-e atsisakyti A. Č. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Atsakovas nesutikdamas su tokiu Komisijos sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (aktuali teisės akto redakcija, galiojusi iki 2021 m. gegužės 4 d.).

Nurodytos redakcijos Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad šio Įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos.

Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo nutarta: 1) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019 m. birželio 28 d., Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas neterminuotą draudimą Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, pažymėjo, jog Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Taigi Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y. atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas priėjo prie išvados, kad Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

Įvertinus tai, kad Sprendimas priimtas priešpaskutinę dieną iki įsigaliojant naujos redakcijos Įstatymo 18 str. 2 d. 5 p. nuostatoms, tačiau kurios jau buvo priimtos ir atsakovui žinomos, įvertinus Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimo argumentus dėl pareigos atsakovui individualizuoti pareiškėjo situaciją tarpiniu laikotarpiu, kol bus nustatytas kitoks, Konstituciją atitinkantis teisinis reguliavimas, susijęs su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, įvertinus naujos redakcijos Įstatymo 18 str. 2 d. 5 p. nuostatą, nustatančią aiškius kriterijus, darytina išvada, kad įstatymo leidėjas nustatė pakankamai ilgą laiko tarpą (praėjus 15 m. po asmens teistumo išnykimo), kada asmenys, padarę nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, gali būti laikomi esantys nepriekaištingos reputacijos asmenimis. Taigi įtvirtintas naujos redakcijos teisinis reguliavimas yra reikšmingas ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų aiškinimo aspektu.