- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-08
- Bylos Nr.
- 2A-867-520/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- S. A. A.
- Atsakovas
- Vilniaus pedagoginio universiteto
- Advokatai
- Žilvinas Mišeikis
- Kategorijos
- 15.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje dėl drausminių nuobaudų panaikinimo pagal ieškovo S. A. A. (S. A. A.) ieškinį atsakovui Vilniaus pedagoginiam universitetui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. A. A. 2008-10-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė panaikinti atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus 2008-03-31 įsakymu Nr.1-405 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ jam paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą ir įsakymą išmokėti už 2008-03-03 darbo dieną užmokestį už 10,2 darbo valandas, 2008-04-01 įsakymu Nr.1-407 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ jam paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą ir įsakymą išmokėti už 2008-03-17 darbo dieną užmokestį už 9 darbo valandas. Nurodė, kad jis dirba pas atsakovą elektriku atsakovui priklausančiame bendrabutyje Nr. 8. 2008-04-04 registruotu laišku jam buvo įteikti atsakovo 2008-03-31 ir 2008-04-01 įsakymai, kuriais jam buvo paskirtos nuobaudos – pastaba ir papeikimas. Jis 2008-04-08 pateikė skundą darbo ginčų komisijai, tačiau atsakovas sudaryti komisiją delsė, todėl jis buvo priverstas kreiptis į teismą. Su jam paskirtomis drausminėmis nuobaudomis nesutinka, kadangi savo darbo vietos nebuvo palikęs ir darbo drausmės nepažeidė. 2008-03-03 ryte jis nuvyko į atsakovo centrinius rūmus pasiimti iš vyriausiojo energetiko reikalingas darbui medžiagas, tuo pačiu pateikė darbdaviui nedarbingumo pažymėjimą. 2008-03-17 apie 14.30 val., t. y. tuo metu kai vyriausiasis energetikas ir bendrabučių valdytoja jo nerado darbo vietoje, jis buvo savo darbo vietoje ir tvarkė kambaryje Nr. 75 esantį šakutės lizdą pagal studentų iškvietimą.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu, kurio rezoliucinė dalis buvo ištaisyta 2009 m. gegužės 5 d. nutartimi, ieškinį tenkino, t. y. panaikino 2008-03-31 ir 2008-04-01 atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus įsakymus Nr.1-405, 1-407 „Dėl drausminių nuobaudų skyrimo“, įpareigojo Vilniaus pedagoginį universitetą išmokėti S. A. A. (A.) už 2008-03-03 darbo užmokestį už visą darbo dieną ir už 2008-03-17 darbo užmokestį už visą darbo dieną. Teismas nustatė, kad ieškovui atsakovo 2008-03-31 bei 2008-04-01 įsakymais buvo paskirtos drausminės nuobaudos: pastaba ir papeikimas dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo, ieškovas atsakovo įsakymus apskundė darbo ginčų komisijai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad praleistas terminas drausminėms nuobaudoms apskųsti gali būti atnaujintas, nes ieškovas laukė kada jo skundas bus išnagrinėtas darbo ginčų komisijos posėdyje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas iki 2008-03-02 sirgo, pirmoji jo darbo diena po ligos buvo 2008-03-03, konstatavo, kad ieškovas privalėjo pirmąją darbo dieną darbdaviui įteikti nedarbingumo pažymėjimą, todėl turėjo darbo metu nuvykti į atsakovo centrinius rūmus, taip pat iš ten pasiimti darbui reikalingas medžiagas. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, atsižvelgęs į tai, kad pagal ieškovo atliekamo darbo pobūdį, ieškovo darbo vieta negali būti tik ieškovo kabinete, ieškovas privalo šalinti gedimus įvairiose bendrabučio vietose, padarė išvadą, kad ieškovas 2008-03-17 nuo 14 val. iki 14.30 val. tvarkė elektros instaliaciją bendrabučio kambaryje. Kadangi atsakovas nepateikė teismui darbo tvarkos taisyklių, įrodymų, kad tarnybiniuose pareiškimuose nurodytu laiku ieškovo apskritai nebuvo darbe, teismas tenkino ieškovo reikalavimus.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus pedagoginis universitetas apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Teismas, neatsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, Konstitucinio Teismo išaiškinimus, nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo ir neatidėjo 2009-03-23 teismo posėdžio, nors atsakovas iki teismo posėdžio pranešė teismui, kad tą pačią dieną atsakovo atstovas advokatas privalo dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime Ukmergės rajono apylinkės teisme, tame posėdyje galimai bus išnagrinėta baudžiamoji byla, trunkanti ilgiau nei 10 metų, ir išnagrinėjo bylą iš esmės nedalyvaujant atsakovo atstovui. Dėl to buvo pažeista atsakovo konstitucinė teisė į gynybą, teisės į teisingą procesą, rungimosi, teisės būti išklausytam principai, teismas veikė nenuosekliai ir prieštaringai. Teismas priėmė sprendimą neatsižvelgęs į atsakovo pateiktus įrodymus, kitas įrodomąją reikšmę turinčias aplinkybes, vadovavosi vien tik ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, ieškovo iškviestų liudytojų parodymais, pažeidė rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir dispozityvumo principus, t. y. teismas 2008-12-02 protokoline nutartimi tenkino atsakovo prašymą ir nutarė iškviesti į teismo posėdį liudytojus: Vilniaus pedagoginio universiteto darbuotojus V. V., J. Š., L. K., tačiau jiems šaukimų į teismo posėdį neišsiuntė, nors ieškovo prašomiems iškviesti liudytojais asmenims šaukimus į teismo posėdį teismas išsiuntė. Teismas nepagrįstai nesurinkęs visų įrodymų tenkino ieškinį tuo pagrindu, jog atsakovas nepateikė „įrodymų, kad ieškovas tarnybiniuose pareiškimuose nurodytu laiku aplamai nebuvo darbe ir nedirbo jam priklausančio darbo“. Drausminės nuobaudos ieškovui buvo paskirtos pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis DK nuostatomis, laikantis visų procedūrų, atsižvelgiant į darbo drausmės pažeidimo sunkumą, darbuotojo kaltę, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Be to, pagal DK 243 str. ieškovui paskirtos nuobaudos nuo 2009-03-31 ir 2009-04-01 nebegalioja. Teismas nepagrįstai nesprendė ieškinio senaties termino praleidimo klausimo, nepasisakė dėl senaties, dėl termino atnaujinimo ar neatnaujinimo, nors ieškovas pripažino, kad įsakymus dėl drausminių nuobaudų skyrimo gavo 2008-04-04, 2008-04-08 kreipėsi į darbo ginčų komisiją su skundu, tačiau darbo ginčų komisija sudaryta nebuvo, ieškovui apie tai buvo žinoma, todėl kreipdamasis į teismą tik 2008-10-07 ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovas nesielgė kaip apdairi ir rūpestinga ginčo šalis, todėl prarado teisę ginti savo tariamai pažeistas teises. Ieškovas svarbia ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybe nurodo tai, kad jis laukė kol bus sudaryta komisija, tačiau neaiškus ieškovo delsimas pareikšti ieškinį per DK 293 str. 1 d. nustatytą terminą nėra svarbi priežastis.
Atsiliepimas
Ieškovas S. A. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo 2009-04-02 sprendimą palikti nepakeistą, iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas nepažeidė teisės normų iš esmės išnagrinėdamas bylą neatvykus atsakovo atstovui, kadangi 2009-03-23 posėdžio data buvo suderinta su atsakovo atstovu, atstovo užimtumas kitoje byloje nėra laikoma svarbia šalies atstovo neatvykimo priežastimi, Be to, buvo nagrinėjama darbo santykių byla, į teismo posėdį antrą kartą buvo atvykę liudytojai, atsakovas buvo pateikęs atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo parengiamuosiuose teismo posėdžiuose. Lietuvos apeliacinis teismas neformuoja teismams privalomos praktikos. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad teismas neišsiuntė šaukimų atsakovo liudytojams, nes atsakovo atstovas buvo įsipareigojęs pats juos atsivesti. Be to, byloje yra rašytiniai atsakovo liudytojų J. Š., V. V., L. K. paaiškinimai. Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, faktines aplinkybes ir pagrįstai panaikino atsakovo įsakymais jam skirtas drausmines nuobaudas, pagrįstai netaikė ieškinio senaties, atnaujino ieškinio senaties terminą, kadangi nustatė, jog ieškinio senatį jis praleido dėl svarbios priežasties. Jam nebuvo žinoma apie atsakovo 2008-04-14 įsakymą, tačiau šis įsakymas tik patvirtina, jog jis pagrįstai tikėjosi, kad darbo ginčų komisija bus sušaukta. Ieškinio senaties terminą nutraukdavo atsakovo veiksmai, kurie liudijo, kad atsakovas pripažįsta savo pareigą sušaukti darbo ginčų komisiją ir išnagrinėti jo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama darbo byla, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai pritaikęs procesinės ir materialinės teisės normas, pagrįstai ir teisėtai tenkino ieškovo S. A. A. (A.) ieškinio reikalavimus.
Byloje nustatyta, kad ieškovas S. A. A. pagal neterminuotą darbo sutartį dirba pas atsakovą elektriku, jo darbo vieta yra Vilniaus pedagoginio universiteto bendrabutyje Nr.8, esančiame Švitrigailos g. 4, Vilniuje. Šiame bendrabutyje yra ir ieškovo gyvenamoji vieta. Atsakovo Ūkio direkcijos energetiko tarnybos vyr. energetikas V. V. 2008-03-03 surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2008-03-03 9.30 val. nuvykus į bendrabutį Nr.8, esantį Švitrigailos g. 4, dėl statybos remonto darbų, darbo vietoje elektriko S. A. A. (A.) nebuvo. Norėdamas išsiaiškinti elektriko nebuvimo darbo vietoje priežastį 10.30 val. paskambino jam mobiliuoju telefonu, pokalbio metu jo pastate (darbo vietoje) nebuvo, į darbą atvyko 10.55 val., paprašytas paaiškinti kur buvo, elektrikas kategoriškai atsisakė tai daryti. V. V. 2008-03-17 surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2008-03-17 13 val. atvykus į minėtą bendrabutį ieškovas vėl nebuvo darbo vietoje, sargė L. K. nurodė, kad 11.40 val. matė ieškovą išeinantį iš bendrabučio, ieškovas darbo vietoje nepasirodė iki 15 val., į mobiliojo telefono skambutį neatsiliepė, apie išvykimą iš darbo dėl pateisinamų priežasčių neinformavo (b. l. 24). V. V. 2008-03-31 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ieškovas 2008-03-03 10.55 val. atėjo į jo nurodytą vietą apsirengęs striuke ir turėjo rankoje automobilinę magnetolą, pasakė, kad buvo išvykęs, paprašytas raštiškai paaiškinti, tai daryti atsisakė. Šį tarnybinį pranešimą pasirašė ir Ūkio direkcijos energetiko tarnybos vyr. energetikas ir Statybos ir remonto skyriaus vedėjas (b. l. 25).
Atsakovas 2008-03-15 raštu Nr.07-R4-1352, atsižvelgdamas į tai, kad pradėtas tyrimas dėl galimo darbo drausmės pažeidimo, prašė ieškovo iki 2008-03-26 pateikti pasiaiškinimą raštu dėl kokių priežasčių 2008-03-03 nuo 9.30 val. iki 10.55 val. jis nebuvo nustatytoje darbo vietoje, esančioje Vilniaus pedagoginio universiteto bendrabutyje Nr.8, Švitrigailos g. 4, Vilniuje. Atsakovas 2008-03-18 raštu Nr.07-R4-1374 prašė ieškovo iki 2008-03-26 pateikti pasiaiškinimą raštu dėl kokių priežasčių 2008-03-17 nuo 11.40 val. iki 15 val. jis nebuvo nustatytoje darbo vietoje, esančioje Vilniaus pedagoginio universiteto bendrabutyje Nr.8, Švitrigailos g. 4, Vilniuje. Ieškovas S. A. A. 2008-03-19 pateikė atsakovui tarnybinį paaiškinimą (b. l. 30-31), kuriame paaiškino, kad 2008-03-03 buvo pirma diena po jo (ieškovo) ligos, jis apie 9.50 val. – 10 val. paskambino telefonu savo viršininkui V. V. ir pranešė, kad jam reikia dieninių lempų, paprastų lempų, kitų medžiagų, o 10.05 val. – 10.10 val. išvažiavo į Universitetą atiduoti nedarbingumo pažymėjimą ir pasiimti reikalingų medžiagų. Tačiau V. V. darbo vietoje nebuvo, V. V. paskambino jam apie 10.25 val. – 10.35 val. ir liepė atvažiuoti į bendrabutį, esantį Švitrigailos g. 4, Vilniuje, kur jis ir nuvažiavo apie 10.50 val. – 10.55 val. Dėl 2008-03-17 ieškovas paaiškino, kad jis nuo 8.30 val. iki 10.30 val. dirbo darbo vietoje, t. y. perėjo visą bendrabutį ir pakeitė koridoriuose, sanmazguose neveikiančias leputes, apie 11 val. nusileido pas stalių, kurio kabinetas yra rūsyje. Po pietų nuo 13.30 val. iki 14.50 val. tvarkė du šakutės lizdus bendrabučio kambaryje Nr.75. Paskui užėjo namo, kur paaiškėjo, kad yra praleisti trys telefono skambučiai. Kadangi telefonas buvo paliktas krautis namuose, jis negalėjo atsiliepti į telefono skambučius. Su tarnybiniu paaiškinimu ieškovas pateikė studentų V. J., E. B. ir K. Ž. pranešimą, kad jis (ieškovas) 2008-03-17 apie 14 val. kambaryje tvarkė elektros instaliaciją (b. l. 32). Iš ieškovo pateikto nedarbingumo pažymėjimo matyti, kad ieškovas buvo nedarbingas nuo 2008-02-11 iki 2008-02-29 (b. l. 29).
Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus 2008-03-31 įsakymu Nr.1-405 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ieškovui S. A. A. (A.) dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo buvo paskirta drausminė nuobauda – pastaba, įsakyta išmokėti už 2008-03-03 darbo užmokestį už 10,2 darbo valandas (b. l. 4), 2008-04-01 įsakymu Nr.1-407 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ieškovui S. A. A. (A.) dėl netinkamo darbo pareigų vykdymo buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, įsakyta išmokėti už 2008-03-17 darbo užmokestį už 9 darbo valandas (b. l. 5). Šie įsakymai ieškovui buvo išsiųsti registruotu paštu, ieškovas juos gavo 2008-04-04 (b. l. 6, 7).
Ieškovas 2008-04-08 pateikė skundą darbo ginčų komisijai ir prašė atsakovą sudaryti ginčų komisiją, kilusiems nesutarimams tarp jo ir atsakovo (darbdavio) spręsti (b. l. 8-9). 2008-08-01 ieškovas kreipėsi į atsakovą su pareiškimu, kuriuo prašė informuoti, ar bus sudaryta darbo ginčų komisija, ar bus sprendžiamas kilęs ginčas dėl darbo santykių (b. l. 10). Atsakovas 2008-08-04 raštu Nr.07-R4-1460 informavo ieškovą, kad Senatas dėl darbo ginčų komisijos sudarymo bus sušauktas po rugsėjo 1 d. (b. l. 11). Atsakovo rektoriaus 2008-04-14 potvarkiu Nr.DK-1 „Dėl darbo ginčų komisijos sudarymo“ nutarta paskirti darbo komisijos raštvedį, darbdavio atstovus, pavesta informuoti Universiteto darbuotojus apie sudaromą darbo ginčų komisiją, kad šie deleguotų savo atstovus į sudaromą komisiją, šį potvarkį paskelbiant Universiteto skelbimo lentoje (b. l. 86). Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė paaiškinimą, kad jis neturi rašytinių įrodymų, jog ieškovas buvo raštu informuotas apie ginčų komisijos sudarymą, tačiau ieškovas ne kartą buvo informuotas žodžiu, kad jo skundams nagrinėti nėra galimybės sudaryti darbo ginčų komisijos, nes į minėtą komisiją savo narių nepaskiria darbuotojai (b. l. 46). Pagal DK 293 str. 1 d. ieškovas dėl drausminių nuobaudų panaikinimo į teismą su ieškiniu turėjo kreiptis per 14 dienų nuo tada, kai darbo ginčas darbo ginčų komisijoje nebuvo išspręstas per DK 291 str. 1 d. numatytą terminą (14 dienų nuo prašymo padavimo dienos). Ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs šį terminą, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas atnaujino ieškovui terminą kreiptis į teismą, nustatęs, kad ieškovas laukė, kada bus sudaryta darbo ginčų komisija ir jo skundas bus išnagrinėtas, ieškovo nurodytas priežastis, dėl kurių jis nesikreipė į teismą įstatymo nustatytu terminu, pripažino svarbiomis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu ieškovui atnaujintas ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, t. y. darbo ginčo išsprendimo (CK 1.131 str. 2 d.). CK 1.131 str. 2 d. – teisės norma, kurios taikymas priklauso nuo atitinkamų faktų vertinimo. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, vadovaujasi bendrais teisinių santykių reguliavimo principais, atsižvelgia į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Analizuodami reikšmingas aplinkybes, bylos šalių veiksmus, teismai vadovaudamiesi CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, pagal nusistovėjusius standartus vertina asmens atidumą, rūpestingumą, atliekant konkrečius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-07 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-258/2004).
Ieškovas 2009-01-08 pateikė teismui prašymą dėl senaties termino atnaujinimo, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad ieškinio terminas yra praleistas, turi būti pripažinta, jog senaties terminą pareikšti ieškinį jis praleido dėl svarbios priežasties, t. y. dėl to, kad darbdavys nuolat nurodydavo, jog sudarys darbo ginčų komisiją, tačiau nesudarė (b. l. 51). Pagal bylos duomenis ieškovas laiku kreipėsi su skundu dėl jam paskirtų drausminių nuobaudų ir prašymu sudaryti darbo ginčų komisiją. DK 288 str. numato, kad darbdavys turi inicijuoti darbo ginčų komisijos sudarymą. Įstatymo (DK 291 str. 1 d.) numatytu terminu darbo ginčų komisija nebuvo sudaryta, nebuvo sušauktas darbo ginčų komisijos posėdis ir per 14 dienų nuo ieškovo prašymo padavimo dienos nebuvo išnagrinėtas darbo ginčas, kilęs tarp ieškovo ir atsakovo. Nors ir buvo pasibaigę įstatyme numatyti terminai atsakovas 2008-08-04 raštu Nr.07-R4-1460 informavo ieškovą, kad Senatas dėl darbo ginčų komisijos sudarymo bus sušauktas po rugsėjo 1 d. (b. l. 11). Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas turėjo pagrindą tikėtis, jog darbo ginčas bus išnagrinėtas, ir dėl to jis nesikreipė į teismą įstatymo nustatytu terminu. Atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis, jog ieškovas atsisakė savo teisės ginčyti įsakymus, kuriais jam paskirtos drausminės nuobaudos. Pagal bylos duomenis nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas buvo neatidus, nerūpestingas.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių nurodytas aplinkybes, susijusias su ieškovui atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus 2008-03-31 įsakymu Nr.1-405 ir 2008-04-01 įsakymu Nr.1-407 paskirtomis drausminėmis nuobaudomis – pastaba ir papeikimu, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovui drausminės nuobaudos buvo paskirtos nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, nes byloje surinkti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog ieškovui pagrįstai už netinkamą darbo pareigų vykdymą 2008-03-03 ir 2008-03-17 buvo paskirtos drausminės nuobaudos.
Darbo drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės pagrindas, yra pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234, 236 str.). Teisme tikrinant darbuotojui (ieškovui) paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-21 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-178/2005).
Nagrinėjamoje byloje ieškovui drausminės nuobaudos buvo paskirtos atsakovo 2008-03-31 įsakymu Nr.1-405 ir 2008-04-01 įsakymu Nr.1-407, kuriuose buvo tik nurodyta, kad drausminės nuobaudos skiriamos už netinkamą darbo pareigų vykdymą. Įsakymuose nėra nurodyta, už kokių konkrečių darbo pareigų netinkamą vykdymą buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovui drausminės nuobaudos buvo paskirtos dėl to, kad 2008-03-03 ir 2008-03-17 ne visą jam nustatytą darbo laiką ieškovas buvo savo darbo vietoje (b. l. 20). Įvertinus atsakovo teiktus ieškovui raštus dėl pasiaiškinimų pateikimo (b. l. 28-29), sektų išvada, kad ieškovui drausminės nuobaudos buvo paskirtos dėl to, kad ieškovas 2008-03-03 nuo 9. val. 30 min. iki 10 val.55 min., 2008-03-17 nuo 11val. 40 min. iki 15 val. nebuvo nustatytoje darbo vietoje - Vilniaus pedagoginio universiteto bendrabutyje Nr. 8, esančiame Švitrigailos g. 4, Vilniuje (b. l. 28-29). Raštuose nekonkretizuojama vieta, kurioje nurodomu laiku turėjo būti ieškovas. Ieškovas atsakovui paaiškinime detaliai nurodė, kur jis buvo ir ką veikė minėtu laiku. Ieškovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas dėl savo kaltės. Pažymėtina, kad darbuotojo kaltė yra esminis darbo drausmės pažeidimo elementas. Įstatyme neapibrėžti kaltės forma ir laipsnis, kurių pakaktų atsakomybei taikyti, pagal DK 234 str. tai gali būti tyčiniai veiksmai, darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina vertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą – visų pirma, užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką – supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ir nuostatais (DK 227 str. 1 d., 229-232 str.).
Šioje byloje atsakovas neteikė įrodymų, kad ieškovas buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, kuriose būtų nustatyta, kada ir kokiu pagrindu ieškovas galėtų vykti į Universitetą, kokiu būdu ir kokius asmenis turėtų informuoti apie tai, kurioje bendrabučio vietoje jis dirba, kam ir kokiu būdu darbuotojas turi pateikti nedarbingumo pažymėjimą. Ieškovas nurodė, kad 2008-03-03 jis vyko į Universitetą, nes turėjo priduoti nedarbingumo pažymėjimą, pasiimti medžiagų, vyko pas viršininką V. V.. Atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą, teikdamas šioje byloje atsiliepimą į ieškinį, nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas, atlikdamas šiuos veiksmus 2008-03-03, pažeidė darbo drausmę, netinkami vykdė savo pareigas. Ieškovas nurodė, kad 2008-03-17 jis dirbo bendrabutyje. Liudytojas V. J. parodė, kad ieškovas 2008-03-17 dirbo jo kambaryje, atėjo pas jį apie 14 val., o gal ir anksčiau (b. l. 88). 2008-03-17 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad sargė L. K. matė, jog 11 va. 40 min. ieškovas išėjo iš bendrabučio. L. K. paaiškinime nurodė, kad ieškovas iš bendrabučio išėjo apie 12 val., nematė ieškovo įeinančio, ieškovas į budinčiųjų postą atėjo 15 val. 20 min. (b. l. 26-27). L. K. paaiškinimai nepaneigia liudytojo V. J. parodymų. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė Elektros įrenginių priežiūros elektriko pareiginę instrukciją, kurioje taip pat nėra nurodyta darbo tvarka, t. y. kokiu būdu ir kam ieškovas turėjo pranešti apie tai, kurioje konkrečioje bendrabučio vietoje jis dirba tam tikru laiku. Dėl to nėra faktinio ir teisinio pagrindo teigti, kad ieškovas netinkamai vykdė savo darbo pareigas ir dėl to pagrįstai jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Pažymėtina, kad tam, jog darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sąlygas. Jeigu darbdavys neįvykdo pareigos supažindinti darbuotoją su jo pareigomis ir darbuotojas dėl nežinojimo neatlieka ar netinkamai atlieka tam tikras pareigas, šie darbuotojo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip kalti ir negali būti drausminės atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-30 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-314/2005).
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatidėjo 2009-03-23 teismo posėdžio, nors ieškovas informavo teismą, kad yra užimtas baudžiamojoje byloje, kurios nagrinėjimas trunka jau 10 metų, prašė atidėti bylos nagrinėjimą, neišsiuntė teismo šaukimų ir neapklausė ieškovo nurodytų liudytojų. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas nepanaikintinas, nepripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu.
Nagrinėjama byla yra darbo byla, kuri turi būti išnagrinėta per trumpą laiką, t. y. per 30 dienų nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme (CPK 413 str. 3 d.). Parengiamasis posėdis įvyko 2008-02-10, kuriame buvo nutarta skirti teismo posėdį 2009-03-23. Parengiamajame posėdyje dalyvavo atsakovo atstovas advokatas Ž. Mišeikis, pasirašė pranešime prie protokolo, kad jam yra žinoma, jog teismo posėdis įvyks 2009-03-23 10.30 val. (b. l. 67). Iš posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdžio data ir laikas buvo suderinti su atsakovo atstovu (b. l. 64). Taip pat atsakovo atstovas advokatas Ž. Mišeikis nurodė, kad liudytojai atvyks jo iniciatyva (b. l. 63). Atsakovas byloje nebuvo nurodęs liudytojų adresų, kuriais turėjo būti išsiųsti šaukimai. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas nesiuntė šaukimų atsakovo nurodytiems liudytojams, o tik įteikė ieškovo nurodytiems liudytojams. 2009-03-20 pirmosios instancijos teisme faksu buvo gautas advokato Ž. Mišeikio prašymas atidėti bylos nagrinėjimą 2009-03-23, kadangi tą pačią dieną 9 val. bus nagrinėjama baudžiamoji byla Ukmergės rajono apylinkės teisme, kurioje jis gina kaltinamosios teises ir teisėtus interesus. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje dėl sunkios kaltinamosios būklės bei liudytojų gausos bylos nagrinėjimas užsitęsė nuo 2002 m., byloje buvo virš 50 posėdžių, o 2009-03-23 posėdyje planuojama apklausti liudytojus iš kitų miestų. Dėl to kaltinamosios atstovo dalyvavimas posėdyje yra svarbus. Kartu su prašymu advokatas atsiuntė teismo šaukimo šaknelę, kurioje nurodyta išsiuntimo data 2009-03-06 (b. l. 91, 92). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovo atstovui ir neatvykusiems liudytojams.
Pagal CPK 246 str. 1, 2 d nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Pažymėtina, kad įstatymo nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 str. 1, 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas turi skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos išnagrinėjimą, nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-03-08 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-173/2004; 2005-10-26 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-518/2005; 2006-01-18 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-50/2006; 2007-04-17 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-151/2007; ir kt.).
Įvertinus tai, kad teismo posėdžio data nagrinėjamoje byloje buvo suderinta su atsakovo atstovu, darbo byla turi būti išnagrinėta operatyviai ir atsakovas bei jo atstovai turėjo imtis atitinkamų veiksmų, kad ši darbo byla būtų išnagrinėta operatyviai, t. y. bendradarbiauti su teismu, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7, 8 str.). Atsakovas yra juridinis asmuo, todėl jo interesams galėjo atstovauti kitas asmuo, pats atsakovas ar jo darbuotojai galėjo imtis priemonių, kad į teismo posėdį atvyktų liudytojai, jei atsakovo atstovas advokatas negalėjo atvykti į bylos nagrinėjimą. Atsakovas nepateikė konkrečių įrodymų, kada jo atstovas gavo šaukimą į teismo posėdį Ukmergės rajono apylinkės teisme, o šaukime yra įrašas „2009-03-06“, todėl šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovo atstovas šaukimą gavo anksčiau, nei pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir turėjo galimybę informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje anksčiau tam, kad pirmosios instancijos teismas galėtų pakoreguoti teismo posėdžio datą ir laiką ir apie tai galėtų informuoti kitą šalį, o ne bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimą turėtų spręsti teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pateiktas penktadienį (2009-03-20), o posėdis įvyko pirmadienį (2009-03-23). Toks atsakovo atstovo pranešimas apie negalėjimą dalyvauti iš anksto suderintame teismo posėdyje, rodo tai, kad atsakovo atstovas nepakankamai bendradarbiavo su teismu (CPK 8 str.).
Atsakovas apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad yra praėję metai po nuobaudų ieškovui skyrimo, tačiau dėl šios aplinkybės nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepagrįstu, nes, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nuobaudos galiojo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 str., nenustatyti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.
Kadangi atmestas apeliacinis skundas, todėl vadovaujantis CPK 98 str. ieškovui iš atsakovo priteistinos advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (bylinėjimosi išlaidos). Ieškovas prašo priteisti 1500 Lt advokatės atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Šis prašymas tenkintinas iš dalies. Ieškovui iš atsakovo priteistina 700 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad ta pati advokatė dalyvavo pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovui S. A. A. (S. A. A.) priteisti iš atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto 700 Lt bylinėjimosi išlaidų.