Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1979-04-19 Vilniaus miesto Lenino rajono teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 147 str. 2 d. (1961 m. LR BK redakcija) dviejų metų laisvės atėmimo bausme.

2. 1981-01-29 Vilniaus miesto Tarybų rajono teismo nuosprendžiu pagal LR BK 147 str. 2 d. (1961 m. LR BK redakcija) trijų metų ir dvidešimties dienų laisvės atėmimo bausme.

3. 1984-08-13 Vilniaus miesto Spalio rajono teismo nuosprendžiu pagal LR BK 147 str. 2 d. (1961 m. LR BK redakcija) trijų metų laisvės atėmimo bausme.

4. 1987-12-16 Trakų rajono teismo nuosprendžiu pagal LR BK 212¹ str. 2 d., 146 str. 2 d. (1961 m. LR BK redakcija) keturių metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. Vadovaujantis LR BK 26 str. (1961 m. LR BK redakcija) pripažintas ypatingai pavojingu recidyvistu. Teistumai išnykę, kaltinamas pagal LR BK 145 str. 2 d., 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K., 2012-01-05 apie 13.30 val, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė rankomis savo motinai – J. K. už kaklo ir ją smaugė bei tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.

V. K., laikotarpyje nuo 2012-01-05 13.30 val. iki 2012-03-28 17.50 val., naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino savo motiną J. K..

V. K., 2012-01-05 apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino savo motinai J. K., sakydamas, kad ją užmuš, sudegins jos butą, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius.

V. K., 2012-03-17 apie 10.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino savo motinai – J. K., sakydamas, kad ją nužudys, vartiojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, grasino, kad ją privers patenkinti jį oraliniu būdu.

V. K., 2012-03-28 apie 17.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino savo motinai J. K., sakydamas, kad ją užmuš ir vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. K. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad gyveno viename bute kartu su motina – J. K. ir seserimi V. D.. Kaltinamasis neneigė, kad dažnai vartoją alkoholį ir yra nuo jo priklausomas. Neblaivus sukelia namuose barnius ir jų metu motinos ir kitų šeimos narių (sesers) atžvilgiu vartoja necenzūruinius žodžius. V. K. teisme aiškino, kad neprisimena, jog grasintų mamai, kad ją užmuš ar padegs jos butą. Tačiau jeigu mama taip kalba, tai gal ir galėjo neblaivus kažką pasakyti, tačiau realiai taip pasielgti negalėtų. Jis neatsimena, kad būtų sugriebęs mamai už kaklo ir sukėlęs jai fizinį skausmą.

Byloje yra duomenys, kad 2012-01-05 18.19 val. V. K. nustatytas 1,76 promilių girtumas, 2012-03-17 11.00 val. – 2,07 promilių girtumas, o 2012-03-28, 18.51 val. – 3,02 promilių girtumas (b. l. 120-121).

Apklausta teisme nukentėjusioji J. K. paaiškino, kad gyvena viename bute kartu su sūnumi V. K. ir dukra V. D.. Sūnus niekur nedirba, pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus ir neblaivus ją terorizuoja, reikalauja jam duoti maisto bei cigarečių. Nukentėjusioji nurodė, kad negali nurodyti tikslaus laiko, kada sūnus grasino susidorojimu, tačiau neneigė, kad tai galėjo įvykti sūnui pateiktame kaltinime nurodytu laiku. J. K. teisme patvirtino, kad 2012-01-05 apie 13.40 val. neblaivus sūnus buvo namuose ir jai esant buto virtuvėje pradėjo prie jos kabinėtis, keikti ją necenzūriniais žodžiais, pagrasino užmušti ir sudeginti jos butą. Sūnus sugriebė rankomis jai už megztuko ir patraukė, todėl ji pajuto fizinį skausmą, nes jai skaudėjo. Ji spėjo išbėgti į kambarį ir užsirakinti. Teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklaustos J. K. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad neblaivus sūnus buvo sugriebęs ją už kaklo ir smaugė. Tuo metu ji pajuto fizinį skausmą ir jai skaudėjo. Nukentėjusioji pareiškė, kad šie parodymai yra teisingi ir teismas gali jais vadovautis.

Nukentėjusioji nurodė, kad 2012-03-17 apie 9.00 val. neblaivus sūnus namuose vėl sukėlė konfliktą, kurio metu keikė ją necenzūriniais žodžiais ir gąsdino, kad užmuš. Teisme ji patvirtino, kad sūnus pareiškė, kad turės seksualiai jį patenkinti. Sūnui buvo paskirta kardomoji priemonė gyventi nuo jos skyrium ir nesilankyti jos namuose, tačiau 2012-03-28 neblaivus sūnus vėl atėjo į jos butą ėmė ją keikti necenzūriniais žodžiais ir grasinti, kad ją užmuš. Ji iškvietė policijos pareigūnus, tačiau ir jiems atvykus V. K. pareiškė, kad atsėdės dvi paras, tada sugrįš ir ją užmuš. Nukentėjusioji teigė, kad sūnus pastoviai ją terorizuoja, gąsdina ir jai grasina, kad ją sumuš, nužudys. Ji bijo, kad savo grasinimus sūnus gali vieną dieną ir įvykdyti. Ikiteisminio tyrimo metu J. K. savo parodysmus patikino įvykio vietoje (b. l. 21-25).

Apklausta teisme liudytoja V. D. paaiškino, kad gyvena kartu su broliu – V. K. ir mama – J. K.. Brolis niekur nedirba, pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus bei terorizuoja mamą. 2012-01-05 apie 13.40 val. neblaivus brolis ėmė kabinėtis prie jos bei mamos, keikė jas necenzūriniais žodžiais. Brolis šaukė, kad užmuš mamą užmuš ir sudegins butą. Tuo metu ji nuėjo pas kaimynę paprašyti popieriaus lapo, nes norėjo parašyti pareiškimą. Jai sugrįžus į butą, pamatė, kad mama yra labai išsigandusi. Paklausius kas atsitiko, mama jai pasakė, kad brolis buvo griebęs jai už gerklės bei apspjovė veidą. Ji iškvietė policiją, tačiau brolis pabėgo. Liudytoja teisme patvirtino, kad neblaivus kaltinamasis elgiasi agresyviai, grasina susidorojimu ir mama jo bijo.

Apklaustas teisme liudytojas V. C. paaiškino, kad 2012-01-05 dirbdant kartu su vyr. patruliu E. C., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp motinos ir sūnaus. Atvykus jiems nurodytu adresu juos pasitiko J. K., kuri paaiškino, kad sūnus – V. K. ją terorizuoja ir buvo sugriebęs jai už gerklės. Tuo metu V. K. iš buto buvo pasišalinęs. Ant J. K. kūno smurto žymių nematė, tačiau jos nurodytos faktinės aplinkybės apie fizinio smurto panaudojimą buvo pažymėtos tarnybiniame pranešime.

Apklaustas teisme liudytojas S. V. patvirtino tarnybiame pranešime nurodytas aplinkybes, kad 2012-01-05, dirbant kartu su patruliu E. S., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta šeiminis konfliktas. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi J. K., kuri paaiškino, kad neblaivus sūnus V. K., puola ją mušti. Ji nurodė, kad jau kvietė policijos pareigūnus, bet iki jiems atvykstant sūnus pabėgo iš namų. Sūnui sugrįžus ji vėl iškvietė policiją. Kadangi J. K. buvo parašiusi pareiškimą dėl agresyvaus sūnaus elgesio, todėl pastrasis buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK 2 PK.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas T. U. paaiškino, kad 2012-03-17 dirbdant su vyr. patruliu J. S. apie 10.25 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), triukšmauja girtas sūnus. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko J. K., kuri paaiškino, kad neblaivus sūnus – V. K. keikė ją necenzūriniais žodžiais, bei grasino, kad privers ją patenkinti jį oraliniu būdu, jei pastaroji norės gyventi. J. K. paaiškino, kad policiją ji kviečia ne pirmą kartą. Jų akivaizdoje V. K. elgėsi agresyviai, nuolat keikė savo motiną necenzūriniais žodžiais. Motinai parašius pareiškimą V. K. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK 2 antrąjį policijos komisariatą (b. l. 61-62).

Apklaustas teisme liudytojas J. K. paaiškino, kad neprisimena įvykio aplinkybių ir prašė teismo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Teismui juos pagarsinus, liudytojas nurodė, kad jie yra teisingi ir teismas gali jais vadovautis. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas paaiškino, kad 2012-03-28, dirbant su vyr. patruliu R. V., apie 18.00 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), bute yra asmuo, kuriam teismo sprendimu uždrausta lankytis šiame bute. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi J. K., kuri paaiškino, kad į jos namus atėjo neblaivus sūnus V. K., pradėjo triukšmauti ir jai grasinti, kad užmuš. J. K. parodė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį, kad V. K. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. K.. J. K. parašė pareiškimą ir V. K. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK 2 PK. V. K. policijos pareigūnų akivaizdoje vartojo J. K. adresu necenzūrinius žodžius ir grasino, kad sugrįžęs iš policijos vis tiek ją užmuš (b. l. 91-92).

Pagal LR BK 145 str. 2 d. atsako asmuo, kuris padarė vieną iš alternatyvių šiame straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų – terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. V. K. pateiktas kaltinimas, kad sistemingai baugino savo motina, nukentėjusiają J. K., naudodamas psichinę prievartą. Pažymėtina, jog sistemingu asmens bauginimu teismų praktikoje laikomi ne mažiau nei 3 kartus pasikartojantys, atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai, siekiant žmogui sukelti stresą, nerimą ar baimę.

Įvertinęs J. K., jos dukters – V. D. bei policijos pareigūnų parodymus, teismas mano, kad V. K. baugino savo motiną ir taip elgdamasis naudojo psichologinę prievartą. Byloje yra duomnenys, kad kaltinamasis nusikalstamus veiksmus atliko ne vieną kartą, todėl galima daryti išvadą, kad taip elgėsi sąmoningai ir sistemingai. Tokį kaltinamojo elgesį patvirtina byloje esantys faktiniai duomenys, pranešimai, apie policijos pareigūnų atvykimus į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą bei šių iškvietimų priežastys (b. l. 10-14, 50-52, 84-85). Byloje yra duomenys, kad dėl netinkamo V. K. elgesio policijos pareigūnai į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą buvo kviečiami ir 2011-05-10, 2011-05-31, 2011-06-10, 2011-06-29, 2011-06-30, 2011-08-02, 2011-09-12, 2011-09-13, 2011-12-02. Policijos įstaigų pranešinuose nurodyta, kad pareigūnai į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą buvo kviečiami todėl, kad neblaivus V. K. triukšmavo, puolė muštis, elgėsi agresyviai, kibirais daužė langus, laužė duris, išvarė motiną iš buto ir grasina ją užmušti, grasina rankoje laikydamas šakutę ir pan. (b. l. 86-87). Teismas daro išvadą, kad V. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 2 d. pilnai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu jo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai. 2012-03-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi V. K. už galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas dviejų mėnesių laikotaropyje nesilankyti J. K. gyvenamojoje vietoje, tačiau pastarasis, būdamas eilinį kartą neblaivus, atvyko į jam uždraustą lankytis vietą, sukėlė konfliktą ir grasino nužudyti motiną. V. K., net iškviestų į butą policijos pareigūnų akivaizdoje elgėsi iššaukiamai, toliau motinos atžvilgiu naudojo psichinę prievartą, keikė ją necenzūriniais žodžiais ir pagrasino sugrįžęs iš policijos įvykdyti savo kėslus ir ją nužudyti. Toks agresyvus ir neprognozuojamas V. K. elgesys, leidžia teismui manyti, kad nukentėjusioji buvo pastoviai teroriziuojama ir bauginama. Jos atžvilgiu kaltinamasis naudojo psichologinę prievartą, todėl jai nuolatos buvo sukeliamas stresas ir baimė.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu bei teisme J. K. teigė, kad 2012-01-05 apie 13.30 val, jos bute, neblaivus sūnus sugriebė ją už gerklės, smaugė ir tai jai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis neigė įvykdęs šiuos veiksmus. Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusioji pareiškė, kad sūnus buvo sugriebęs ne už gerklės, o už rūbų – palaidinės ir stipriai patraukė, todėl jos apykaklė įsirėžė į jos kaklą ir jai skaudėjo. Teismui pagarsinus jos parodymus, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, jog sūnus buvo ją sugriebęs ne už rūbų (kaip nurodė teisme), o už gerklės, nukentėjusioji ėmė teigti, kad praėjus ilgam laiko tarpui ji galėjo kai ką pamiršti ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai teisingi ir prašė teismo jais vadovautis. Teismas mano, kad 2012-01-05 V. K. buvo sugriebęs motina – J. K. už gerklės ir šiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d. teismas vadovaujasi ne tik nukentėjusiosios J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais tačiau ir kitais faktiniais bylos duomenimis. Akivazdu, kad matydama kaltinamųjų suole savo sūnų, nukentėjusioji J. K., kaip mama dėl to išgyveno ir stengėsi kiek įmanoma sušvelninti jos namuose įvykusių konfliktų aplinkybes. Tačiaui teismas atkreipia dėmesį, kad apklausta nukentėjusiosios duktė – liudytoja V. D. patvirtino, kad jai sugrįžus į butą, surado išsigandusią mamą, kuri pasakė, kad jos brolis buvo sugriebęs ją už gerklės. Byloje esančiame J. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole (b. l. 21-25) bei policijos pareigūno V. C. 2012-01-05 tarnybianiame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 10-12), taip pat nurodyta, kad V. K. buvo sugriebęs savo motinai J. K. už gerklės. Pagal iškvietimą į butą atvykę policijos pareigūnai patvirtino, kad juos iškvietusi moteris skundėsi, kad sūnus puolė ją mušti ir supratęs, kad ji iškvietė policijos pareigūnus iš buto pabėgo. Teismas mano, kad šiuo atveju kaltinamojo V. K. veiksmuose yra LR BK 140 str. 1 d. sudėtis ir už motinos – nukentėjusiosios J. K. atžvilgiu panaudotus neteisėtus smurtinius veiksmus jis privalo atsakyti.

LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas V. K. bausmes, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamasis įvykdė tyčines apysunkę bei nesunkią nusikalstamas veikas. V. K. anksčiau buvo teistas (b. l. 116-117), pripažintas ypatingai pavojingu recidyvistu (šiuo metu teistumai išnykę), ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 118-119). Jis niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Teismas nenustatė jo atsakomybę legvinančių aplinkybių. Tai, kad V. K. nusikalstamas veikas įvykdė neblaivus ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (b. l. 120-122), teismas pripažįsta jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

V. K. nepripažino įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl jų visiškai nesigailėjo. Byloje yra duomenys, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskyrus kardomąją priemonę, uždraudimą lankytis jo motinos – J. K. gyvenamoje vietoje pastarasis jos nesilaikydavo, atvykdavo pas nukentėjusiają ir toliau ją teriorizuodavo, ko pasekoje vėl būdavo kviečiami policijos pareigūnai. V. K. niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Jį išlaikė motina – nukentėjusioji J. K., tačiau pastarasis už tai jai atsidėkojo nuolatiniais bauginimais bei psichine prievarta. Ankstesni V. K. teistumai, nors šiuo metu jie yra išnykę, jo anstesnis pripažinimas ypatingai pavojingu recidyvistu, elgesys su motina – J. K., leidžia teismui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti V. K. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 2 d. padarymą paskiriant laisvės atėmimo bausmę, o už LR BK 140 str. 1 d. – areštą. Šiuo nuosprendžiu V. K. paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. 65 str. nuostatomis.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas nemato galimybės V. K. taikyti LR BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 273 str., 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas;

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nubausti 30 (trisdešimties) parų arešto.

Pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 2 d. ir nubausti 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. 65 str. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir V. K. paskirti galutinę ir subendrintą 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-01-05 iki 2012-01-07, nuo 2012-03-17 iki 2012-03-18, nuo 2012-03-28 iki 2012-03-30 ir kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2012-03-30 iki 2012-05-18. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. palikti kardomąją priemonę suėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas