- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-30
- Bylos Nr.
- I-702-402/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Advokatai
- Elmaras Urbonas, Giedrė Martinėnaitė, Arvydas Vaitkus
- Kategorijos
- 15.2.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Albinos Rimdeikaitės,
nedalyvaujant atsakovams, LR Valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įgaliotam atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1503/07-684, kuriuo pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas, įpareigoti priimti kitą sprendimą teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovo LR Valstybės, atstovaujamos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 30 000 lt. neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio mėnesį Kauno m. VPK centro PK jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirtas advokatas Arvydas Vaitkus, kuris su byla nesusipažino, ja nesidomėjo ir dėl to buvo nušalintas. Vėliau jam skyrė kitus advokatus, kurie byloje dalyvavo tik formaliai, jo teisėtų interesų neatstovavo, į posėdžius atvykdavo nesusipažinę su byla, nekonsultavo, neparengė apeliacinio skundo, todėl padarė pareiškėjui didelę moralinę žalą. Dėl advokatų A.Vaitkaus, J.Brinevičienės, J.Dumbliausko, T.Kosradzes ir R.Šeperienės jis patyrė didelę žala, kadangi dėl jų netinkamo atstovavimo jis buvo neteisingai nuteistas. Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl moralinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl advokato neteisėtų veiksmų. Jam buvo paskirtas advokatas E.Urbonas, kuris jam bandė aiškinti, kad kreiptis jį teismą nėra pagrindo. Jis kreipėsi į Tarnybą dėl netinkamų advokatų E.Urbono ir V.Mulevičiaus veiksmų, tačiau Tarnyba jokių priemonių dėl to nesiėmė. Vėliau jam buvo paskirta advokatė G.Martinėnaitė, kuri buvo atvykusi į Pataisos namus, ji užsirašė duomenis ir žalų sumas, kurios jam atrodė protingos ir išėjo. Po to, Pataisos namuose jam buvo įteiktas 2008-04-01 sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1503/07-684, kuriuo antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas, motyvuojant, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir nei Civilinis kodeksas (toliau - CK), nei kiti įstatymai, reglamentuojantys advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, veiklą, nenumato dėl advokato veiksmų atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo. Su tokiu Tarnybos sprendimu jis nesutinka.
Pareiškėjas nurodo, kad buvo pažeista LR Konstitucija. Pagal Konstituciją valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėslų, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise, taptų teisinis nihilizmas. Toleruojant valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, neužkirtus jiems kelio atsirastų didžiulis socialinis disbalansas, būtų pažeista pamatinė pusiausvyra, kai žmogus iš esmės neturi priemonių, galimybių pasipriešinti valstybės - galingo mechanizmo - savivalei ir, paliktas be veiksmingos institucionalizuotos pagalbos, yra gniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga. Saugant ir ginant žmogaus (ir apskritai asmens - ne tik fizinio, bet ir juridinio) teises ir laisves, orumą, ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, jog iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigūnai. Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu, būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiškai arba iš dalies išvengtų pareigos teisingai atlyginti materialinę ir (arba)moralinę žalą, padarytą neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, tai ne tik reikštų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, bet ir būtų nesuderinama su Konstitucija. Įstatymų leidėjo diskrecijos, kuria jis gali naudotis reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimu, negalima interpretuoti kaip apimančios jo laisvą nuožiūrą nustatyti kokį nors išsamų sąrašą atvejų, kuriais tokia žala turi būti atlyginama, arba nustatyti, kad tam tikrais atvejais minėtais neteisėtais veiksmais padaryta žala gali būti neatlyginama. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas taip pat neturi laisvės nustatyti kokių nors minimalių ribų, kurių nesiekianti valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais asmeniui padaryta žala būtų neatlyginama. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas neturi konstitucinių įgaliojimų nustatyti ir kokių nors maksimalių atlygintinos valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais asmeniui padarytos žalos dydžių, kurie suvaržytų teismą ir neleistų priteisti teisingo atlyginimo už tą asmens patirta materialinę ir (arba) moralinę žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo pagal Konstituciją turi teisę reikalauti neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir tada, kai atitinkamos žalos atlyginimo atvejis jokiame įstatyme nėra nurodytas, o teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys tokias bylas, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi protingumo principu ir kt. Be to, Konstitucijoje nustatyta, kad asmeniui padarytos moralinės ir materialinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Tarnybos sprendimas, kuriuo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl moralinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl advokatų neteisėtų veiksmų, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ignoruoja jo teisėtus interesus bei pažeidžia Konstitucines teises reikalauti padarytos moralinės žalos atlyginimo bei ją gauti, tokiu būdu sudarydami jam didelių nepatogumų, nervinę įtampą, ilgalaikį nuotaikos pablogėjimą .
Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Atsakovo įgaliotas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą atsakovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jis nurodė, kad 2007-11-26 Kauno tarnyboje gautas R. K. 2007-11-21 prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. 1503. Pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl advokatų Elmaro Urbono ir Viliaus Mulevičiaus veiksmų (neteisėto neveikimo). Kauno tarnyba, išsamiai išnagrinėjusi su prašymu susijusias aplinkybes, 2007-11-28 priėmė sprendimą Nr. 07-T-1503-1846 teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui ir paskyrė advokatę Giedrę Martinėnaitę.
2008-03-17 Kauno tarnyboje gauta paskirtosios advokatės išvada „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. K. ", kuria advokatė informavo, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir siūlė spręsti klausimą dėl tolesnio antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui. 2008-04-01 Kauno tarnyba, atsižvelgdama į pateiktą advokatės išvadą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 9 str. 3 d., 11 str. 5 d. 1, 2 p. ir 23 str. 1 d., priėmė sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1503/07-684 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui.
Pareiškėjo R. K. reikalavimas priteisti 30 000 litų neturtinę žalą iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Kauno tarnybos, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas savo skunde nenurodo, kad dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo patyrė žalą. Pareiškėjas savo skunde net nekelia klausimo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl nutrauktos antrinės teisinės pagalbos, atlyginimo. Pareiškėjas savo skunde prašo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl, pareiškėjo nuomone, neteisėtų Kauno tarnybos veiksmų ir netinkamai vykdomų pareigų, susijusių su advokatų veiklos kokybės tikrinimu kitose bylose, nesusijusiose su Kauno tarnybos sprendimu nutraukti antrinę teisinę pagalbą. Taigi, neturtinės žalos, kurią anot pareiškėjo jis patyrė, atlyginimo klausimas nėra susijęs su Kauno tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-N-l503/07-684 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo R. K. teiginys, kad dėl Kauno tarnybos neveikimo jis patyrė neturtinę žalą yra nepagrįstas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6. 271 straipsnis. Neturtinės žalos atlyginimą nustato CK 6.250 straipsnis, kurio antra dalimi nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kuriuo savo veikloje vadovaujasi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, neturtinės žalos atlyginimo galimybės nenumato. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka, tačiau civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini keturi elementai. Nesant vieno iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą negalima. Turi būti: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Vien pareiškėjo teiginio, kad dėl Kauno tarnybos neveikimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, nepakanka pačios žalos atsiradimo faktui įrodyti. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad Kauno tarnyba nevykdo savo pareigų, nes netikrina antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės. VGTPĮ 9 str. numato, kad Tarnybos kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, tačiau antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybę tikrina Lietuvos advokatūra (VGTPĮ 10 str.). Advokatus, tiekiančius antrinę teisinę pagalbą ir Tarnybą sieja sutartiniai santykiai, advokatai nėra Tarnybos darbuotojai ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų. Tarnyba gali nagrinėti skundus tik dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo ir, esant esminiam sutarties pažeidimui, nutraukti sutartį. Tikrinti advokato atstovavimo ir gynybos pozicijas byloje, jų veiklos kokybę Tarnyba neturi teisės, nes tai pažeistų pagrindinį advokatų veiklos principą- nepriklausomumo principą, numatytą Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kauno tarnyba padarė išvadą, kad nėra žalos atlyginimui būtinos sąlygos - neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjas neturi teisės reikalauti atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, o neturtinės žalos, atsiradusios Kauno tarnybai nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą, atlyginimo klausimo pareiškėjas savo skunde nekelia.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas dalinai.
Pareiškėjo paaiškinimu ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2007-11-26 Tarnyboje gautas R. K. 2007-11-21 prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas prašė suteikti antrinė teisinę pagalbą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsiradusios dėl advokatų Elmaro Urbono ir Viliaus Mulevičiaus veiksmų (neteisėto neveikimo). 2007-11-28 Tarnyba priėmė sprendimą Nr. 07-T-1503-1846 teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui ir paskyrė advokatę Giedrę Martinėnaitę, kuri 2008-03-17 Tarnybai pateikė išvadą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. K. ", kuria advokatė informavo, kad pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir siūlė spręsti klausimą dėl tolesnio antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui. 2008-04-01 Tarnyba, atsižvelgdama į pateiktą advokatės išvadą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 9 str. 3 d., 11 str. 5 d. 1, 2 p. ir 23 str. 1 d., priėmė sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1503/07-684 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui. Atsakovas sprendimą motyvavo tuo, kad Tarnyba įstatymo nuostatomis nėra įpareigota beatodairiškai vykdyti asmenų prašymus teikti jiems antrinę teisinę pagalbą, net jei yra kitos sąlygos tokiai pagalbai teikti (turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nei CK, nei advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, veiklą reglamentuojantys įstatymai - Advokatūros įstatymas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas - nenumato dėl advokato veiksmų (neveikimo) atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 20 str., advokatas atsako ir privalo drausti civilinę atsakomybę tik už vykdant advokato veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į šias nuostatas, neturtinė žala, kurią, R. K. manymu, jis patyrė dėl advokatų veiksmų, negalėtų būti priteista.
Teismas įvertino pateiktus byloje įrodymus, padarė išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, - jog atsakovas neturėjo pagrindo priimti sprendimo atsisakyti teikti pareiškėjui R. K. antrinę teisinę pagalbą pagal pastarojo 2007-11-26 prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 str. 5 d. 1 ir 2 p. numatytais pagrindais, atitinkamai atsakovo sprendimas yra nepagrįstas: pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nurodė, kad neturtinė žala jam padaryta advokatui teikiant teisines paslaugas.
CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nors nei LR advokatūros įstatyme, nei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nėra tiesiogiai nurodyta, kad advokatas ar advokatų profesinė bendrija privalo atlyginti neturtinę žalą, padarytą teikiant teisines paslaugas fiziniams ar juridiniams asmenims, ši aplinkybė nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad nėra juridinio pagrindo reikšti reikalavimą advokatui ar advokatų profesinei bendrijai dėl neturtinės žalos, padarytos klientui teikiant teisines paslaugas, atlyginimo: Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 30 str. 1 ir 2 d. numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. 2006-08-19 nutarime, priimtame byloje Nr. 23/04, aiškindamas minėtą Konstitucijos 30 str. 2 d. nuostatą, Lietuvos Konstitucinis Teismas (toliau — Konstitucinis Teismas) nurodė, kad saugant ir ginant žmogaus (ir apskritai asmens - ne tik fizinio, bet ir juridinio) teises ir laisves, žmogaus orumą, ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teisme 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šis konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti. Nagrinėtos konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžta, jog iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad ją neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigūnai. Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu, būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiškai arba iš dalies išvengtų pareigos teisingai atlyginti materialinę ir (arba) moralinę žalą, padarytą neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, tai reikštų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, ir būtų nesuderinama su Konstitucija (su jos 30 straipsnio 2 dalimi). Įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas santykius, susijusius su asmeniui padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos atlyginimu, turi tam tikrą diskreciją, kiek jos neriboja Konstitucija. Įstatymuose nustatytas teisinis reguliavimas gali būti diferencijuojamas pagal tai, ar neteisėtais veiksmais padaryta žala yra atlyginama neteismine, ar teismine tvarka, tačiau jokiu būdu negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Atsižvelgiant į minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateiktą Konstitucijos 30 str. 2 d. įtvirtinto principo išaiškinimą, aplinkybė, kad įstatymai tiesiogiai nenumato advokato ar advokatų profesinės bendrijos pareigos atlyginti neturtinę žalą, padarytą teikiant teisines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, nėra pagrindas remiantis CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama šioje normoje ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, teigti, kad pareiškėjo reikalavimai advokatams yra akivaizdžiai nepagrįstas, o atstovavimas tokioje byloje neperspektyvus. Akivaizdu, kad, netgi pripažinus, kad įstatymai nenumato advokato ar advokatų profesinės bendrijos prievolės atlyginti neturtinę žalą, padarytą teikiant teisines paslaugas fiziniams ar juridiniams asmenims, ko, beje, taip pat vienareikšmiškai nėra galima konstatuoti, tokią bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konstitucinę žalos atlyginimo sampratą, gali kreiptis Konstitucinį Teismą ištirti atitinkamo teisės akto ar jo dalies atitiktį Konstitucijai, bylą spręsdamas tiesiogiai taikydamas Konstituciją, taip pat, manydamas, kad esamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ieškovui neturint materialinio teisime reikalavimo teisės. Kadangi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1503/07-684 yra nepagrįstas, jis naikinami, atsakovas įpareigojamas suteikti pareikėjui antrinę teisinę pagalbą pagal jo prašymą.
Skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradasią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą sudarė jam didelių nepatogumų, nervinę įtampą, ilgalaikį nuotaikos pablogėjimą, t. y. jam padaryta moralinė (neturtinė) žala, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių minėtų aplinkybių - didelių nepatogumų, nervinės įtampos, byloje nepateikta jokių medicininių dokumentų įrodančių sveikatos pablogėjimą.Medicininė pažyma ir ligos istorijos nuorašai patvirtina, kad pareiškėjas į gydytoją dėl juose nurodytų negalavimų kreipėsi laikotarpiu nuo 2007-08-17 iki 2007-10-04, t. y. dar iki atsakovui priimant 2007-12-22 sprendimą (b. L 41-46). Nenustačius vienos iš būtinų civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 str. atsiradimo sąlygų - žalos, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš valstybės neturtinę žalą atmetamas kaip nepagristas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1, 2 ir 4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
pareiškėjo R. K. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. balandžio 1 d. sprendimus Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1503/07-684.
Įpareigoti atsakovą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui R. K. 2007-11-21 prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. 1503.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagristą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.