Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1441-932/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-07-10
Bylos Nr.
1-1441-932/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01168-2014-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
J. Č.
Nukentėjusysis
Sauliui A
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-441-932/2015Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01168-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 2.1.15.1.2; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Gintarei Makarevičienei,prokurorui R. J.,kaltinamajam J. Č.,kaltinamojo gynėjui advokatui M. N.,nukentėjusiajam Sauliui A. L.,

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklamos vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus baustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Č., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2014 m. rugsėjo 23 d., apie 8.45 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Lvovo gatve, nuo Vilniaus miesto savivaldybės link sankryžos su Kalvarijų gatve, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, įvažiuodamas iš šalutinės Lvovo gatvės į pagrindinį kelią - Kalvarijų gatvę, bei, sukdamas į dešinę, nedavė kelio pagrindiniu keliu kryptimi nuo Žalgirio gatvės link Konstitucijos pr. antra eismo juosta važiuojančiam dviratininkui Sauliui A. L. ir su juo susidūrė. Įvykio metu dviračio vairuotojui S. A. L. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir apgadintas jam nuosavybės teise priklausantis dviratis. Šiais savo veiksmais J. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 reikalavimus, numatančius, jog „nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos su pagrindiniu keliu“ bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi J. Č., kuris yra kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. Č. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę. Kaltinamojo teigimu, jis kaltinamajame akte nurodytu laiku, t. y. 2014-09-23, ryte, apie 8.45 val., jam priklausančiu automobiliu „Audi A5“ važiavo Lvovo gatve link Kalvarijų gatvės, ketino sukti į dešinę, rikiuotis į antrą eismo juostą ir važiuoti tiesiai link Žaliojo tilto. Rytas buvo ūkanotas, lijo, matomumas apsunkintas. Privažiavęs sankryžą, jis pilnai sustojo, pažiūrėjo į dešinę bei kairę pusę (kiek laiko buvo sustojęs, negali pasakyti). Toje vietoje eismas yra pakankamai intensyvus, juo labiau, tokiu metu. Pilnai pažiūrėjo į abi puses, tačiau jokių kliūčių tuo momentu nepastebėjo, nieko nematė ir pradėjo daryti posūkio manevrą, t. y. rodė posūkio signalą į dešinę pusę bei važiavo. Įvažiavęs į sankryžą, iš karto iš pirmos eismo juostos rikiavosi į antrąją ir, jau bebūdamas joje, staiga pajuto smūgį į kairę automobilio pusę (bebaigiant persirikiavimo manevrą). Iš karto sustojo, tačiau, įvertinus tai, jog judėjo 20-30km/h greičiu, tam tikrą atstumą visgi nuvažiavo, gal apie 6 metrus. Pajutęs smūgį, iš pradžių net nesuprato, kas įvyko. Pamatė nulūžusį veidrodėlį bei ant asfalto, tarp antros ir trečios eismo juostų gulintį nukentėjusįjį, šalimais gulėjo pastarojo dviratis. Pribėgo prie nukentėjusiojo, klausė, kaip šis jaučiasi. Iš karto iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Vizualiai jokių sužalojimų ant nukentėjusiojo nesimatė, o, ar jis jam ką nors konkrečiai sakė, neatsimena. Belaukiant iškviestų tarnybų, pasiūlė atsisėsti į savo automobilį, tačiau šis atsisakė. Atvykus pareigūnams, užpildė eismo įvykio deklaraciją ir išsiskyrė, nukentėjusysis išvažiavo dviračiu. Pripažįsta, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl jo (kaltinamojo J. Č.) kaltės, kadangi jis nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio dviratininko. Kaip tai atsitiko, pats negali paaiškinti. Kaip minėjo, sustojęs pasižiūrėjo, ar nėra kliūčių, tačiau, matyt, netinkamai. Buvo apniukę, nukentėjusysis buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, nematė, kad būtų švietę dviračio žibintai. Kaltinamasis gyvena netoli nuo sankryžos, kurioje padarė eismo įvykį, tą vietą gerai žino, tačiau nelemtai neapsižiūrėjo. Eismo įvykio metu buvo nulaužtas jo automobilio veidrodėlis ir įbrėžtas sparnas, nors šio apgadinimo jis nesureikšmino, atrodo, nieko netvarkė, tik nupoliravo. Gailisi įvykdęs nusikaltimą, tą padarė tikrai netyčia. Nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta, mano, kad padarytą neturtinę žalą pilnai atlygino draudimo bendrovė ir žalos kompensavimas yra pilnai pakankamas. Atkreipia dėmesį, jog nukentėjusysis į medikus kreipėsi vėliau, iš įvykio vietos išvažiavo pats dviračiu ir, būdamas šoke, galimai galėjo kitur susižaloti. Daugmaž praėjusių metų pabaigoje, šių metų pradžioje skambino nukentėjusiajam, klausė, galbūt reikia kažkuo padėti, tačiau jis pagalbos atsisakė. Vėliau savo iniciatyva pasiūlė nukentėjusiajam susitikti. Susitikimo metu pastarasis paprašė 30 000 eurų neturtinės žalos, todėl jis išgirdęs tokią sumą tikrai nesutiko jos atlyginti. Dar kartą pabrėžia, jog draudimo bendrovės sumokėta suma yra užtektina nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai kompensuoti (b. l. 132-138).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis J. Č. parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėn. 23 d., apie 8.45 val., važiavęs jam priklausančiu automobiliu „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Vilniaus miesto savivaldybės link Kalvarijų gatvės. Privažiavęs sankryžą su pagrindine Kalvarijų gatve, stabtelėjo, pažiūrėjo į kairę pusę, ir, įsitikinęs, kad kelias laisvas, pradėjo manevrą į pagrindinį kelią, sukdamas į dešinę. Iškart įvažinėjo į antrą eismo juostą, kadangi pirmoji eismo juosta yra skirta sukti į dešinę, į Konstitucijos pr., o jam reikėjo važiuoti tiesiai link Žaliojo tilto. Įvažiavęs į antrą eismo juostą, ketino važiuoti per Kalvarijų – Konstitucijos pr. sankryžą tiesiai, nes degė leidžiamas žalias šviesoforo signalas, tačiau pajuto ir išgirdo smūgį į kairę priekinę automobilio dalį. Pamatęs, kad nulūžo mano automobilio kairės pusės veidrodėlis, pagalvojo, kad kažkoks automobilis jį numušė. Sustabdęs automobilį ir išlipęs iš jo, pamatė šalia automobilio, maždaug tarp antros ir trečios eismo juostos, nukritusį dviratininką. J. Č. nedelsiant iškvietė greitąją medicinos pagalbą, pranešė apie įvykį policijai ir priėjo prie dviratininko, kuris iškart atsistojo. J. Č. pasakė dviratininkui, jog šis netrauktų dviračio, nes tuoj atvyks policijos pareigūnai, ir palikę savo transporto priemones abu vairuotojai paėjo į šalikelę. J. Č. paaiškino, kad pasiteiravo S. A. L. dėl jo sveikatos būklės, jis atsakė, kad jam viskas gerai. Netrukus atvyko greitoji medicinos tarnyba, policija. Medikai apžiūrėjo dviratininką ir iš įvykio vietos išvažiavo. Policijos pareigūnai pasakė, kad jie susipildytų eismo įvykio deklaraciją ir išvažiavo. Pildant deklaraciją jis (J. Č.) suabejojo, ar tikrai yra kaltas dėl minėto eismo įvykio, tačiau, įvertinus tai, jog automobilis draustas „Kasko“, S. A. L. nenukentėjo, o atvykę pareigūnai patarė, kad jeigu vairuotojai nesutars dėl kaltės, bus ilgas tyrimas, todėl jis, įvertinęs laiko sąnaudas, nusprendė prisiimti kaltę. Abu užpildė eismo įvykio deklaraciją ir iš įvykio vietos išvažiavo (jis automobiliu, o dviratininkas dviračiu nuvažiavo link Žaliojo tilto). J. Č. teigimu, eismo įvykio metu lijo lietus, buvo apniukę, nukentėjęs eismo įvykyje S. A. L. dėvėjo tamsius rūbus, buvo be liemenės ir atšvaitų, todėl, jo nuomone, šiame eismo įvykyje yra ir S. A. L. kaltė (b. l. 64-65).

Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis Saulius A. L. parodė 2014-0923, 8.45 val., važiavęs Kalvarijų gatve, link Žaliojo tilto. Tą rytą nežinia kodėl užsidėjo šalmą, nors to paprastai nedaro. Paprastai jis retai važiuoja Kalvarijų gatve ir dažniau renkasi Minties gatvę, tačiau tą rytą visgi nusprendė važiuoti būtent Kalvarijų gatve, judėjo pirma eismo juosta, arčiau dešiniojo gatvės krašto. Priešingai nei tvirtina kaltinamasis, tą rytą nelijo, nors asfaltas buvo šlapias. Taigi jis važiavo užsidėjęs šalmą, degė abu dviračio žibintai (iš priekio, ir galo), taip pat buvo atšvaitai ant dviračio ratų. Kadangi važiuojant link sankryžos su Kalvarijų-Lvovo gatvėmis matė užsidegusį žalią šviesoforo signalą, pradėjo minti intensyviau. Vienu momentu (kai buvo ties Lvovo gatve prasidėjusia eismo juosta, skirta sankryžoje pasukti į dešinę pusę) netikėtai pajuto smūgį, atrodo į dubens sritį (to konkrečiai patvirtinti negali), po ko krito, trenkdamasis galva į asfaltą. Nukrito tarp antros ir trečios eismo juostų, kaltinamojo automobilis stovėjo beveik antroje juostoje. Jis nuo automobilio veidrodėlio buvo daugmaž 6 m atstumu. Gulėdamas nesuvokė, kas jam atsitiko, po to išgirdo balsą, raginantį keltis. Atsikėlęs pajuto stiprų skausmą petyje. Kaltinamasis J. Č. iškvietė policiją ir medikus, liepė keltis, vis atsiprašinėjo jo. Buvo matyti, kad jam šokas. Belaukiant tarnybų, siūlė atsisėsti į jo automobilį. Atvažiavusi GMP, jį apžiūrėjo, jam skaudėjo, jis pats negalėjo nusirengti. Paklausus, ar jis važiuos į medicinos įstaigą, atsakė neigiamai, kadangi pasimetė, nežinojo, kur reiks dėti dviratį, o palikti jį bet kur, nenorėjo. Užpildžius eismo įvykio vietos deklaraciją, ko pats padaryti negalėjo, iš įvykio vietos išvažiavo dviračiu. Jis nematė ir negali konkrečiai paaiškinti, kokia buvo įvykio eiga, smūgio trajektorija. Nukentėjusiojo teigimu, kitą dieną jis pasijuto blogai, labai skaudėjo kairį petį. Kitą dieną kreipėsi į poliklinikos gydytojus, vartojo tepalą Voltaren, po to buvo nusiųstas į Santariškių konsultacinę polikliniką, kur nustatyta, jog jam išniręs peties sąnarys. Buvo išrašytos ir fizioterapinės procedūros poliklinikoje, tačiau jos nepagelbėjo. Gydytojas jam pasakė, kad operaciją daryti per vėlu, jei būtų kreipęsis iš karto po įvykio, būtų buvusi galimybė daryti operaciją (į Santariškių polikliniką kreipėsi praėjus daugmaž 2 savaitėms nuo įvykio). Daugiau nuo praėjusių metų spalio mėn. į gydytoją dėl operacijos nesikreipė. Prašo tenkinti pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (iš nurodytos 5 000 Eur sumos tikslinga išminusuoti draudimo bendrovės sumokėtos sumos dydį, kas atitinkamai gaunasi 4 300 Eur). Dėl eismo įvykio pasekmes jaučia iki šiol, kasdien patiria skausmą. Iki įvykio gyveno aktyvų gyvenimą, kadangi tokiu būdu gali išlaikyti tinkamą kraujospūdį. Po įvykio kasdien jaučia stiprų skausmą peties sąnaryje, nekentėdamas skausmo negali net išsivalyti dantų ar nusiskusti, aktyviai judėti, plaukti, dėl ko gyvenimas ženkliai pablogėjo. Mano, jog draudimo bendrovės atlyginta suma yra nepakankama. Anksčiau niekada neturėjo jokių problemų dė minėto sąnario, o dabar gali tekti kęsti skausmą visą gyvenimą, skausmas kiek atlėgo nuo š. m. kovo mėn. Vieną kartą kaltinamojo J. Č. iniciatyva buvo susitikę, jis prašė iš kaltinamojo 5 000 Eur atlyginimo, tačiau kaltinamasis pasakė nieko nemokėsiantis, teigė esantis studentas, o galiausiai nurodė nusisamdysiąs advokatą, kas jį nemaloniai nustebino. Kaltinamasis atsiprašė dar bebūnant eismo įvykio vietoje (b. l. 132-138).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Saulius A. L. parodė, kad 2014-09-23, apie 8.45 val., savo dviračiu važiavo Kalvarijų gatve, link Žaliojo tilto. Važiavo su šalmu, dviračio priekyje įrengti baltas, gale - raudonas žibintai, maitinami generatoriumi, kurie degė važiuojant. Važiavo be šviesą atspindinčios liemenės, bet su įjungtais žibintais. Važiavo pirma eismo juosta, buvo šviesus paros metas, apniukęs oras ir šlapia kelio danga, tačiau matomumas buvo geras. Važiuojant link sankryžos su Konstitucijos pr., jam degė žalias šviesoforo signalas, todėl jis pradėjo minti intensyviau, norėdamas ramiai pravažiuoti sankryžą. Tuomet maždaug ties išvažiavimu iš Lvovo gatvės pajuto stiprų smūgį į dešinės pusės dubens sritį. Nuo smūgio nukrito ant dešinės pusės ir čiuožė į priekį, šalmas nusibrozdino į asfaltą. Begulėdamas išgirdo, kaip jį partrenkusio automobilio vairuotojas žodžiu ragino keltis, lietė rankomis. Atsikėlęs nuo žemės, juto stiprų skausmą peties srityje. Vairuotojas keltą kartų atsiprašė nukentėjusiojo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, vėliau ir greitoji medicinos pagalba. Gydytojai jį apžiūrėjo, lūžių nenustatė, pasakė vešiantys jį į ligoninę, tačiau jis atsisakė, nes pagalvojo, kad negali išvažiuoti ir palikti gatvėje savo dviračio. Buvo sutrikęs dėl eismo įvykio, todėl į ligoninę vykti atsisakė (parašė gydytojams atsisakymą ir jie išvažiavo). Paskui kartu su jį partrenkusiu vairuotoju, padedant pareigūnams, supildė eismo įvykio deklaraciją ir išsiskirstė. S. A. L. teigimu, jis sėdo ant dviračio ir nuvažiavo, kadangi būdamas šoke, nejuto didelio skausmo, jis atrodė pakenčiamas, kad galėtų vairuoti dviratį. Kitą dieną pasijuto blogai, jautė stiprų skausmą dešinio peties srityje, net negalėjo dešine ranka pakelti puodelio. Dėl šio skausmo kreipėsi į savo poliklinikos chirurgą, kuris nustatė peties sąnario traumą ir nusiuntė pas aukštesnį specialistą į Santariškių klinikas. Šiuo metu jaučia peties skausmus, vaikšto į procedūras (b. l. 43-44).

2014-12-17 S. A. L. pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 45-46)

Ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas apklaustas A. V. parodė, kad 2014-09-23, apie 8.40 val., gavo pranešimą iš operatyvaus valdymo skyriaus, jog Vilniuje, Kalvarijų – Lvovo gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvauja automobilis ir dviratininkas. Atvykus į eismo įvykio vietą, Kalvarijų gatvės antroje eismo juostoje rado stovintį automobilį „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šalikelėje stovėjo du vyriškiai, kurių vienas prisistatė automobilio vairuotoju J. Č., kitas dviračio vairuotoju – S. A. L.. J. Č. jam paaiškino, kad važiuodamas nuo Vilniaus miesto savivaldybės Lvovo gatve išsukinėjo į dešinę, į Kalvarijų gatvę, ir, išsukęs antroje eismo juostoje, pajuto smūgį į dešinį automobilio šoną. Sustojęs ir išlipęs iš automobilio, jis pamatė, kad guli dviratininkas. J. Č. paaiškino, kad pažiūrėjęs į kairę, nepamatė, jog kažkas važiuoja gatve, sakė nežinantis, iš kur dviratininkas atsirado. A. V. J. Č. paaiškino, jog kartais neužtenka pažiūrėti vieną kartą, reikia įsitikinti, kad pagrindiniu keliu nevažiuoja jokia transporto priemonė. Dviratininkas paaiškino važiavęs Kalvarijų gatve, pirma eismo juosta link miesto centro, tuomet iš Lvovo gatvės pakankamai dideliu greičiu į centro pusę išsuko automobilis „Audi A5“ ir jį partrenkė. Dviratininkas buvo be šviesą atspindinčios liemenės, su šalmu ant galvos, dviratis buvo su atšvaitais ir degančiomis lemputėmis, atitiko visus reikalavimus. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai apžiūrėjo dviratininką S. A. L., po apžiūros jis išlipo iš medikų automobilio, o medikai pasakė dviratininko į ligoninę nevešiantys. Kadangi eismo įvykyje sužalotų asmenų nebuvo, nes dviratininkas pasakė, kad jaučiasi gerai ir sužalojimų nepatyrė, pasiūlė eismo įvykio dalyviams susipildyti eismo įvykio deklaraciją. J. Č. papildomai išaiškinta, jog vairuotojas, įsukdamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, privalo įsitikinti, kad jame nėra kliūties ir visus praleisti. J. Č. su tuo sutiko ir abu vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją. Jis (A. V.) padėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, parodė, kaip tai daryti, po ko iš įvykio vietos išvažiavo (b. l. 48-49).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta, t. y. Vilniuje, Kalvarijų – Lvovo gatvių sankryža (b. 1. 13-19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistė J. M. - Čobot pateikė išvadą, jog S. A. L. nustatytas minkštųjų audinių patinimas su poodine kraujosruva dešinio peties srityje, dešinio raktikaulio petinio galo panirimas, peties sąnario trauminis uždegimas, korakobrachialinių raiščių patempimas. Sužalojimas galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. 1. 36-37).

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo AIB 1495573 duomenimis, eismo įvykio dieną automobilis „Audi A5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas „IF P&C Insurance“.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis J. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 158 punkto reikalavimus, numatančius, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos su pagrindiniu keliu, ir, būtent tokioje nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinės gatvės įvažiuodamas į pagrindinę Kalvarijų gatvę bei sukdamas į dešinę, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam dviratininkui S. A. L., bei su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjusysis dėl minkštųjų audinių patinimo su poodine krausjosruva dešinio peties srityje, dešinio raktikaulio petinio galo panirimo, peties sąnario trauminio uždegimo bei korakobrachialinių raiščių patempimo patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, eismo įvykio metu buvo apgadintas ir nukentėjusiojo dviratis. Kaltinamojo J. Č. kaltė pilnai įrodyta jo paties, taip pat nukentėjusiojo S. A. L., liudytojo A. V. parodymais, specialisto išvada, eismo įvykio apžiūros protokolo duomenimis.

Teismas bylos duomenų visumą vertina kaip pakankamą nustatyti, jog kaltinamasis J. Č. veikė nusikalstamai nerūpestingai - nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. J. Č. kaltė pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo J. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas J. Č. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad J. Č. dėl nusikalstamo nerūpestingumo įvykdė neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis), kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 69), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 72, 73), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 71). BK 281 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. Č. piniginio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant mažesnį už galimos skirti baudos vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę (administracine tvarka baustas du kartus, tačiau abiem atvejais pažeidimai savo pobūdžiu laikytini nešiukščiais), eismo įvykio metu buvo blaivas, darytina išvada nesant pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę - specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą

Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui nukentėjusysis S. A. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 5 000 eurų dydžio neturtinę žalą. Prašymas dėl nurodytos žalos rūšies atlyginimo grindžiamas tuo, jog be nustatyto nesunkaus kūno sužalojimo jis patyrė ir peties sąnario išnirimą, kurį diagnozavo branduolinis magnetinio rezonanso tyrimas. Paskirta fizioterepija nebuvo veiksminga. Nurodo nuolat jaučiantis skausmą, su kuriuo gydytojai jam liepė tiesiog susigyventi. Dėl skausmo turėjo atsisakyti įvairios veiklos (nebegali dalyvauti dviračių maratonuose, lankytis baseine), apribotas fizinis aktyvumas, patiria nuolatinį psichologinį diskomfortą (b. l. 89-91). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis savo prašymą patikslino ir nurodė, jog iš ieškinyje nurodytos sumos reikia išskaityti draudimo bendrovės sumokėtą neturtinės žalos dydį (7 00 eurų), kas reiškia, jog galutinis prašoma atlyginti suma yra 4 300 eurų (b. l. 132-138).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam S. A. L. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau, nepaisant nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto, pastarajam teko ilgą laiką kęsti skausmą, kuris, kaip apklausiamas teismo posėdyje nurodė nukentėjusysis, apmažėjo tik nuo kovo mėn. Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad ir praėjus daugiau nei mėnesiui nuo eismo įvykio S. A. L. teko vartoti analgetikus nuo skausmo, jam rekomenduota dėvėti įtvarą, riboti fizinį krūvį, o fizioterapines procedūras atlikti dar po mėnesio (b. l. 35). Tai rodo, kad nukentėjusiojo problemos dėl sužaloto peties sąnario tęsėsi pakankamai ilgai, juolab, teismas neturi pagrindo netikėti, kad patirta trauma ir šiuo metu sukelia nukentėjusiajam tiek skausmingus pojūčius, tiek ir apriboja pastarojo fizinę veiklą, kas įvertinus nukentėjusiojo amžių leidžia tikėti šiuos neigiamus potyrius esant tik stipresnius. Kita vertus, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad pats nukentėjusysis esamoje situacijoje nepakankamai rūpinosi savo sveikata. Visų pirma jis atsisakė vykti pas medikus ir dėl užsitęsusio skausmo į medicinos įstaigą kreipėsi tik po dviejų parų (posėdyje nurodė, jog kitą dieną, tačiau byloje esantys išrašai liudija, jog vizitas pas gydytoją buvo 2014-09-25). Apklausiamas nukentėjusysis pripažino, jog būtent uždelstas kreipimasis pas gydytoją nulėmė tai, jog po to buvo per vėlu atlikti operaciją. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusysis dėl šiuo metu nuolat pasikartojančio skausmo po 2014-10-07 atlikto radiologinio tyrimo ir vėlesnės ortopedo-traumotologo konsultacijos niekur nesikreipė, dabartinė jo peties sąnario būklė jokiose medikų išvadose neatsispindi. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas neatsargus nusikaltimas), jo padarymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę blaivus, turėdamas teisę vairuoti, automobilis tvarkingas, apdraustas), taip pat teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2 000 Lt iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kas šiuo metu atitinka nuo 580 eurų iki nepilnai 3 000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010). Teismas mano, kad šiuo atveju nėra nustatyta tokių faktinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, ir daro išvadą, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo „If P&C Incurance AS“ be jau išmokėtos sumos dar 600 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam – 30 MGL (1 129,80 Eur) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. Č. 20 MGL (735,20 Eur) eurų dydžio baudą.

Nukentėjusiojo Sauliaus A. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės „If P&C Incurance AS“ priteisti nukentėjusiajam Sauliui A. L. 600 eurų (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė