Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-21 · Administracinė byla Nr. I-1445-84/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-21
Bylos Nr.
I-1445-84/2012
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01087-2012-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marytė Švažienė
Pareiškėjas
R. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.: I-1445-84/2012Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01087-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 37.2; 74 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 21 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė,sekretoriaujant Linai Andrašiūnienei,nedalyvaujant pareiškėjui R. V.,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. V. Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovės priteisti 30000 Lt neturtinės žalos.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011-01-11 iki 2011-11-03 Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas žiauriomis sąlygomis, dėl to atsirado psichologiniai išgyvenimai, depresija, buvo žeminamas jo orumas. Nurodė, kad nuo 2011-01-11 iki 2011-01-21, nuo 2011-01-25 iki 2011-02-08, nuo 2011-02-11 iki 2011-02-18, nuo 2011-02-22 iki 2011-03-08, nuo 2011-03-14 iki 2011-03-28, nuo 2011-04-01 iki 2011-08-08, nuo 2011-04-12 iki 2011-04-15, nuo 2011-04-19 iki 2011-05-17, nuo 2011-05-27 iki 2011-06-14, nuo 2011-06-18 iki 2011-08-12, nuo 2011-08-16 iki 2011-08-19, nuo 2011-09-05 iki 2011-09-16 buvo laikomas kameroje Nr. 9, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. kameroje buvo reikalingas remontas, natūralus apšvietimas blogas, dėl to visą žiemą teko gyventi prie įjungto dieninio apšvietimo, dėl to labai pavargdavo akys. Naktinis apšvietimas buvo silpnas, naktį einant į tualetą patirdavo nepatogumų. Oro temperatūra buvo žema, būdavo šalta, prasta ventiliacija.

Nuo 2011-06-17 iki 2011-06-18 buvo patalpintas į kamerą Nr. 104. Ji kad ir suremontuota, bet visą dieną teko kęsti dieninį dirbtinį apšvietimą. Taip pat buvo bloga ventiliacija, žema temperatūra.

Nuo 2011-10-24 iki 2011-10-25 buvo kameroje Nr. 29, joje taip pat blogas apšvietimas, ventiliacija.

Nuo 2011-10-28 iki 2011-11-03 buvo kameroje Nr. 37, kuri buvo purvina, elektros rozetės išplėšytos, atvira elektros instaliacija, dėl to, teigia, kilo pavojus jo gyvybei. Sanitarinis mazgas neatskirtas nuo kameros, dėl to nebuvo privatumo. Dėl silpno apšvietimo negalėjo skaityti, pablogėjo regėjimas, prasta ventiliacija, oro temperatūra. Teigia, kad dėl išvardintų pažeidimų buvo priverstas nuolat kreiptis į medikus, kad gautų raminamųjų vaistų, kurie sumažintų depresiją.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Vidaus tyrimų skyriaus 2012-03-15 pažymos Nr. 20/01-637, R. V. laikotarpiu nuo 2011-01-11 iki 2011-11-03 periodiškai buvo laikomas kameroje Nr. 9, po vieną kartą jis buvo patalpintas į kameras Nr. 104 (1 parai), Nr. 29 (1 parai) ir į Nr. 37 (6 paroms). 2011-06-27 Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. EP-242 nurodoma, kad 2011-06-15 buvo patikrintos kameros Nr. 31, 25, 12, 63, 43, 88, 101, 103 ir 104. Patikrinimo metu pareiškėjas nebuvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2011-06-15 nustatė, kad kameroje Nr. 104 yra pelėsis ant sienų ir lubų, tačiau negalima teigti, kad pareiškėjui būnant kameroje Nr. 104 laikotarpiu nuo 2011-06-17 iki 2011-06-18 patalpoje taip pat buvo pelėsis, visų pirma todėl, kad įstaiga yra įpareigojama nustatytus pažeidimus nedelsiant šalinti.

Dėl švaros kamerose – Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 56 punktas reglamentuoja, kad gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio. 58 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Taigi, R. V., kaip ir kartu su juo laikomi kiti asmenys, turi imperatyviai teisės aktų nustatytą pareigą rūpintis švara ir tvarka kameroje, kurioje gyvena. Taip pat atkreipė dėmesį, kad jokių kitų trūkumų, kuriuos pareiškėjas vardina buvus kameroje Nr. 104 ir kitose kamerose (reikalingas remontas, blogas natūralus apšvietimas, nepakankamas dirbtinis naktinis pašvietimas, žema oro temperatūra, nepakankama ventiliacija) jo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje skunde nurodomu laikotarpiu patikrinimo metu nebuvo nustatyta. Kitose kamerose, kuriose nurodytu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, patikrinimai nebuvo atliekami ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nusiskundimų dėl sąlygų jose nebuvo gavusi.

Atsiliepimas

Atsakovė teigia, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl galimų sveikatos, miego sutrikimų išdėstyti abstrakčiai, reiškiami tik bendro pobūdžio nusiskundimai, neapibrėžti Šiaulių tardymo izoliatoriaus galimai neteisėti veiksmai ar neveikimas, vien tik duomenys apie tam tikro laikotarpio sąlygas vienoje iš pareiškėjo laikymo kamerų ir teiginiai apie sąlygas kitose laikymo sąlygose nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Be to, pareiškėjas kameroje Nr. 104, kurioje buvo nustatytas tik vienas higienos normos reikalavimų neatitikimas (pelėsis ant sienų ir lubų), buvo laikomas tik vieną dieną po Visuomenės sveikatos centro atlikto patikrinimo, po kurio įstaiga buvo įpareigota nedelsiant pašalinti nustatytus trūkumus.

Pareiškėjas skundą dėl žalos atlyginimo teismui pateikė praėjus beveik metams po to, kai išvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, ir praėjus metams ir devyniems mėnesiams po to, kai buvo pirmą kartą patalpintas į skunde nurodomas suimtųjų (nuteistųjų) laikymo kameras. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad kalėdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje būtų skundęsis dėl kalinimo sąlygų ar kreipęsis į psichologinės tarnybos specialistus dėl individualių konsultacijų. Mano, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo R. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas. R. V. skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo kalinamas žiauriomis sąlygomis, dėl to patyrė psichologinius išgyvenimus, depresiją, buvo žeminamas jo orumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroms, kuriose jis buvo periodiškai laikomas nuo 2011-01-11 iki 2011-11-03, reikalingas remontas, blogas natūralus apšvietimas, nepakankamas dirbtinis apšvietimas, žema oro temperatūra, nepakankama ventiliacija. Šios sąlygos lėmė, kad jis patyrė psichologinius išgyvenimus, depresiją, buvo žeminamas jo orumas.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (LR CK 6.271 str. prasme).

Veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

R. V. skundas teismui pateiktas praėjus beveik metams po pareiškėjo išvykimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, kad buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu būtų skundęsis dėl įkalinimo sąlygų. Pareiškėjas, praėjus pakankamai ilgam laikui po to, kai išvyko iš įkalinimo įstaigos, kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė higienos normų reikalavimus, tačiau, teismo nuomone, R. V. pareiškė tik bendro pobūdžio nusiskundimus, nepateikė jokių galimai patirtos neturtinės žalos dėl jo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje įrodymų.

Pareiškėjo paaiškinimai yra abstraktūs, nusiskundimai dėl galimų regėjimo sutrikimų bei dvasinių išgyvenimų nesusieti su jokiais konkrečiais laike apibrėžtais galimai neteisėtais pareigūnų veiksmais. Esant abstrakčiam pareiškimui apie teisių pažeidimą, teismas neturi galimybės patikrinti, ar asmens teisės iš tikrųjų galėjo būti pažeistos, kad dėl tokio pažeidimo atsirado žala. Kreipiantis dėl žalos atlyginimo, žalos padarymo faktą turi įrodyti žalos atlyginimo prašantis asmuo. Vien tik duomenys apie kamerose nustatytus kai kuriuos higienos normų pažeidimus, atsižvelgiant į Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastato specifiką, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Teismo nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių žalos padarymo faktą. Minėta, kad nenustačius bent vienos viešosios atsakomybės sąlygos atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-06-04 įsakymu Nr.168, 2 punkte nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatorius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais. Šių nuostatų 12.3 punkte nurodyta, kad viena iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos funkcijų yra užtikrinti suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sąlygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas.

Pareiškėjas su skundu pateikė Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2012 m. balandžio 19 d. raštą Nr. S-1785(1.23), kuriame konstatuoti kai kurie higienos normų pažeidimai kamerose (reikalingas remontas, nepakankamas natūralus bei dirbtinis naktinis apšvietimas, oro temperatūros neatitikinai normoms), tačiau kartu pažymėta, jog Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 punktas nurodo, kad „gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus tas patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema“. Kadangi statant Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatą mechaninė vėdinimo sistema nebuvo įrengta, naujai įsigaliojusios higienos normos punktai taikomi tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Kadangi Šiaulių tardymo izoliatorius suprojektuotas ir pastatytas 1911 m., šiuo metu administracija neturi galimybių ištaisyti su pastato rekonstrukcija susijusių trūkumų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. To paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nurodo, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisimas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr. pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr.53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š prieš UAB, Nr. 3 K-7-2/2008). Administracinėje byloje Nr. A2-718/2007 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šioje byloje užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti policijos pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Teismas, nagrinėjamu atveju atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytų teisės normų bei faktinių aplinkybių analizę ir į tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo R. V. orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju galima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė kai kuriuos higienos normų reikalavimus, dėl to pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog šie nacionalinės teisės aktų pažeidimo atvejai sukėlė atitinkamas pasekmes pareiškėjui, t. y. kad neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, teismas nenustatė, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad tam tikra kančia ar pažeminimas – tai dažnai būdingi ar neišvengiami bausmės formos ar laisvės atėmimo priemonių elementai. Todėl pareiškėjui R. V., teismo nuomone, šioje byloje nėra pagrindo priteisti reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismas pažymi, jog pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas galėjo būti pažeistos dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerų neatitikimo kai kurioms higienos normoms, todėl pripažįsta šį pažeidimą kaip pakankamą satisfakciją už jo teisių pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo R. V. reikalavimas dėl 30000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85-87str., 88 str. 1 d. 4 p.,

nusprendžia:

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas. Pareiškėjo R. V. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Marytė Švažienė