- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- 1S-272-485/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Ramūnas Antanavičius
- Nuteistasis
- V. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Danguolės Šiugždinytės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. priimto nutarimo netaikyti V. M. lygtinio paleidimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. nuteistas 2009 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d. 9 metų laisvės atėmimo bausme. Anksčiau neteistas.
Bausmės pradžia: 2009 m. lapkričio 5 d.; bausmės pabaiga: 2018 m. birželio 19 d.
2015 m. gruodžio 7 d. nutarimu Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.
Šį nutarimą nuteistasis apskundė apylinkės teismui.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 22 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. M. skundą dėl Komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimo, konstatuodamas, kad nuteistas neatitinka BVK 157 str. 1 d. numatytų sąlygų, kadangi nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių.
Kauno apygardos teismui V. M. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, kad Komisija ir pataisos namų administracija yra šališkai nusistačiusios jo atžvilgiu, teismui nepateikė duomenų, jog nuteistasis 2011 metais mokėsi ir įgijo pynėjo iš vytelių specialybę, 2012 metais mokėsi ir įgijo avalynės taisytojo specialybę, 2014 metais mokėsi ir įgijo baldų apmušėjo specialybę, lankė jogos kursus ir įgijo sertifikatą, dalyvavo „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programoje ir išklausė 8 paskaitų kursus, dalyvauja įstaigos organizuojamuose kultūriniuose renginiuose, dirba pataisos įstaigos valgykloje darbininku, 2015 m. gruodžio 16 d. yra skatintas už nepriekaištingą elgesį ir gerai atliekamą darbą. Šios aplinkybės nurodytos nuteistojo asmens byloje Nr. 716, socialinio tyrimo išvadoje Nr. 63-4257, išvadoje dėl nuteistojo įvykdymo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių Nr. 63-4259, pažymoje dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų Nr. 63-4258, psichologinės tarnybos išvadoje. Nuteistojo nuomone, išvardinti rašytiniai įrodymai yra svarbūs argumentai, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. V. M. vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pagal OASys metodiką rezultatas 16 balų, buvo paskatintas. Apylinkės teismo argumentai, kad išlieka nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai: gyvenimo stilius, draugai, įvykdytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pan., tačiau BVK 158 str. reglamentuotos sąlygos, kurioms esant lygtinis paleidimas netaikomas ir nenumatytas šiose nuostatose nusikaltimo sunkumas. Dėl draugų ir gyvenimo stiliaus, tai tik abstraktūs pamastymai ir niekuo nepagrįsti išvedžiojimai.
Atsiliepimo byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. M. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nuostatos (BPK 360 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą V. M. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta Komisijos nutarime ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (16 balų), tačiau nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog Komisija svarstė nuteistojo prašymą, nesant visiems formaliojo pagrindo išpildytiems reikalavimams ir būtent dėl minėtos priežasties, konstatavus tai, kad V. M. nevykdo socialinės reabilitacijos numatytų priemonių, priėmė nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu netaikymo.
Iš išvados apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą matyti, kad V. M. sudarytas individualaus socialinės reabilitacijos darbo su nuteistuoju pataisos planas, kuriame be kitų priemonių numatyta pokalbiai drausmine tematika, vidaus tvarkos taisyklių diegimas. Tuo tarpu bylos medžiaga rodo, kad vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 11 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų 8 kartus buvo baustas drausmine tvarka, šiuo metu turi 5 galiojančias nuobaudas. Aukštesniojo teismo vertinimu, nesilaikydamas vidaus tvarkos taisyklių nuteistasis tuo pačiu nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, ką iš esmės patvirtina išvada apie nuteistojo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą. Todėl, nesant formaliojo lygtinio paleidimo pagrindo V. M. atžvilgiu, negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Skunde aukštesniajam teismui nuteistasis dėsto argumentus dėl ko turėtų būti jam taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau visų pirma tai jis turėtų įrodyti laikydamasis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir taip savo elgesiu rodyti siekį būti sėkmingai reintegruotas į visuomenę.
Nors nuteistasis dalyvavo „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programoje ir išklausė 8 paskaitų kursus, dalyvavo ir kitose programose, atliko privalomą įstatymo nustatytą bausmės dalį, bausmės atlikimo metu dirba, 1 kartą skatintas, mokėsi ir įgijo kelias specialybes, turi jogos sertifikatą, aktyviai dalyvauja renginiuose, išėjęs į laisvę būtų priimtas dirbti ir turėtų gyvenamąją vietą bei jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema, tačiau tai nėra absoliutūs pagrindai taikyti lygtinį paleidimą V. M. atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad išliekantys kriminogeniniai veiksniai ir galiojančios nuobaudos rodo, jog dar nėra pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, konstatavusi formaliojo pagrindo reikalavimų neatitikimą įstatymo reikalavimams, tiek apylinkės teismas, įvertinęs formaliojo ir materialiojo pagrindų visumos nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam V. M. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas.
Išnagrinėjus skundą apeliacine tvarka, nenustatyta, jog Komisija ir pataisos namų administracija būtų šališkai nusistačiusios nuteistojo atžvilgiu, kadangi neva teismui pateikta klaidinga informacija ir nepateikti visi duomenys, tiksliai apibūdinantys nuteistojo asmenybę bei pagrindžiantys teiginius, kuriais remiantis vertinama ar egzistuoja sąlygos taikyti lygtinio paleidimo institutą. Tokie skundo argumentai nepagrįsti, kadangi iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas su nurodyta apelianto medžiaga buvo susipažinęs ir visą ją įvertinęs, ko pasekoje priėmė teisingą procesinį sprendimą.
V. M. akcentuoja jo žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir toliau elgiasi tai, kad būtų apčiuopiama pažanga mažinant ją bei kaip pavyzdį nurodo 2015 m. gruodžio 16 d. gautą paskatinimą. Apylinkės teismas šios aplinkybės savo procesiniame sprendime nenurodė, tačiau vieno paskatinimo buvimas teisinės situacijos nuteistojo atžvilgiu nekeičia, todėl nėra pagrindas ir naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį šiuo aspektu.
Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, o apylinkės teismo nutartimi pagrįstai nustatyta, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti V. M. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo V. M. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.