Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. G., jos atstovui advokato padėjėjui Irmantui Čičurkai, nukentėjusiajam K. M., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą byloje, atstovui Renatui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-05-19 nutarimo Nr. 10N-12389532-14 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulis Igor Morozov surašė G. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-12127159-14 dėl to, kad G. G. 2014-05-13 14.38 val. Geležinio vilko- V.Pietario g., Vilniuje, vairuodama automobilį „Volvo S40“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodama nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 p. (redakcija iki 2014-10-11) reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas Gintaras Bigelis 2014-05-19 nutarimu Nr. 10N-12389532-14 G. G. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. bei paskyrė administracinę nuobaudą – 150 Lt baudą.

G. G. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-05-19 nutarimą Nr. 10N-12389532-14 ir jos atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Skunde nurodo, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą dėl jos kaltės, padarius LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą. Nebuvo įvertintos jos pareiškime išdėstytos svarbios aplinkybės, kad ji važiuodama V. Pietario gatve antra eismo juosta, privažiavusi prie V.Pietario g. – Geležinio Vilko g. susikirtimo, buvo pristabdžiusi, net sustojusi tam, kad įsitikintų, ar gali saugiai įvažiuoti į pagrindinę Geležinio vilko gatvę. Pasižiūrėjusi į kairę ir truputį atgal aiškiai matė apie 30 metrų atstumu nuo minėtos sankryžos važiavusį sunkvežimį. Kadangi atstumas buvo pakankamai didelis, saugiai įvažiavo į Geležinio vilko gatvės kraštinę pirmąją eismo juostą, kaip reikalauja KET 106 p. Po persirikiavimo važiavo jau pagrindiniu keliu Geležinio vilko gatve arčiau pirmos dešinės juostos krašto. Greitis buvo minimalus – 10-20 km/h. Priekyje Geležinio vilko gatvėje link Tunelio buvo susidariusi automobilių grūstis, vyko kelio darbai. Bevažiuodama išgirdo greitosios medicinos pagalbos automobilio sireną. Pažiūrėjusi į šoninio ir galinio vaizdo veidrodžius, pamatė, kad Geležinio vilko gatve jai iš paskos važiuoja sunkvežimis „Volvo FH12“, kurį matė prieš tai. Pagal šio automobilio važiavimą suprato, kad vairuotojas jos nemato, nes važiuoja tiesiai ant jos, nors jos automobilis jau buvo nuvažiavęs 50 metrų atstumą pagrindine Geležinio vilko gatve link Tunelio. Ji kelis kartus panaudojo garsinį signalą, nes jai nebuvo kur dėtis, priekyje ir šone buvo daug automobilių. Ji kiek galėdama pasitraukė arčiau Geležinio vilko gatvės pirmos eismo juostos krašto, po kelių sekundžių pajuto smūgį į automobilio galinį kairį sparną. Sunkvežimis „Volvo“ atsitrenkė į jos automobilį ir šiek tiek ją pastūmė nuo jos važiavimo juostos taip, kad jos automobilio dešinės pusės ratai atsidūrė ant brūkšninės linijos. Dėl tokios automobilių padėties policijos pareigūnai klaidingai traktavo eismo įvykio situaciją, traktuodami, kad būtent toje vietoje ji pradėjo rikiuotis į Geležinio vilko gatvės juostą. Iš tikrųjų ji jau saugiai važiavo 50 metrų Geležinio vilko gatve ir buvo automobiliui „Volvo“ kliūtis, kurią jis privalėjo pastebėti ir laikytis saugios distancijos nuo jos automobilio. Bylos nagrinėjimo metu buvo netenkintas jos prašymas skirti eismo įvykio autotechninę ekspertizę, kuri buvo būtina, nesant liudytojų ir abiejų vairuotojų parodymams esant prieštaringiems. Automobilio „Volvo“ vairuotojas savo paaiškinime nurodė, kad jis nematė jos automobilio prieš susidūrimą, nors kaip asmuo, vairuojantis padidinto pavojaus šalinį, turėjo stebėti kelią ir saugiai elgtis kelyje. (b.l. 19-22)

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. G. teismo posėdyje pagarsino savo skunde užfiksuotas aplinkybes ir atsakydama į klausimus paaiškino, kad su byloje esančiu eismo įvykio vietos planu ji sutinka. Draudimo kompanijoje, kurioje draustas jos automobilis – „Seesam Lietuva“, buvo darytos jos automobilio nuotraukos. Važiuojant V. Pietario gatve iki susidūrimo su Geležinio Vilko gatve ji važiavo antra eismo juosta. Privažiavus Geležinio Vilko gatvę ji sustojo, nes buvo kamštis, ne visos mašinos praleido. Įvažiavo į Geležinio Vilko gatvės pirmą eismo juostą. Įvažiuojant matė automobilį Volvo apie 30 metrų atstumu. Įvažiavus Geležinio Vilko gatve ji kiek laiko važiavo – negali pasakyti, bet nuvažiavo 50 metrų. Kad sunkvežimio vairuotojas jos nemato, ji suprato iš to, kad veidrodyje visą laiką matė tą geltoną automobilį, ir kažkuriuo momentu ji per šoninį vaizdą suprato, kad tas sunkvežimis artėja iš paskos pavojingu nuo jos atstumu. Iš jos dešinės pusės važiavo automobiliai, ji buvo priversta signalizuoti ir trauktis maksimaliai arčiau dešinės pusės, kad išvengti susidūrimo. Kai vėl kitą kartą pasignalino, o mašina nesustojo, ji beveik iš karto po antro signalo pamatė, kad geltona „dėmė“ artėja į ją ir įvyks susidūrimas. Bet tuo momentu ji jau stovėjo, nes iki to ji girdėjo Greitosios medicinos pagalbos signalą ir tada ji matė tą geltoną „dėmę“, kuri juda ant jos. Tuo metu be jos automobilio ir sunkvežimio buvo daug kitų automobilių iš visų pusių. Ji važiavo prieš sunkvežimį pirma eismo juosta. Toje eismo juostoje, kuria ji judėjo, tarp jos automobilio ir sunkvežimio, gal ir buvo kitų automobilių, negali pasakyti. Kai didelis kamštis ir kai lėtai juda daug automobilių, tai važiuojantys pagrindiniu keliu automobiliai praleidžia įvažiuoti automobilius iš šalutinės juostos į pagrindinį kelią. Ir ji taip daro. Jos automobilis ir sunkvežimis judėjo viena eismo juosta, ji važiavo priekyje ir kiek dešiniau, tai žmogus, kuris juda ta pačia eismo juosta, negali nustumti jos automobilio nuo tos eismo juostos, jis turi ją matyti, o vairuotojas aiškino, kad jos nematė. O ji juk buvo pagrindinėje eismo juostoje. Ji važiavo pirma eismo juosta, arčiau dešinio jos krašto. Susidūrimo su sunkvežimiu momentu jos automobilis stovėjo. Toje vietoje, kur susidūrė automobiliai, greitėjimo juosta dar nėra pasibaigusi. Susidūrimas įvyko ne toje vietoje, kurioje ji įvažiavo į Geležinio Vilko gatvę,o jai jau pavažiavus Geležinio Vilko gatve apie 50 metrų. (b.l. 43)

Apklaustas nukentėjusysis K. M. paaiškino, kad automobilių judėjimas buvo apsunkintas, tačiau judėjimas iš lėto vyko. Kai prieš jį buvęs automobilis pajudėjo, ir jis pradėjo judėti ir tuo momentu išgirdo signalą, iš karto sustojo. Išlipęs paklausė kito automobilio vairuotojos, ar ji matė ženklą. Į jo klausimą moteris atsakė, kad “ Tu mane praleidai.“ Tuo pokalbis baigėsi. Schemoje viskas gerai matosi. G. G. sako, jog žiūrėjo į vairuotojo dešinį užpakalinį vaizdo veidrodėlį, kad smūgis buvo į kairį sparną ir jis pastūmė jos mašiną atgal į V.Pietario gatvę. Tačiau sprendžiant iš sugadinimų buvo labai lengvas susidūrimas, jis nematė to automobilio, automobilis buvo „mirtinoje“ zonoje. O signalinis garsas buvo tik vienas ir jau po įvykusio susidūrimo. Moters automobilio, važiuojančio prieš jį priekyje, nematė, matė paralelinėje eismo juostoje, o priartėjus prie įvažiavimo iš V. Pietario gatvės, pravažiavo GMP, kuri važiavo tarp pirmos ir antros eismo juostos Geležinio Vilko gatve, o jis pats važiavo tiesiai pirma eismo juosta, nemanevravo nei kairėn, nei dešinėn. Jis važiavo kairiau eismo juosta, nes buvo greitoji. Nors G. G. sako, kad pavažiavo apie 50 metrų Geležinio Vilko gatve, tačiau to negali būti, to nebuvo. Susidūrimo momentu kitas automobilis jam nebuvo matomas. Tą sąlygoja ir jo vairuoto krovininio automobilio techniniai duomenys. Dešinė pusė nematoma, jo automobilis Euro-3, jame nėra papildomo veidrodžio, įrengto Euro 4, 5 automobiliuose. Jo automobilis yra 2005 metų gynybos. (b.l. 44-45)

Apklaustas liudytoju Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyresnysis patrulis G. Č. paaiškino, kad datos tiksliai nepamena, 2014 m. gegužės mėnesį, Geležinio Vilko gatvėje ir nuo V. Pietario gatvės įvažiavimo buvo susidūrę krovininis vilkikas ir lengvasis automobilis. Markės ir valstybinių numerių nepamena. Pagal automobilių išsidėstymą porininkas paaiškino, kad lengvasis automobilis nuo Pietario gatvės įvažinėjo į srautą į Geležinio Vilko gatvę, o krovininis automobilis turbūt nepastebėjo ir susidūrė. Lengvąjį vairavo moteris, o vilkiką vyras. Surinko medžiagą, paaiškinimus. Jis sudarė eismo įvykio vietos planą. Lengvasis automobilis išvažinėjo nuo Pietario gatvės ir norėjo įsiterpti į Geležinio Vilko gatvės srautą, pagalvojo, kad krovininis automobilis jį praleidžia, o krovininis pradėjo važiuoti ir įvyko susidūrimas. Pareigūnas patvirtino jo tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Kuris iš vairuotojų kaltas, sprendė pagal automobilių išsidėstymą. (b.l. 44)

Teismo posėdyje apklaustas ekspertas M. M. paaiškino, kad techniniu požiūriu, mili sekundžių tikslumu negali pasakyti, kas į ką įvažiavo. Iš karto eina automobilių dalių susikibimas, kas pirmas kontaktavo, iš byloje esančių duomenų negali pasakyti. Tiesiog įvyko transporto priemonių kontaktas. Jis negali pasakyti, koks buvo transporto priemonių greitis iki kontakto, nes nėra transporto priemonių stabdymo pėdsakų, esant nedideliems greičiams jų nelieka. Jei nori nustatyti greitį, turėjo žiūrėti vilkiko tachografo duomenis, tačiau esant tokiems nedideliems greičiams, tachografas galėjo būti netikslus. Jei tachografas adatinis, negali pasakyti, ar galima pamatyti adatos suvirpėjimą, prieš susidūrimą, priklauso nuo tachografo jautrumo. Pagal transporto priemonių sugadinimus, jų transporto greičiai buvo minimalūs. Vilkikas judėjo šiek tiek didesniu greičiu, bet jis negali nustatyti, ar „Volvo S40“ stovėjo, ar važiavo mažesniu greičiu. Galėjo ir abi transporto priemonės judėti kartu, bet viena, šiek tiek mažesniu greičiu. Vilkikas sveria 30 t, o lengvoji mašina 1,5 t. Išvada, kad automobilis „Volvo S40“ rikiavosi iš šalutinio kelio padaryta dėl to, kad matyti, jog jo galinis dešinys ratas tikrai dar šalutiniame kelyje. Automobilis iš šautinio kelio tiesiog įšokti į pagrindinį negali, jam reikia nuvažiuoti nemažą atstumą. Jis negali pasakyti, kas įvažiavo kokiu greičiu. Abejoja, ar prieš susidūrimą automobilis „Volvo S40“ buvo pilnai pagrindiniame kelyje. Pagal automobilio padėtį, jo galutinis dešinysis ratas stovi šalutiniame kelyje. Jei paskui jį būtų važiavęs vilkikas, jis turėjo matyti mašiną, esančią pagrindiniame kelyje prieš jį. Vilkikui dešinys prekinis kampas yra nematomas, jei jis neturi papildomo veidrodėlio. Tokių veidrodėlių buvimo vilkikuose reikalavimas atsirado nuo 2007 metų. Nėra duomenų, kurioje juostoje važiavo GMP automobilis, apie jo važiavimo trajektoriją, todėl negali atsakyti, ar galėjo automobilis „Volvo S40“ atlikti manevrą į dešinę, siekdamas išvengti susidūrimo su sunkvežimiu „Volvo FH12“. Nežinoma, kurioje tiksliai vietoje automobilis „Volvo S40“ įvažiavo į pagrindinę gatvę kelio ilgio atžvilgiu, todėl negalima modeliuoti, ar tai nusukimas nuo kliūties. Nusukimas gaunasi, kai vilkikas ne prie šono, bet truputį toliau, važiuoja kairiau ir ne visai lygiagrečiai. Jei mašinos važiuotų lygiagrečiai, kontaktas būtų tolygiai per visą kairį šoną, pereinant nuo kairio galinio sparno tiesiai link priekinių durelių. Tarp transporto priemonių buvo nedidelis kampas link jų galinių dalių. Jei pastatytų dvi transporto priemones lygiagrečiai, ir jos važiuotų ir kontaktuotų lygiagrečiai, būtų sugadinimai per visą kairįjį šoną. O šiuo atveju sugadinimai prasideda nuo galinio sparno priekinėje dalyje, bet neapgadintas galinis bamperis ir žibintas. Tai rodo, kad transporto priemonės važiavo jau ne lygiagrečiai, buvo kažkoks kampas tarp jų išilginių ašių. Be to, automobilio „Volvo S40“ galinė dalis yra dar šalutiniame kelyje. Dėl 1-oje oje nuotraukoje pasukto rato, jei G. G. važiavo pagrindiniu keliu, kaip jos automobilio galinis dešinys ratas dar važiuoja kitoje juostoje. Vairuotojas pajutęs pirminį kontaktą į galinį kairį sparną, gali pasukti vairą. Ratas (priekinis) gali parodyti, kad kažkas jau nusukinėjo, arba gali tiesiog lipant iš mašinos, kai dar negesintas variklis, būti pasuktas. Jis negali pasakyti, ar čia buvo nusukinėjimas, pajutus kontaktą ar po to kažkokia pasekmė. Net jei G. G. pradeda sukti į dešinę pusę, vis tiek pagal galinio rato padėtį, gaunasi, kad ji važiavo šalutiniu keliu, nes kai važiuoji, suki į dešinę, galinis ratas važiuoja dar mažesniu spinduliu. Jei ji būtų važiavusi pagrindiniu keliu ir sukinėtų į dešinę, mašina būtų buvusi pasisukusi kitokiu kampu ir galinis ratas būtų ne šalutiniame o pagrindiniame kelyje. Ženklių sugadinimų nematyti, tik įgilėjimas minkščiausioje automobilio vietoje, ant jų nėra deformacijų, rodančių, kad vilkikas įvažiavo ir pastūmė automobilį į dešinę. Jei automobilis „Volvo S40“ būtų buvęs pastumtas vilkiko, būtų pėdsakai nuo visų keturių ratų. Net važiuojant pirma pavara, yra pasipriešinimas, kai padangų guma slysta važiuojamąja dalimi. Padangų gumos pėdsakai lieka, kai mašina nerieda laisvai. Tos žymės nebūtų tamsiai juodos spalvos. Kad čia būtų buvęs pastūmimas per pusmetrį ar 30 cm, abejoja. Čia klasikinė situacija, kai vilkiko vairuotojas nemato dešinio kampo veidrodėlyje, veidrodėlis parodo, kas yra toliau. Naujesni automobiliai turi veidrodyje išgaubimą, kuriuo gali matyti priekinį dešinį kampą. Kai važiuoja vilkikai kamštyje, jie paprastai palieka didesnį intervalą, kad nekliudytų, bet automobiliai, matydami, kad yra tuščia vieta, dažnai bando įlįsti į tą tarpą. Nežino, ar „Volvo S40“ buvo sustojęs ir sunkvežimio vairuotojas galėjo pamatyti jį ir išvengti tos situacijos. Nežino, kurioje vietoje lengvasis automobilis įvažiavo į pagrindinį kelią, ar turėjo vairuotojas galimybę jį pamatyti. Vilkikas važiavo pagrindiniu keliu, jei vilkikas atsitrenktų į galinę dalį, tada būtų galima pasakyti, kad jis nesilaikė saugaus atstumo. Kam reikėjo tada grįžti į šalutinį kelią, jei G. G. važiavo 50 metrų priešais sunkvežimį. Jei ji būtų važiavusi jo priekyje, sunkvežimio vairuotojas ją matytų, o jei važiuoja iš dešinės, tada nemato. Nuotraukose vilkiko ratai važiuoja šalia punktyrinės linijos, skiriančios pirmą ir antrą juostą. Kontakto metu vilkiko su priekaba ilgis yra 16,5 metrų. Iš plano matyti, kad vilkiko ir puspriekabės išilginės ašys yra lygiagrečios važiuojamosios dalies kairiam kraštui, vadinasi, jis nekeitė savo važiavimo krypties. Jo nuomone, eismo įvykis kilo dėl „Volvo S40“ vairuotojos veiksmų, kuri keitė važiavimo kryptį ir nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam vilkikui. Nežino, kodėl sunkvežimis važiavo kairiau šalia punktyrinės linijos pirmoje eismo juostoje, tačiau jis važiavo savo eismo juosta. Kadangi buvo slystamas kontaktas, tai pati minkščiausiai durelių vieta, čia vidurinis statramstis, čia durelių skardos, čia pati kiečiausiai kairio šono vieta. Durelės neturi papildomo standumo dalių. Kai važiavo buvo slystamas kontaktas ir gilėjo į tą dalį vilkikas. Čia kontaktas pasibaigė. Ant rankenos gavosi įgaubimas. Šie apgadinimai rodo, kad transporto priemonė judėjo, apgadinimai nerodo, kuri transporto priemonė važiavo greičiau. Jis išvadoje parašė, kad vilkikas važiavo didesniu greičiu, bet negali pasakyti, ar automobilis „Volvo S40“ stovėjo, ar judėjo.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas prašė atmesti skundą ir palikti nutarimą nepakeistą. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad pareiškėja atlikinėjo persirikiavimo manevrą. Ekspertas patvirtino tą patį, nurodė, kad vilkikas važiavo nekeisdamas krypties, tuo tarpu lengvasis automobilis yra nepilnai įvažiavęs iš V. Pietario gatvės į Geležinio vilko gatvę, o tai reiškia, kad jis keitė važiavimo kryptį. Vairuotojas, kuris turėjo rikiuotis, turėjo vertinti, kad vilkiko vairuotojas nemato to kampo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Nagrinėjant ATPK bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidėjas kaltas, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str. 1 d. ) Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

G. G. patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad ji vairuodama automobilį „Volvo S40“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodama nedavė kelio gretima eismo juosta važiuojančiam ta pačia kryptimi automobiliui, su juo susidūrė, tuo pažeidė KET 109 p. reikalavimą.

KET 109 punkte (redakcija iki 2014-10-11) numatyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Pagal LR ATPK 127 str. 2 d. dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles, ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė turto sugadinimą, t.y, tarp KET pažeidimo ir ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje numatytų pasekmių turi būti priežastinis ryšys. G. G. tiek rašytiniame paaiškinime (b.l. 8-10), tiek skunde, tiek duodama parodymus teisme, ginčijo savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, nurodydama, kad ji važiavo V. Pietario gatve antra eismo juosta link Geležinio vilko gatvės, abiejose gatvėse buvo spūstys, visi automobiliai, tame tarpe ir ji, važiavo apie 20 km/h greičiu. Jos kelyje prieš įvažiavimą į Geležinio vilko gatvę buvo antraeilio eismo ženklas. Ji, persirikiavo į dešinę pagrindinio kelio – Geležinio vilko gatvės juostą. Kai ji įvažiavo į Geležinio vilko gatvę, važiavo ja apie 50 metrų, kai kairėje eismo juostoje pasigirdo greitosios medicinos pagalbos garso signalas – sirena. Ji sulėtino greitį, kad praleistų GMP automobilį, pasitraukė link dešinio juostos krašto, tada pajuto smūgį į savo automobilio vairuotojo pusės šoną. Tai buvo sunkvežimis „Volvo“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) anksčiau taip pat lėtinęs greitį, jai jau įvažiavus į Geležinio vilko gatvę. Susidūrimo metu ji jau buvo pilnai įvažiavusi į Geležinio vilko gatvę. Ji neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio.

Tuo tarpu nukentėjusysis K. M. savo paaiškinimuose policijos pareigūnams, rašytiniame paaiškinime ir teisme teigė, kad jis važiavo sunkvežimiu „Volvo FH12“, v/n (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta Geležinio Vilko gatve, nedarydamas jokių manevrų, pravažiavęs V. Pietario g. pajuto stuktelėjimą iš dešinės ir pamatė, kad susidūrė su automobiliu „Volvo“, kuris važiavo dešinėje šalutiniu keliu ir norėjo persirikiuoti į jo važiavimo eismo juostą, iki susidūrimo automobilio nepastebėjo, kitaip būtų ėmęsis veiksmų išvengti susidūrimo (b.l. 3,7) Jo parodymai buvo nuoseklūs ir nesikeitė.

Tyrėjo išvada, kad būtent automobilio „Volvo S40“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, persirikiuodama į dešinę eismo juostą nedavė kelio gretima eismo juosta važiuojančiam ta pačia kryptimi automobiliui, paremtas nukentėjusiojo K. M., pirminiais pareiškėjos paaiškinimais, automobilių padėtimi, užfiksuota po susidūrimo eismo įvykio vietos schemoje.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas vilkikas „Volvo FH12“ pirmoje eismo juostoje, esantis kairiau link skiriamosios juostos, tuo tarpu lengvasis automobilis „Volvo“ jo dešinėje, automobilio korpusu nežymiai išsikišęs į iš V. Pietario gatvės einančią greitėjimo juostą. Nuo automobilio „Volvo S40“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio rato iki kelkraščio yra 3,50 metrų atstumas, nuo galinio rato - 3,40 metrų, t.y, automobilis nežymiai pakrypęs į kairę, kas taip pat patvirtino, kad jo judėjimo kryptis buvo į kairę. (b.l. 4) Fotolentelėse (b.l. 26) taip pat akivaizdžiai matosi, kad automobilio „VolvoS40 “, valst.. Nr. FTP 9216, galinė dešinioji dalis yra užvažiavusi ant skiriamosios juostos tarp pirmos eismo juostos ir greitėjimo jusotos. Eismo įvykio vietos schemos priede nurodyta, kad automobiliui „Volvo S40“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinta priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis kairės pusės sparnas, krovininiam automobiliui „Volvo FH12“, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinta priekinis dešinės pusės sparnas, priekinės dešinės pusės durys (b.l. 5).

Siekiant pašalinti prieštaravimus dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiojo parodymų, patikrinti policijos pareigūnų išvadų dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo pagrįstumą, buvo paskirta autotechninė eismo įvykio ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-11-04 ekspertizės akte Nr. 11-1809 (14) duota išvada, kad eismo įvykio eiga tokia: nelygiareikšmių kelių sankryžoje automobilio „Volvo S40“ vairuotoja G. G. rikiavosi iš šalutinės V.Pietario gatvės į Geležinio vilko gatvę. Tuo metu Geležinio vilko gatvėje pirma eismo juosta link šio automobilio iš paskos artėjo „Volvo FH12“, kurį vairavo K. M.. Automobiliui „Volvo S40“ dalinai įvažiavus į Geležinio vilko gatvės pirmą eismo juostą ir sustojus arba lėtai važiuojant, sudarė kliūtį kairiau jos Geležinio vilko gatve pirma eismo juosta važiuojančiam automobilio „Volvo FH12“ vairuotojui, dėl to vilkikas dešinio šono priekine dalimi (durelėmis, purvasargiu) slystamai kontaktavo su „Volvo S40“ kairiojo šono dalimi, kai tarp šių transporto priemonių išilginių ašių buvo labai nedidelis smailus kampas, atviras link galinių dalių. Kadangi automobilis „Volvo FH12“ kontakto metu su automobiliu „Volvo S40“ judėjo nežymiai didesniu greičiu, tai kontaktas prasidėjo nuo galinio sparno ir baigėsi ties vairuotojo durelių rankena. Po to abi transporto priemonės liko stovėti schemoje užfiksuotose padėtyse. Vienareikšmiškai nustatyti, ar prieš pat eismo įvykį automobilis „Volvo S40“ stovėjo ar važiavo mažesniu nei „Volvo FH12“ greičiu, negalima. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Volvo S40“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos G. G. veiksmai, - persirikiuodama iš šalutinės V. Pietario g. į pagrindinę Geležinio vilko gatvę, nedavė kelio Geležinio vilko pirma eismo juosta ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „Volvo FH12“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad automobilio „Volvo FH12“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo K. M. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį šiam eismo įvykiui kilti. (b.l. 55-58). Teismo posėdyje specialistas patvirtino savo išvadą.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjos parodymus, kad ji įvažiavo į Geležinio vilko gatvę, nekliudydama automobilio „Volvo“ judėjimui, važiavo apie 50 m pagrindinio kelio eismo juosta, tik artėjant GMP automobiliui apsitraukė link dešinio eismo juostos krašto, o susidūrimo metu sunkvežimis ją išstūmė dalinai į greitėjimo juostą. Pareiškėjos parodymai nebuvo nuoseklūs dėl eismo įvykio aplinkybių ir prieštaringi. Pirma, skiriasi jos parodymai dėl automobilio „Volvo FH12“ pamatymo. Savo skunde ir teismo posėdyje ji nurodė, kad prieš įvažiuodama į Geležinio Vilko gatvę, ji buvo sustojusi įvertinti galimybės įvažiuoti į Geležinio vilko gatvę, ir aiškiai matė dar tik už 30 metrų atvažiuojantį sunkvežimį „Volvo“. Tuo tarpu savo rašytiniame paaiškinime ji nurodė, kad jai buvo neaiški aplinkybė, ar sunkvežimis „Volvo“ atvažiavo Geležinio vilko gatve, ar atvažiavo kaip ir ji iš V. Pietario gatvės, vadinasi ji jo nematė prieš įvažiuodama į Geležinio vilko gatvę. Antra, pirminiame paaiškinime ji nurodė, kad praleisdama GMP automobilį, tik sulėtino greitį, o vėliau nurodė, kad ji visiškai sustojo ir nejudėjo, kai įvyko susidūrimas.

Be to, jos skunde ir teisme nurodytos eismo įvykio aplinkybės skiriasi nuo to paaiškinimo, kurį savo tarnybiniame pranešime užfiksavo policijos pareigūnas G. Č.. Pareigūnas nurodė, kad G. G. jam paaiškino, jog jai važiuojant iš V. Pietario gatvės į Geležinio vilko gatvę, ji suprato, kad sunkvežimis ją praleidžia, todėl ėmė rikiuotis, nes tuo metu važiavo GMP automobilis su sirena ir vilkikas važiavo lėtai, kai įvyko susidūrimas. Iš to paaiškinimo darytina išvada, kad ji siejo savo persirikiavimo galimybę ne su tolimu ir saugiu atstumu nuo vilkiko, bet su vilkiko vairuotojo veiksmais – kad jis leis jai persirikiuoti. Teismo posėdyje apklaustas K. M. patvirtino, kad aiškinantis su lengvojo automobilio vairuotoja ši jam nurodė, kad jis esą „ją praleido rikiuotis“, tą patvirtino ir apklaustas liudytojas G. Č.. Tai taip pat paneigia pareiškėjos skunde nurodytą teiginį, kad ji padarė persirikiavimą, esant laisvam keliui ir važiavo pagrindine gatve, kai įvyko eismo įvykis.

Nors G. G. nurodė, kad ji po persirikiavimo jau buvo nuvažiavusi apie 50 metrų Geležinio vilko gatve, tačiau kaip matyti iš eismo įvykio schemos ir nuotraukų (b.l. 4, 12-13), nuo Geležinio vilko ir V. Pietario gatvių sankryžos iki sunkvežimio galo yra 55,20 metrų atstumas, tačiau visoje šioje atkarpoje tarp Pietario gatvės, pereinančios į greitėjimo juostos, ir Geležinio vilko gatvės yra ištisinė eismo juosta, ir persirikiavimas šioje dalyje negalimas. Ištisinė juosta baigiasi maždaug ties sunkvežimio viduriu, tik nuo ten galimas persirikiavimo manevras, ir jei G. G. laikėsi KET taisyklių, persirikiavimą ji galėjo pradėti tik likus keliems metrams iki susidūrimo vietos, kas sutampa su jos pirminiais paaiškinimais.

Ekspertizės akte paneigta ir versija, kad tai sunkvežimis kontakto metu išstūmė pareiškėjos automobilį dalinai į gretimą eismo juostą, joje nurodyta, jog– atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu automobiliui „Volvo S40“ padaryti menki kėbulo elementų apgadinimai, nėra pagrindo teigti, kad automobilis „Volvo FH12“, nustūmė jį į dešinę, žiūrint pirmine važiavimo kryptimi. (b.l. 55-58). Apklaustas teismo posėdyje ekspertas nurodė, kad jei būtų važiuojančio automobilio stūmimas, dėl pasipriešinimo automobilio „Volvo S40“ padangos būtų palikusios žymes ant kelio dangos, tačiau slydimo pėdsakų nerasta.

Tuo tarpu K. M. nuosekliai nurodė, kad jis iki susidūrimo automobilio „Volvo S40“ nematė. Jei automobilis „Volvo S40“ būtų važiavęs apie 50 metrų prieš vilkiką Geležinio vilko gatve, jis būtų buvęs matomas, tačiau, jei G. G. ruošėsi persirikiuoti ir persirikiavimo metu atsidūrė jo dešinėje pusėje, pagal eksperto ir nukentėjusiojo parodymus, lengvasis automobilis atsidūrė „aklojoje zonoje“ ir jis buvo nematomas vilkiko vairuotojui. K. M. patvirtino, kad jo transporto priemonėje nebuvo papildomo veidrodėlio, leidžiančio matyti automobilius jo dešiniajame priekiniame kampe. Šis lengvojo automobilio nematymas patvirtina, kad G. G. darė persirikiavimo manevrą, prieš pat susiduriant automobiliams.

Byloje ištirtų duomenų visuma patvirtina nutarime nurodytą aplinkybę, kad G. G. vairuodama automobilį „Volvo S40“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodama nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam vilkikui, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 109 p. ir būtent šis pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastimi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad G. G. pagrįstai buvo pripažinta padariusi LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą, tinkamai įvertinęs pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, sankcijoje numatyta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-05-19 nutarimą Nr. 10N-12389532-14 nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. skundo netenkinti, palikti galioti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-05-19 nutarimą Nr. 10N-12389532-14 nepakeistą.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.