- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-12
- Bylos Nr.
- 1A-260-193-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Valdas Meidus, Eligijus Gladutis
- Nukentėjusysis
- V. A.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 3 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. dėl V. A. sužalojimo nutraukta BPK 3 str. 1 d. 9 p., BK 28 str. 1-3 d. pagrindu (esant būtinajai ginčiai).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą bei apeliacinio skundo argumentus
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Baudžiamoji byla A. B. nutraukta dėl kaltinimo, kad jis 2007 m. rugpjūčio 16 d. apie 20 val. Panevėžio mieste, B. S. gatvės name Nr. (duomenys neskelbtini), peiliu dūrė nukentėjusiajam V. A. į kaklą, tuo padarydamas jam pjautinę – durtinę kairės pusės kaklo žaizdą, t.y. nesunkiai sutrikdė V. A. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartį dėl netinkamai pritaikyto BPK 3 str. 1 d. 9 p. ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Skunde prokuroras teigia, kad apylinkės teismas, vertindamas būtinosios ginties situaciją, neatsižvelgė į svarbias bylos aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą pripažindamas A. B. parodymus nuosekliais bei patvirtintais kitais byloje ištirtais įrodymais, nors A. B. keitė savo parodymus. Teisminio nagrinėjimo metu A. B. nurodė, kad V. A. pirmas jį puolė, trenkė jam į veidą, sugriebęs už gerklės ėmė smaugti, tačiau pirminės apklausos metu A. B. nurodė, kad būnant V. A. pas jį namuose, o A. B. trumpam išėjus bei po kurio laiko sugrįžus į kambarį, jis pamatė, kad V. A. krausto jo drabužių kišenes, A. B. suprato, kad V. A. nori jį apvogti. Jiems susistumdžius, V. A. A. B. pargriovė ant žemės, prasidėjo grumtynės, kurių metu V. A. norėjo išlaikyti A. B., kad išvengtų pastarojo puolimo, o A. B., norėdamas išsilaisvinti ir tęsti savo puolimą, dūrė atsitiktinai surastu ant grindų peiliu V. A.. Kaip galima spręsti iš situacijos, A. B. buvo pasipiktinęs V. A. elgesiu, agresyviai nusiteikęs, norėjo sumušti V. A., todėl teiginys, kad jokios tyčios sužaloti V. A. jis neturėjo, o tik gynėsi, yra nepagrįstas, kadangi abi pusės smurtą naudojo puolimo tikslais. Taip pat prokuroras nurodo, kad įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad panašios į kraują dėmės rastos ne tik kambaryje, kuriame buvo sužalotas A. B., bet ir keliose vietose virtuvėje. Tai leidžia manyti, kad grumtynės nesibaigė iš karto po to, kai A. B. sužalojo peiliu V. A., o tęsėsi ir kitose buto patalpose. Teismas taip pat neatsižvelgė į liudytojo V. B. parodymus, kuriuose jis nurodė, kad matė, kaip jo brolis A. B. išmetė lauk sužalotą sugėrovą, nors A. B. parodė, kad V. A. išėjo pats. Be to, byloje nėra duomenų, kad V. A. veiksmais A. B. būtų padaryti kokie nors sužalojimai, todėl iš byloje esančių aplinkybių visumos matyti, kad A. B. sužalojo V. A. kilus abipusėms muštynėms, o ne gindamas save ir A. B. veika atitinka LR BK 138 str. 1 d.
Teismo posėdyje prokuroras prašo prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, A. B. ir jo gynėjas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmos instancijos teismas, spręsdamas, buvo ar nebuvo A. B. būtinosios ginties situacijoje, atliko įrodymų tyrimą ir konstatavo, kad konfliktą inicijavo pats V. A., kuris taip pat pirmas fiziškai puolė A. B., A. B. griebė peilį ir juo dūrė sugriebusiam jį už kaklo V. A., pataikydamas jam į kaklą, ginantis. Teismas nutartyje nurodė, kokiais įrodymais rėmėsi darydamas tokias išvadas. Iš teismo nutarties matyti, kad svarbiausi įrodymai yra A. B. parodymai. Per visą ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo laiką, skirtingai nei teigia apeliantas, jis davė nuoseklius, išsamius ir kategoriškus parodymus apie tai, kas įvyko. Ir prokuroro apeliaciniame skunde cituojamuose pirminiuose A. B. parodymuose A. B. tvirtino, kad dūrė peiliu tuo metu, kai V. A. pargriovęs jį ant grindų gulėjo ant grindų ir paėmęs už kaklo neleido atsistoti (b.l.66-67). Atvykusiam į įvykio vietą liudytojui D. P. A. B. irgi paaiškino, kad jis gynėsi, teigė, kad V. A. puolė pirmas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, faktinių aplinkybių proceso dalyviai neginčijo. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas, be nutartyje nurodytų argumentų, įvertino ir tai, kad byloje nėra tiesioginių duomenų (pvz., įvykį mačiusių liudytojų parodymų), patvirtinančių ar paneigiančių A. B. teiginius apie tai, kad V. A. pirmas jį puolė, trenkė į veidą, jį sugriebė už gerklės ir pradėjo smaugti.
Teismas tiria surinktus įrodymus, o įrodymų rinkimas pirmiausia yra ikiteisminio tyrimo institucijų priedermė. Iš Konstitucijos prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri (informacija) sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo (Konstitucinio teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ginčijamas išvadas padarė prokuroro pateiktų teismui įrodymų pagrindu. Skundą nagrinėjančiam teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, būtina atlikti kokius nors papildomus tyrimo veiksmus, to neteigiama ir apeliaciniame skunde. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia A. B. versijos, kad jis V. A. sužalojo gindamasis. Iš teismo medicinos išvados matyti, kad V. A. kūne rastas tik vienas sužalojimas-pjautinė durtinė žaizda kairėje kaklo pusėje. Kitokių sužalojimų pas jį nekonstatuota. Apelianto tvirtinimas, kad tai, jog įvykio vietos apžiūros metu panašios į kraują dėmės rastos ne tik kambaryje, kuriame buvo sužalotas V. A. (apeliaciniame skunde tvirtinama, kad A. B.), bet ir virtuvės keliose vietose, leidžia manyti, kad grumtynės nesibaigė iš karto po to, kai A. B. peiliu sužalojo V. A., o tęsėsi kitose buto patalpose, yra tik prielaida, kuria pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendi negalima. Panašios į kraują dėmės kambaryje ir virtuvėje ir yra tik panašios į kraują dėmės, ar jos priklauso V. A. ar kam nors kitam, byloje tyrimai neatlikti. Kita vertus, dėmės panašios į kraują kambaryje ir virtuvėje, esant nustatytam V. A. tik vienam durtiniam pjautiniam sužalojimui ir nesant kitų sužalojimų, nesant kitų grumtynių pėdsakų (baldų išvartimo, sudaužytų indų ir pan.) gali liudyti tik kraujuojančio žmogaus judėjimo kryptį, kas šiuo atveju yra iš kambario per virtuvę į lauką, kam neprieštarauja nustatytos aplinkybės, kad V. A. buvo rastas lauke, o ne toliau besitęsusias grumtynes. Nuo pat pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu A. B. tvirtino, kad V. A. sužalojo grumtynių metu gindamasis, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo privalu apžiūrėti ne tik V. A., bet ir A. B., kad užfiksuoti yra ar nėra kokie nors sužalojimai, kiti pėdsakai ant A. B. kūno ir drabužių. Tai padaryta ikiteisminio tyrimo metu nebuvo, padaryti tai teisminio bylos nagrinėjimo metu nebeįmanoma, todėl apelianto teiginys, jog byloje nėra duomenų, kad V. A. veiksmais A. B. būtų padaryti kokie nors sužalojimai yra deklaratyvaus pobūdžio, tai būtų galima tvirtinti tik esant atitinkamam apžiūros protokolui. Tai ar V. A. po sužalojimo pats išėjo iš buto, ar buvo išstumtas A. B. nėra lemiamas kriterijus nustatant ar A. B. buvo būtinosios ginties situacijoje paties sužalojimo padarymo momentu. Taigi, teismas ėmėsi visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės, išaiškintos tiek kaltinančios, tiek teisinančios aplinkybės, teisme ištirtų įrodymų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad A. B. nesunkiai sužalojo V. A. būtinosios ginties būklėje, t.y. esant BK V skyriuje numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei.
Remiantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė baudžiamuosius įstatymus, apelianto skunde nurodyti argumentai nepagrįsti ir atmetami, skunde išdėstytais motyvais naikinti ar keisti nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.